2017 m. lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Žemės šilumokaitis


Žemės šilumokaitį man pradėjo daryti anksčiau, nei buvome suplanavę. Gavosi taip, kad darbai prasidėjo ir aš iš karto turėjau keliauti iš anksto suplanuotų atostogų. Teko dirbti dėl medžiagų, žvyro, pristatymo, ekskavatoriaus darbo nuotoliniu būdu iš Ispanijos. Nepakankamai ir foto turiu. Nebenorėčiau tokių atostogų, bet patirtis pareguliuoti nuotoliniu būdu statybas vis tiek kažko verta.

Žemės šilumokaitį man įrengė mūsų kolega - statybų blogeris JonasBangų namas, bangunamas@gmail.com. Jonas - vienas mano statybų influencer'ių. Esu perskaitęs turbūt visus lietuviškus statybų blogus ir Jono buvo vienas pirmųjų ir svarbiausių man. Jo nuomonė taip pat labai vertinama statybų forumuose. Mes bendrauti pradėjom dar prieš statybas - sutariau su Jonu, kad jis mane konsultuos įvairiais šilto namo klausimais namo projektavimo metu ir tik vėliau sužinojau, ir labai apsidžiaugiau, kad Jonas įrenginėja plokščiuosius pamatus ir žemės šilumokaičius.

Apie žemės šilumokaičių tipus nėra prasmės man rašyti, nes viskas kuo puikiausiai aprašyta šiame mūsų statytojo - Bangų namas -  straipsnyje. Taigi pasirinkau atviro tipo kanalinį šilumokaitį, pagamintą iš betono blokelių. Žemės šilumokaitį galime priskirti prie vėdinimo sistemos, nes oras, kurį paima rekuperatorius, keliaudamas betoniniais blokeliais 2 m. po žeme vasarą yra atvėsinamas, o žiemą pašildomas - taigi mažėja rekuperatoriaus patiriami nuostoliai. 2 m. gylyje laikosi pastovi 8 C temperatūra. Aišku, kai šilumokaičiu pastoviai keliauja šaltas oras žiemą ir šiltas oras vasarą - žemė tenai atšąla/atšyla, bet manau, kad žiemą prie didžiausio šalčio gausiu temperatūrą artimą 0 C, o vasarą - prie didžiausių karščių - artimą 18 C. Tikiuosi žemės šilumokaitis pilnai patenkins namo vėsinimo poreikį vasarą. Nežinau, kokio gudrumo rekuperatorių pasirinksiu, bet norėtųsi, kad jis automatiškai pagal užduotus parametrus pasirinktų, kada orą imti iš žemės šilumokaičio, o kada - iš lauko. - Favoritą nusižiūrėjęs, bet kaina gali pakišti koją.

Taigi, žemės šilumokaičio kaina ir ko mums reikėjo jam:

Bendra kaina 1309 EUR, kuri susideda iš:

- Betoniniai blokeliai ir šaligatvio plytelės 315 EUR (su pristatymu);
- Račiokas (ekskavatorinis krautuvas) 420 EUR (14 valandų po 30 EUR);
- Įrengimo darbai 400 EUR;
- Polipropileno vamzdžiai 20 cm. diametro 49 EUR (8 m., 6,08 EUR/m);
- Polipropileno alkūnės 20 cm. diametro 57 EUR (45 laipnių, 8 vnt);
- Geotekstilė 49 EUR (14 metrų, 4,5 m pločio, 0,78 EUR/kv.m);
- Kitos medžiagos 19 EUR.

Pats žemės šilumokaitis nėra sudėtingas įrenginys. Didžiausias darbas - iškasti gilią (2 metrai) ir ilgą (apie 12 metrų) duobę. Čia sunkiausia buvo, kad pas mus smėlis ir jis labai drimba ir ta duobė gavosi dvigubai platesnė nei galėtų būti kitokiame grunte. Labai nemažai suvalgė račioko darbo valandos. Šioje duobėje palaidojau buvusio kaimyno nugriauto namo pamatų atliekas, kurios pagal seną gerą praktiką dažnai būdavo išverčiamos ir pakaišomos lapais netoli savo sklypo bet ne pas save. Kaimyno to nebėra, namus pardavė, tai nelabai yra ant ko pykti.

