2016 m. spalio 8 d., šeštadienis

Paroda "Baldai 2016"


Ju 8 metai iš eilės aplankau šią parodą, aplankiau ją ir vakar. Liūdniausia buvo per krizę - buvo labai mažas dalyvių skaičius, visi orientavosi į kainas, paroda realiai buvo 3-jų dienų mugė, kur pagrinde galutiniai vartotojai pirko baldus, o ne partneriai ieškojosi partnerių.

Šiandien vaizdas gerėja, bet labai labai nepakankamai. Tai vis dar 3-jų dienų baldų salonas, kur dalyviai daugiausiai tikisi susitikti su vartotojais ir jiems parduoti savo prekę. Išimtis - baldų gamybos mašinų plotas bei antrame aukšte esanti ARCH zona - architektų ir gamintojų/tiekėjų pranešimų ir susitikimų vieta.

Bendravau su baldininkais - masiniai mažmenininkai dažnu atveju patys nemėgsta, ką parduoda, bet, kad išgyventi, taikosi prie lietuviško skonio, kuriam švelniai tariant, yra, kur tobulėti. Labai gerai, kad atsidarė IKEA - tai tikrai bus tas variklis, kuris keis masinio vartotojo skonį, atitinkamai galėsime pamatyti naujų tendencijų ir kituose baldų salonuose.

Na o aš ilgiau stabtelėjau prie šių stendų:

Mantas Maziliauskas "Naujas sodo langas"
 
Interjero ir architektūros konkurse Tendencijos 2016 Manto Maziliausko dalyvaujanti interjero detalė man labai patiko ir yra labai aktuali. Primenu, kad mano tikslas - Dzūkiška pirkia ir greičiausiai bus 2 gonkeliai, o viename tai būtų labai labai geras sprendimas. Be to toks sprendimas galėtų būti pritaikytas ir durims, jei bus dedamas langas jose ir norėsis palikti tradicinius pvz. rombo raštus.

Labai gerai, kad patys skandinavai taip pat eina į Lietuvą. Nors baldai brangūs, bet Švedų-Lietuvių įmonė Bjarnum baldai, iki šiol Lietuvoje daugiau dirbę su lauko ir ofiso baldais, žengia į lietuvių namus, kol kas su vienu salonu Kaune:

 
 Man labai gražu varis (gal dėl to, kad vaikystėje rinkau laidus garažų masyvuose, pridavinėjau ir kaldavau DOLERIUS!). Todėl stabtelėjau ties Jaukumas stendo:

 
 Pačios gražiausios lovos man - lietuvių šeimos įmonės, dirbančios ir pastoviai dalyvaujančios šioje parodoje nebe pirmus metus - Subtila. Va tokių gamintojų mums tikrai labai reikia, kurie nepasiduoda masiniam klientui, o juos edukuoja:


Dar vieni labai rimti gamintojai su tikrai įkandamomis kainomis - TCH. Kiek susipažinęs su jų istorija, tai lietuviai, įsigiję anglų įmonę, kuri Lietuvoje gamino baldus ir eksportavo pagrinde į Didžiąją Britaniją. Eksporto kryptis pasiliko ta pati, bet TCH atsidarė porą salonų Vilniuje bei vieną partnerių saloną Kaune. Esu buvęs jų salonuose - labai gražūs vaikiški baldai. Kiek suprantu tie patys baldai gali būti dažyti, bei medžio masyvo (dalis šiuo atveju masyvo, dalis nemasyvo). Keletas nuotraukų:


Spaudoje skaičiau, kad į Švediją eksportuojanti minkštų baldų įmonė Vilmers atsidaro saloną Vilniuje. Žiauriai norėjau pamatyti jų baldus, nes spaudoje šmėžtelėjo tai, kas man patinka. Truputį nusivyliau, nes parodoje radau kiek per masyvius mano skoniui baldus ir labai labai lauksiu Vilmers salono Vilniuje:


Na ir pabaigai - visiškai ne mano kišenei. Šeimos įmonė Moderni Klasika gamina absoliutų ekskliuzyvą labai pasiturintiems žmonėms. Buvo įdomu pabendrauti, nes pavarčius jų puslapį bei katalogą parodoje, pamačiau neįtikėtinų dalykų. Jie minėjo, kad tarp galinčių sau leisti prabangą klientų yra įsimaišę keletas vidutinių pajamų šeimų, su kuriomis bendrauja 6-7 metus ir jie sugeba susitaupyti pinigų kokiam nedideliam baldeliui metuose. Čia jų įspūdingai pasislepianti virtuvė:


Tai tiek apie baldus.