Duobėje reikia išsilyginti pagrindą betoniniams blokeliams, kad blokeliai gražiai susidėtų ir sutaptų oro ertmės tarp jų:


Nadojom šiuos TBB  390x140x190 betoninius blokelius - 336 vnt. ir 33 vnt. šaligatvio pytelių ŠP2-6. Blokeiai sudėti 56 eilėmis po 6 vnt. Geotekstilė reikalinga, kad užverstas gruntas nepatektų į blokelius:



Šaligatvio plytelės naudotos skersinės krypties oro angoms suformuoti šilumokaičio galuose, oro nukreipimui iš blokelių į oro pamėmimo ir padavimo vamzdžius. Kaip tai padaryta, reiktų pasididinti foto ir įsižiūrėti - pasidarys aiškiau, nei aš bandysiu čia aiškinti:





Foto matosi - viename ir kitame šilumokaičio gale iš blokelių ir plytelių suformuota skylė. Iki šiol niekur nebuvo naudojamas betonas. Oro paėmimui iš lauko ir padavimui į namą nenorėjau naudoti paprastų kanalizacijos vamzdžių ir pasirinkau polipropileno vamzdžius, kurie yra nekenksmingi sveikatai, medžiaga naudojama maisto pramonėje. Sunkiausia buvo rasti ir laiku susišaudyti polipropilenines alkūnes (radome www.statybuturgus.lt). Neturiu foto, kaip buvo pritvirtintas vamzdis - pasakoju: Vamzdis buvo pastatytas ant skylės, dalis vamzdžio ir dalis betoninių bokelių aplink skylę buvo apmontuoti armavimo tinklu ir viskas apdrėbta betonu. Štai, kaip vamzdis atrodo jau apibertas smėliu:


 Čia galite pamatyti, kaip atrodo alkūnės, bei polipropileno vamzdis atkeliaujantis ir išlendantis iš po būsimo pamato:





Taigi viską suformavus ir pastačius polipropileno vamzdžius, viskas buvo užversta smėliu. Betoninių blokelių ir plytelių šilumokaičio Ilgis x Plotis 2,34x11 m, taigi apie 25 kv.m.:


Kas nuspręsite darytis patys, gal pravers šios visos sukauptos foto. Pamiršau pasakyti - besikapstydami radome Daktaro Fishero acto esencijos buteliuką:




Dėl žemės šilumokaičio negaliu sakyti, nei, kad esu patenkintas, nei nepatenkintas. Bus atskiras įrašas, kai pasistatyts namas ir pasileis rekuperatorius. Dabar tuo tarpu aš tiesiog matau 2 20 cm. diametro vamzdžius, išlindusius būsimo namo viduje bei 12 m. už namo.

Jei esate Facebook'e, kviečiu jus mus pamėgti ir tenai: www.facebook.com/dzukiskapirkia

2017 m. rugsėjo 21 d., ketvirtadienis

Energetinis vertinimas

Na ir kas tas energetinis vertinimas ir kam jis reikalingas? Energetinį vertinimą gavau iš architektų dovanų ir išsitraukiau šį "dovanų kuponą", kai man vieni SIP skydų gamintojai piktokai liepė susėsti su vertintojais, kai blaškiausi tarp jų standartinių storių ir man įtaką darančių, jau pasistačiusių šiltų namų, savininkų siūlymų storintis apšiltinimą dar minimum 5 cm., ypač, jei žadu šildytis elektra (aš žadu).

Lietuvoje energetinis vertinimas daromas naudojant lietuvišką programą NRG3, kurios algoritmas patvirtintas LR Aplinkos ministro. Vokietijos Pasyvių namų institutas ir jo rekomendacijos bei reikalavimai laikomi autoritetngiausiais statant pasyvius namus ir jie, bei akredituoti vertintojai (tokių yra ir Lietuvoje) naudoja kitą - PHPP (Passive House Planning Package) programą. Reikalavimai A++ klasei gauti yra paprastesni nei sertifikuotis Passive House Institute, be to vokiškam sertifikavimui teks išleisti apie 9000 EUR (nors gal ši paslauga jau atpigo). Tačiau matavimo logika yra panaši. 

Taigi, turiu dovanų, pamatų kainos už sertifikavimą tikrai nesiruošiu mokėti, o dabar pakalbėkime, ką tas lietuviškas sertifikavimas duoda. Man konkrečiai leido suprasti, kiek aš sutaupau šilumos ir EUR storinant apšiltinimo sluoksnį 5 cm. 

Primenu - mano optimistinis planas - šildytis vien elektra (elektros kabeliai I a. pamate), šiltą vandenį gaminant taip pat elektra. Šildomas namuko plotas 99,3 kv.m, pamatai - plokštieji. Pas mane buvo rėbusas - ar naudoti pamatams / sienoms / stogui 35 / 30 / 35 cm ar 35 / 35 / 40 cm šiltalo (skirtingose vietose būtų naudojama XPS, EPS100 ir Neoporas). Šildantis vien elektra su mano kailiniais galima gauti A klasės energetinę klasę, kurio pakanka priduoti namui. Kaip žinia berods nuo kitų metų naujus namus pradedantieji statytis turės sertifikuotis A+ klasei, o dar po poros metų - A++ klasei. 

Jei pasirodys, kad esu per daug optimistas, arba valstybei netekus pajamų iš akcizų už kurą (elektromobiliai keis įprastus) ir pvz. sugalvojus jį uždėti elektrai - gali šildymas elektra tapti per brangus. Dėl to prasivesiu bent vamzdelius oras-oras šilumos siurbliui ir pačioje pabaigoje nuspręsiu - ar susimontuoti vidinį ir lauko blokus, ar tik palikti užkonservuotas komunikacijas jiems. 

Taigi tiek su vienais, tiek su kitais šiltalo storiais, galima gauti ir A, ir A+, ir A++ klasę, o joms pasiekti reiktų:

A klasei gauti:

šiltalo storis pamatams / sienoms / stogui 35 / 35 / 40 cm;
šilumos perdavimo koeficientais (W/m2k) langams 0,7 ir durims 0,8
šildymasis grynai elektra;
rekuperatoriaus sunaudojama el. energija 0,55 Wh/m3;
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas 0,8;
sandarumas 0,6 l/h (oro apykaita, esant ΔP=50Pa)

A+ klasei gauti:

tas pats, kaip A klasė
+
šildymui naudoti oras-oras šilumos siurblį 

A++ klasei gauti:

tas pats, kas A+ klasė
+
rekuperatoriaus sunaudojama el. energija 0,45 Wh/m3;
rekuperatoriaus naudingumo koeficientas 0,9;
5 m2 vandenį šildančių saulės kolektorių;
15 m2 elektrą gaminančių fotovoltinių kolektorių. 

Kol kas fotovoltinės elektrinės labai brangu ir kol per žinias nepradės rodyti, kaip bratkos kaimuose jų nepasistatė ant savo šiperinių stogų, laikysiu, kad kol kas per brangu. Ar pidavinėsiu namą, kaip A, ar kaip A+ klasės - galutinai nuspręsiu po kokių metų.

Na ir įdomiausia dalis. Kam tikrai įdomu - skaitykite mano vertinimą čia. Bet pati įdomiausia informacija yra šioje Excel lentelėje. Vieno ir kito failo duomenys šiek tiek skiriasi šildymo eilutėje - tai dėl to, kad padariau šiokį tokį pakeitimą ir nebenorėjau užvaikyti vertintojo. Esmės didelės nekeičia. O ką sako Excel lentelė?

Palyginau energijos sąnaudas su storesniais bei plonesniais kalininiais, o  taip pat sąnaudas naudojant oras-oras šilumos siurblį, ir jo nenaudojant. Kokios įdomiausios išvados mano 100 kv.m. šildomam namukui:

1. Šldantis grynai elektra, metinis elektros suvartojimas šildymui būtų 2,813 kWh su plonesniais kailiniais ir 2,525 kWh - su storesniais kailiniais, kas įvertinus EURais pagal mano gyvenimo būdą (naktinės/dieninės elektros naudojimas ir pan.)  būtų 284 EUR vs. 255 EUR. Tai kiek čia gaunasi? 29 EUR skirtumas metams? Ir tam turėčiau išleisti apie 1,000 EUR daugiau apšiltinimui?
2. Šldantis grynai elektra, žymiai daugiau elektros bus sunaudojama vėsinimui - 4,064 / 4,264 kWh arba 410/430 EUR metams. 
3. Kadangi mano nusižiūrėto Daikin orinuko naudingumo koeficientas 4,72 / 4,65 šildymui/vėsinimui, tai galite grubiai dalinti iš šių koeficientų sąnaudas elektrai, jei nuspręstumėte pasistatyti panašų aparačiuką. 

Ir ką manote, aš nesistorinau namo sienų ir stogo? Storinausi, nes mano influencer'iai, iš kuių semiuosi patirties bloguose ir forumuose pažėrė argumentų, kad su plonesnėm sienom niekad nebūsiu prie chebros ir pakviestas į jų dešrelių kepimo vakarėlį, elektra brangs, oras-oras niekad nebus toks efektyvus, energetinis vertinimas darytas modeliuojant 20 laipsnių temperatūrą, o žmonai juk bus šalta ir prie 23, kad tuomet galima vis nuiminėti po 5 cm. ir likti tik su OSB plokštėm. Nuėjau, išsikasiau dar vieną tūkstantį ir pasidėjau į stiklainį. Bus šilčiau.