 



2016 m. rugsėjo 20 d., antradienis

Tvoros tvėrimas


Prieš mėnesį buvau aprašęs mūsų tinklinės tvoros komercinę dalį, t.y., kaip rinkomės tiekėjus, kaip pasirinkome tinklinę, o ne segmentinę tvorą ir panašiai. Ši dalis bus "gamybinė" - apie tai, kaip mes su kaimynu 600 m. tvoros tverėm. Nusprendžiau vartų ir vartelių statymą įdėti į atskirą įrašą, nes gausis per ilgas įrašas ir užsiknisite skaityti, o aš rašyti. Bet smalsumui patenkinti vartų ir vartelių foto pateiksiu:)

Ko mums reiks:

1. Vienai dienai ar savaitgaliui išsinuomoti (mes nuomavomės UAB Gotas) benzininį žemės gręžiklį (komplektuojamas su 70 cm ilgio, 15 cm diametro grąžtu) bei 50 cm ilgio pačio grąžto ilgintuvą:
2. Betono maišyklės
3. Karučio ar priekabos betonui išvežioti. Mūsų tvoros partneris turėjo nedidelį traktoriuką su nedidele priekaba - tai mums labai palengvino darbą;
4. Poros gulsčiukų, idealu, kad abu būtų su magnetais, bet pakaktų ir vieno tokio;
5. Sąvaržų ir spec. replių joms užspausti (jas mums nemokamai paskolino Ryterna):

6. Įtempimo šukų (jas mums nemokamai paskolino Ryterna) ir krovinio tvirtinimo diržo, kuris naudojamas mašinų priekabose ką nors pritvirtinti:

7. Kniediklio ir tvoros spalvos kniedžių (jų yra ir Senukuose pirkti):

10. Plaktuko su gumine galva;
11. Grąžto ir porą ne pigiausių 4 mm. grąžtelių metalui;
12. Savaime suprantama pačios tvoros ir vartų komplektuojamų dalių: Vartų/vartelių stulpų, vartų/vartelių; Tvoros stulpų (2,4 m. ilgio, 1,5 mm storio, 45 mm skersmens), atraminių stulpų (2,3 m. ilgio, 1,25 mm storio, 38 mm skersmens), tinklo (1,5 m), sąvaržų, tvoros spalvos kniedžių ir spec. perlenkiamų skardinių plokštelių;
13. Cemento, žvyro, vandens, jei turite smulkesnių akmenų (taupys betoną), medinius brusokus trombuoti betonui, šniūreliai, skudurėliai stulpų pavalymui. Greičiausiai kažką pamiršau, bet tai turbūt savaime suprantami dalykai (kibirai, kastuvas ir pan.).

Ryterna mums sukomplektavo:

1. Ne Betafence stulpus - kažkaip buvau tikras, kad bus Betafence, bet matyt dėl kainos bijojo juos net siūlyti:

2. Betafence Pantanet Family tinklą


3. Vienus originalius Betafence vartelius (pirmi), kitus savo gamybos (kaina ta pati):



4. Slankiojančius 5 m. savos gamybos vartus su ankeriais, stulpais ir visais mechanizmais (išskyrus automatiką):


5. Varstomus 4 m. vartus su vyriais ir stulpais:


TVOROS TVĖRIMAS:

Labai naudinga pasižiūrėti Betafence filmukus apie tvoros tvėrimą. O mano receptas toks:

1. Primityviausiu būdu su kuoliukais ir šniūreliais pasižymime būsimos tvoros linijas. Dar primityvesniais kuoliukais pasižymėjau vartų bei vartelių vietas. Jei išeina, būtų ne pro šalį prašienauti žolę ant linijos. O jei nesigauna (nelygus paviršius ir pan.) - reikia patikrinti, ar žolės netrukdo šniūreliui:


2. Kas 2,5 m. gręžiam skyles. Patogiausia gręžti dviems - lengviau grąžtas išsitraukia. Gręžiame visus 1,20 m. Mūsų gruntas smėlis - taigi labai dėkingas, bet kiek susidariau nuomonę, tokio gylio užtektų bet kokiam gruntui, įleidžiant 80 cm. stulpo, kaip mes ir darėme (mums gavosi 90 cm, nes Ryterna stulpai 10 cm. aukštesni, nei daugumos kitų). Realiai mes per dieną susigręžiojom skyles ir jos mums porą savaičių nesukrito;