Ko neparašiau dar? Ogi to, kad visus variantus kaitaliojom ir dėliojom pagal mano poreikius. Jau žinojau, kad bus maksimum oras-oras šildymo sistema, o greičiausiai elektra, bet jūs gi gal darysitės su oras-vanduo, gal su geoterminiu - taigi viskas individualu. Labai priklauso nuo namo ir t.t. Ar verta darytis?  - Ir verta, ir privaloma, nes namo kitaip nepriduosit - jį turi sertifikuoti tie patys atestuoti vertintojai. 

Dar nepaminėjau, kad pas mane bus Žemės šilumokaitis, kuris per vėdinimo sistemą turėtų man patenkinti visus vėsinimo poreikius. Laukite įrašo. 

Dabar apie patį vertintoją - ataskaitoje yra jo kontaktai. Andrius Aleksonis - labai kantrus žmogus. Kai reikėdavo, prisėsdavo net po darbo, kaitaliojau aš ten daug reikalų. Teiravausi, kiek kainuotų paslauga žmonėms ir berods sertifikavimas kainuotų iki 150 EUR plius 20 EUR už kiekvieną šalčio tiltelį (6-8 tokie tilteliai) - viso 250-300 EUR. Priduodant namą padaromi pakeitimai (tarkime įsistatėte kiek kitokius langus, rekuperatorių) ir atnaujinama ataskaita už maždaug 100 EUR. Drąsiai rekomenduoju!

Sudie Energetini vertinime, keliauju į žvyro karjerą - pamatams reiks žvyrioko ir račioko, o mus galite sekti ir facebook.com/dzukiskapirkia!

2017 m. rugsėjo 17 d., sekmadienis

Projektavimai, tyrimai - kas po ko?




Buvau nusprendęs darytis visus reikiamus projektavimo, tyrimų ir t.t. darbus, nors buvo iš šalies patarimų, kad to ir to gal nereikia, svarbu nepamžinti armatūros, ar betono ar dar ko nors. Tačiau net nusprendęs viską projektuotis, padariau klaidų. Nenoriu nieko kaltinti, gal pats kažką praklausiau, bet šiuo įrašu bandysiu surašyti, kas po ko mano manymu turi eiti statant SIP skydų namą su plokštuminiais pamatais, kad jūs mano klaidų nedarytumėt. Ši darbų eiga tinka ir bet kurios konstrukcijos namui su skirtingais pamatais.

Plokštuminiai pamatai skiriasi nuo kitų tuom, kad juos liejant jau turi žinoti daug interjero dalykų, patalpų išsidėstymą, sienų apkorovas. Apie juos bus atskiras įrašas, bet pirminiai darbai pas mane jau prasidėjo. Taigi jei namą statyčiausi dabar, projektavimų eiga būtų sekanti:

1. Topografinė nuotrauka - įvertina realias sklypo ribas (nebūtinai tas, kurias jums pardavėjas rodė:)) bei sklypo reljefą.

2. Namo projektas su numatomais apšiltinimo storiais - iš jau pastatytų namų pavyzdžių galima preliminariai spėti, kokio storio sienų, stogo ir pamato šiltalo reiks jūsų pageidaujamai namo energetinei klasei, o ir architektai jums turėtų patarti. Projektavimo metu labai svarbu gerai aptarti su šeima vidinį išplanavimą - kokio dydžio kambariai, kur generaliai stovės baldai, sanmazgai, kokių išmatavimų baldai, dušo kabinos ir t.t.

Svarbu padiskutuoti ir apsispręsti, kokį namo šildymo tipą rinksitės - vienam reiks suprojektuoti didesnes pagalbines patalpas, kitam - gali atskiros patalpos iš viso neprireikti (mano atveju).

Dar labai svarbu skydiniams SIP namams, kad kuo daugiau vandens padavimo ir kanalizacijos bei elektros taškų būtų ne prie išorinės namo sienos, bet vidinių pertvarų. Kodėl? Todėl, kad šie vamzdžiai dažniausiai išeina ne grindyse, bet sienose, tačiau tokias vietas išorinėse sienose sunkiau užsandarinti. Tačiau, jei nesigauna protingai kitaip - darykite ir prie išorės sienų - reiks tiesiog labiau pasistengti.

3. Grunto tyrimas ir zondavimas, kuris reikalingas pamatų projektuotojui.

4. Namo konstruktyvas ir pamatų projektas. Gal pavyktų, kad tie patys projektuotojai padarytų abu darbus (ar nepriklausomi, ar bendradarbiaujantys su SIP gamintojais).

Labai svarbu! Jei namo konstruktyvą ir pamatus projektuotų atskiros įmonės, pirma reiktų pasidaryti namo konstruktyvą. Čia aš padariau atvirkiščiai ir turiu papildomų nervų, nes pamatų projektą gali tekti pakeisti dėl pasikeitusių sienų apkrovų priklausomai nuo SIP skydininkų siūlomų sprendimų.

Šioje fazėje galima būtų paprašyti namo konstruktyvo projektuotojų pasiūlymų, ką nežymiai pakeitus viduje, atpigtų statyba.

Taip pat svarbu susitarti su projektuotojais, kad po jų darbo bus atliktas namo energetinis vertinimas ir priklausomai nuo rezultatų gali tekti pastorinti/paploninti sienas ir/ar pamatą ir/ar stogą.

5. Jei yra konstruktyvo projektuotojų patarimų dėl kompromisų, mažinančių statybų kainą, su architektais peržiūrit projektinius pasiūlymus.

6. Priešpaskutinį kartą pakoreguojate namo konstruktyvą bei pamatų projektą pagal naujausius architektų pakeitimus.

7. Vandens mikrobiologiniai ir cheminiai tyrimai - bet man atrodo, kad kartu su statybų leidimu reikia priduoti šiuos tyrimus tik tuo atveju, jei bus naudojamas šulinio vanduo, kaip bus pas mus. Tuo atveju, jei bus gręžinys, šie tyrimai reikalingi priduodant namą - taigi pačioje pabaigoje.

8. Pridavinėjame  namo projektą statybų leidimui gauti.

9. Pradedame namo interjero projektą - čia daug diskusijų su architektais bei šeima. Būtų gerai kuo anksčiau išsiaiškinti tas vietas, kur yra vandens padavimas ir kanalizacijos taškai - ši informacija bus svarbiausia plokštiesiems pamatams, kai tuo tarpu sienų spalvas ar baldų aukščius galima bus diskutuoti ir pradėjus statytis pamatus.

10. Kai gauname statybų leidimą, apie statybų pradžią turime paskelbti http://infostatyba.lt/, tačiau statyboms dar privalomas Darbų vadovas. Jei namą statote ūkio būdu, tai darbų vadovo pakanka, tačiau, jei pas jus bus rangovas (rangovai), privaloma ir Techninė priežiūra. Tai 2 atskiri žmonės su inžinieriniu išsilavinimu. Kai kas juos samdo dėl formalumo, kai kas - realiai naudojasi jų paslaugomis.

11. Šiais metais atsirado prievolė prieš pradedant statybas, apsidrausti statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu. Apie šį draudimą padiskutuota LRK NAMAS bloge, ten ir mano pasirinkimas - InterRisk draudimo bendrovė.

12. Darome energetinį namo vertinimą. Kaip aš dariau - bus atskiras įrašas. Šitoje vietoje įvertinus namo ir pamatų konstrukcijas bei apšiltinimo storius, taip pat jūsų šildymo sistemą, gaunama energetinė klasė su tam tikro šiltumo langais, durimis bei rekomenduojamu rekuperatoriaus naudingumu, taip pat namo energijos suvartojimas šildymui bei vėsinimui. Jums duodamos rekomendacijos, ko reikia, norint pasiekt aukštesnes namo energetines klases. Čia galima prašyti keisti skirtingus parametrus (apšiltinimo storius, langų/durų šiltumą, rekuperatoriaus naudingumą, šildymo sistemą) ir gauti jūsų manymu optimalų energijos poreikį bei namo energetinę klasę.
13. Darome paskutinius pamatų projekto bei namo konstruktyvo pakeitimus pagal energetinio vertinimo modeliavimus.

14. Geodezininkai nuima namo ašis sklype prieš pradedant pamatus. Padariau klaidą vadovaudamasis preliminariomis namo ašimis pagal grunto tyrėjų zondavimo vietas (norėjau tikslias koordinates nuimti jau paruošus pagrindą pamatams). To pasekoje žemės šilumokaičio, elektros įvado, techniniai vamzdžiai atsirado per metrą ne ten:(

15. Galime startuoti su pamatais.


16. Renkamės, kas gamins ir statys (jei statys) SIP skydų namą ar tik skydus pagal namo konstruktyvą.

17. Užbaiginėjame Interjero projektą.

18. Statome namo dėžutę ir visa kitą - ko aš dar nepradėjau ir negaliu patarti:)

Jei kas nors turite pastabų šiai eigai - rašykite - ypač architektai ir projektuotojai. Jei įtikinsit, pakoreguosiu įrašą. Pasidalinau savo patirtimi praėjus beveik visus projektavimo darbus, išskyrus savo klaidą - namo konstruktyvą.

O šiaip tai mus galite sekti ir www.facebook.com/dzukiskapirkia.

2017 m. liepos 8 d., šeštadienis

Grunto tyrimai (Geologiniai matavimai)

Iš pradžių galvojau suplakti visus tyrimus, matavimus, leidimus ir panašiai į vieną pranešimą, bet juk rašau dėl skaitytojų, o jums manau patogiau susirasti ir smulkius veiksmus atskiruose postuose. Taigi trumpai - daug teksto nebus, tai ir pradedu video:


Skaitydamas blogus ir forumus išsisaugau naudingą informaciją, taigi išsisaugojau, kad UAB Geoaplinka paslaugomis pasinaudojo Statau sodyba bei Rolando namas. Daug nesuku galvos ir kreipiuosi į patikrintuosius. Kaip ir kolegų, taip ir mano patirtis gera. Pinigų į priekį neprašė, sutiko iš Vilniaus važiuoti į Varėnos rajoną, pažadėjo pasistengti (pasistengti pavyko) padaryti pjūvį dwg formatu (prašė pamatų projektuotojas).

Kol nesusidūręs su tokiais tyrimais ir niekad nematęs, tai įsivaizdavau, kad atvyks didelė mašina su kažkokiais ilgais vamzdžiais, grąžtais. Mašina būtinai bus didelė ir tarybinė, haki spalvos. Tačiau viskas labai kompaktiška. Štai keletas foto:


Mašinikė su "Marsaeigiu" 



Jono valdomas Marsaeigis

Statinio zondavimo parodymai (jie nurašomi ranka)

Įvertinamas gręžinio gruntas
Turėjo būti daromi du 6 metrų gręžiniai ir 1 statinis zondavimas. Pas mus bus plokštuminiai pamatai ir anot kai kurių kolegų - tokiems statinio zondavimo galima ir nedaryti. Tačiau pamatų projektuotojas patarė pasidaryti, "jei noriu sutaupyti ant armatūros".

Jei su grunto tyrimu daugiau mažiau aišku - grąžtu traukiamas gruntas ir jis vizualiai vertinamas, tai naujokams, kaip aš, statinis zondavimas - nėra taip lengvai suprantama. Šis statinio zondavimo paaiškinimas iš interneto man lengviausiai suprantamas: norint identifikuoti grunto tipą bei nustatyti grunto stiprumines savybes, į gruntą zondas su kūgio formos antgaliu stumiamas hidrauliniu būdu, taip apsaugant tiriamą vietą nuo suardymo bei šalutinių produktų, susidarančių taikant gręžimo metodą ir galinčių įtakoti aplinkos taršą, atsiradimo.

Galvojau pasiliks krūvos grunto, o liko štai kas:


Tik tiek žemių liko po gręžimo

Kol Jonas ir Antanas darė pirmą gręžinį ir statinį zondavimą, dalyvavau. Kai darė antrą gręžinį - nuėjau pas kaimyną kavos. Kai gryžau - žiūriu daro antrą statinį zondavimą. Antanas sako - turėjome abejonių dėl grunto stiprumo ir patys priėmėm sprendimą padaryti antrą statinį zondavimą - sako "kitaip išsilavinimas neleidžia". Na padarė, padarė - reikėjo - pažiūrėsim, kaip tai atsilieps kainai.

Tyrimus gavau popieriuje ir elektroniniu būdu. Daug nesigilinau, nes gilinsis pamatų projektuotojas. Per daug ir nesijaudinu, nes pamatai  - plokštuminiai, dažniausiai tinkantys nepalankiems gruntams. Bet all in all - 20 cm. dirvožemis, paskui iki 1 metro - piltinis smėlis su organikos priemaišomis. O paskui visur smulkus smėlis. Dzūkija, buvusios kopos beja - liuks pležas gautųsi.

O kas liečia kainas, tai jos sekančios:

2 gręžiniai 170 EUR;
1 statinis zondavimas 70 EUR;
Atvykimas 80 km 30 EUR;
Nenumatytas 2 statinis zondavimas - rinkos kaina 50 EUR, sutarėme 30 EUR.

Taigi viso 300 EUR. Patenkintas, rekomenduoju.

2017 m. birželio 24 d., šeštadienis

Namo projektas II variantas

Prieš kelis mėnesius buvau paskelbęs namo projekto I variantą. Labai dėkingas už visus komentarus - super naudinga buvo su jumis pasitarti - sudėjus jūsų, draugų architektų nuomones, savo galvą ir perėjus visas derybines stadijas "namo bendrijoje", namukas nežymiai pasikeitė.

Kas mažiau mus prisimena, primenu - projektas - sodyba, kurioje kažkada gyvensime, o pats namas - šiuolaikinis, siekiant išlaikyti Dzūkiškos pirkios tūrius ir dalį puošybos, bet prisitaikant prie šių laikų poreikių ir tendencijų.

Vizualiai labiausiai matomi pakeitimai - atsirado uždaras nešildomas gonkelis (tambūrėlis) vietoje buvusio atviro, nebeliko stoglangių, tačiau atsirado 2 langiukai namo skliautuose vietoje vieno:


Akcentas - uždaras nešildomas gonkelis vietoje buvusio atviro

Akcentas - įgilinta vitrina uždaroma medinėmis langinėmis (mažesnė vizualinė tarša)


Akcentas - nebeliko stoglangių, kurie gadino Dzūkišką architektūrą

Akcentas - atviras gonkelis, kurio skliautas - stiklinis su V-formos skirtukais

Akcentas - ne dvišlaitis, bet vienšlaitis gonkelio stogas


Akcentas - 2 langeliai skliaute, o ne vienas (kažkiek kompensuos stoglangių nebuvimą)


Išorinės namo puošybos dar nesimato ir greičiausiai architektai neužmes jos - čia eigoje manau reiks priiminėti sprendimus. Pažindinamės su meistrais, kurie tai yra darę tarkime Musteikos kaime. Tačiau renkantis gonkelį buvo nemažai darbo nuveikta - apvažiuotas ne vienas kaimas, prifotografuota galybė skirtingų langų formų, skirtingų suskirstymų. Atlikus šį darbą buvo ir suformuluotas galutinis poreikis - tiek gonkelių stogų, tiek langelių suskirstymo. Jei kažkam įdomu - visos gonkelių nuotraukos, kurias pripyškinau Dzūkijoje.

Gali pasikoreguoti ir namo pagrindinių skliautų dailylenčių raštas, nes tipiškai jis būdavo komplikuotesnis nei V-formos:)

Viduje pasikoregavo judėjimo keliai, protingiau sudėstyta pirtelė. Žemiau pirmo aukšto ir mansardos išdėstymas:

Pirmas aukštas

Antras aukštas
Kas liečia vidinį išplanavimą - mes koncentruojames, kad ištikimiausi namo gyventojai gyvens I a., tačiau, kad nesukelti namo kvadratūros, rečiau naudojamus objektus, kaip vonia ar pirtelė, keliame į II a.

Šiuo metu reikia kelis smulkius reikaliukus sutvarkyti ir siųsime projektėlį statybos leidimui gauti. Interjeras taip pat procese - daugiau mažiau pasitvirtinome funkcinį zonavimą, dabar laukiame vizualinių pasiūlymų iš mūsų architektų Kubinis metras.

Paraleliai turiu apsispręsti, kokio šiltumo namo "kailinius" darytis ir nusiųsti užduotį SIP skydų gamintojams dėl kainos paskaičiavimo. Taip pat padaryti grunto tyrimai, laukiame pamatų projekto. Žodžiu iš lėto, bet ne atgal, o į priekį. Visus grunto tyrimus, elektros, pamatų, geodezinius ir t.t. projektėlius manau sudėsiu į vieną postą.

Nėra daug šansų, kad kažką keisime, nes tikrai skyrėme tam laiko ir į visus argumentus manau turėčiau kontrargumentus. Tačiau, galite komentuoti, klausti ir reikšti savo nuomonę - dabar jau nieko nebijau:)

Beja, kas naudojasi Facebook - trumpesnius etapėlius, kaip pvz. Grunto tyrimai, mes keliame ten iš karto. Nesame agresyvūs Facebook'e, tad neįkyrėsime. Like, Follow, Share facebook.com/dzukiskapirkia.

2017 m. gegužės 9 d., antradienis

Suolelis - vaškavimas, lakavimas pikio tirpalu


Kol rimti darbai nevyksta, prišoku prie C lygio darbelių. Foto mano auksiarankio kaimyno gaminti suoleliai. Tamsiausias - ekskliuzyvinis, nes pagamintas iš juodojo arba dar vadinamo pelkių ąžuolo. Tai tokie medžiai, kurie senai senai buvo nuvirtę į pelkę ir per laiką, išbūtą vandeny, pajuodavę. Šis "pelkių suoliukas" pagamintas iš melioracijos metu kaimyno ištraukto ir pasandėliuoto tarybiniais laikais ąžuolo. Tas ąžuolas va tokios tamsios spalvos. Gavau šį suoliuką dovanų, ir užsimaniau dar poros:)

Taigi kiti du kiek mažesni, bet beveik identiški, taip pat surinkti nenaudojant varžtų ar vinių. Visi suoleliai labai patogūs, funkcionalūs ir mobilūs. Labai patogu pasimesti prie sofkutės arbatai ar vaisiams pasidėti. Kažkur pasilipti ar prisėsti. Bet Pintereste užsikabinau už minties pasistatyti šalia lovos šviestuvui, knygai ar telefonui. Va čia keletas pavyzdžių:






Buvau susipažinęs su įdomiu lietuvių baldininku, kuris apdirbinėja baldus bičių vašku. Kadangi aš laikau kelis avilius bičių ne komercijai (na kažkiek lieka ir jai:)), žiauriai įdomu kuo plačiau panaudoti visus bičių superproduktus.
Taip pat girdėjau, kad Stradivarijaus smuikai buvo lakuojami pikio tirpalu (pikis 3 savaites užpiltas 97% spiritu virsta natūraliu laku).

Taip atrodė 2 neapdirbti suoliukai šalia juodojo pelkių ekskliuzyvo:



O čia tie du jau apdirbti: šviesesnis įtrintas natūraliu vašku, o tamsesnis - lakuotas pikio tirpalu:

Įtrintas bičių vašku suoliukas
Lakuotas bičių pikio tirpalu suoliukas
Visiškai nesusipažinusiems su bitininkyste - žemiau rėmelis, kuris užpildytas vaško koriais. Bitės nektarą perdirbti gali ne tik į medų, bet ir į vašką. Iš jo pagamina tokius korius, kurių akutės labai taisyklingos. Kažkada buvo idėja pasirinkti akutės kraštinės ilgį, kaip ilgio mato vienetą. Tose akutėse ir "sandėliuojamos" skystas medus (bičių maistas), kuris garinamas ir virsta klampesniu medumi. Ten pat laikoma bičių duonelė - taip pat bičių maistas - žiedadulkės užpiltos medumi. Na ir galiausiai tose pačiose akutėse lervutės virsta bitutėmis. Tai va kiek visko vyksta tame vaške ir visuom tuom mes ištriname suoliuką, jį išpoliruojame rankiniu būdu. Suoliukas gaunasi blizgantis ir švelnus.

Vaško (medaus) rėmelis

Vaško gabaliukas
Pikio tirpalas gaminamas iš pikio, jį ištirpinus 97% spirite. Bitės pikį renka nuo medžių lipnių pumpurų ir naudoja plyšiams užsandarinti, pvz. plyšiams tarp jau aprašytų medaus rėmelių. Net bitėms per didelę laką jos gali susimažinti iki tiek, kiek reikia. Taigi, jei tik bitės norėtų, galėtų su pikiu išgauti 100% sandarumą ir turėti A+ energetinės klasės avilį:). O pikio bitininkas randa ant rėmelių - žemiau foto - tamsiausi tokie sukietėję lašeliai ir yra pikis:

Pikis ant rėmelio
Vašką aš įtrindavau gryną, paskui imdavau kempinę ir įtrindavau iki blizgumo. Su pikio tirpalu - paprasčiau - lakuoji, kaip bet ką kita 2 kartus. Po pirmo karto suoliukas pasišiaušia, pašveiti su smulkiu švitriniu popieriu ir nutepi dar sykį.

Kuris suoliukas man labiau patiko - vaškuotas ar pikiuotas?  Pirmas įspūdis - gal vaškuotas, bet jis turi minusą - jei dedi karštą puoduką, aišku, kad tas vaškas aptirpsta. Galima vėl įtrinti, nes tai nieko sunkaus, vaško pas mane pilna. Bet juk ne pas visus po ranka jis mėtosi:) Apdirbtas pikio laku suoliukas yra grubesnis. Kol kas bandau tiek vieną, tiek kitą, priklausomai nuo to, kuri sofos pusė man atitenka:)


O pabaigai tiesiog dar daugiau foto iš suoliukų "jazz'inimo" vietos:







Jei kažkas norėsite padžiazuoti su vašku, parašykite, padovanosiu pasibandymui. Mus galima rasti Vilniuje ir Varėnos raj.