3. Betoną maišėme berods santykiu: pusę maišo cemento, pusantro kibiro vandens ir žvyro (vandenį savaime aišku ne iš karto supildavome). Bet geriau pasitikslinkit receptą ant cemento maišų;

4. Mūsų su kaimynu sklypai nelygūs ir jų nelyginome, dėl to patartina prieš betonuojant stulpus įsikalti kažkokius laikinus kampinius stulpelius bei kažkur per vidurį ir išsitempti viršutinius šniūrelius (geriausia baltus). Tada nuspręsti, ar tvora daugiau mažiau turi atkartoti reljefą, ar eiti tiesiai, tik dalis stulpų būtų išlindę daugiau, o kiti - mažiau, nei 1,5m. Kai kur darėme vienaip, kai kur - kitaip. Jei jūsų sklypai lygūs, tuomet viskas vyks dar paprasčiau. Idealu būtų, jei bent dieną-dvi prieš pagrindinius darbus kampuose įsibetonuotumėte kampinius stulpus, prie kurių paskui galėtumėte drąsiai rišti viršutinio lygio virvutę;

5. Tuomet jau betonuojame pagrindinius stulpus. Mes susibetonuodavome kokius 7-10 stulpų aukščiau, nei reikia (tik ne žemiau!!! - mes turėjome medinę "mierkę" su 1,50 m. atžyma). Stulpus sugrūsdavome rankomis. Betono mėtymui patogu naudoti tokius siaurus kastuvėlius. Naudojome jau minėtus gulsčiukus su magnetukais vertikalumui išlaikyti. Kadangi turėjome smulkių akmenų, tai taupant betoną, pamėtydavome jų ir su mediniais brusokais patrombuodavome. Įbetonavus tuos 7-10 stulpų, išsitempiame viršutinį šniūrą ir tuomet jau dakalinėjame stulpus guminiu plaktuku iki pageidaujamo lygio (būtinai patikrinant rezultatą ir gulsčiuku!). Kalti stulpo su prilipdytu gulsčiuku nepatartina, kad gulsčiukas neišprotėtų.

6. Atraminius stulpus reiktų betonuoti bent po paros ar, dar geriau, poros, kad neišjudinti pagrindinio stulpo. Mes pasidarėme dar vieną medinę "mierkę" su atsiskaičiuotais centimetrais ir atraminiams stulpams skyles gręžėme taip: vieną skylę, tada paliekam tarpą ir antrą skylę. Tada tą tarpą su kastuvu iškasdavome. Atraminis stulpas eina įstrižai, tad jam reikia maždaug 3 skylių diemetro duobės. Čia galima panaudoti ir didesnius akmenis, kadangi skylė stulpui gerokai didesnė ir vien betono nemažai sueitų;

7. Šiaip galima dirbti dviems pajėgiems vyrams, bet mes paprastai dirbdavome tryse (aš, kaimynas ir kaimynienė). Subetonavus stulpus, vienas žmogus pereidavo  visas duobutes ir padarydavo betoną išgaubtą, kad vanduo nutekėtų toliau nuo stulpo. Mes nusprendėme betono kauburėlius paslėpti po smėliu - rezultatą patikrindavome su medine "mierke" ir, jei reikdavo, rankomis kauburėlius sumažindavome. Galiausiai sausu skuduriuku nuvaldydavom apsitaškiusius stulpus;

8. Patys turite nuspręsti, kaip gražiau jums atrodys stulpas -  atsuktas į sklypą sąvaržomis, ar ne sąvaržomis. Vienu atveju iš arčiau akį gali rėžti žibančios sąvaržos, iš kitos pusės, tik jau žiūrint iš toliau, - labiau išryškėja stulpai. Aš rinkausi iš kiemo matyti sąvaržas, kaimynas - stulpus;

9. Stulpai kas 25 m. bei visi kampiniai (ar keičiantys kryptį) stulpai turi būti sutvirtinami atraminiais stulpais, kurie pas mus buvo 2,3 m. ilgio, bet kiek mažesnio diametro (38 mm) lyginant su pagrindinių stulpų 45 mm. diametru:


10. Kadangi mes turėjome traktoriuką, tai įtempimo šukas tvirtindavome prie  krovinio tvirtinimo diržo, o pastarąjį - prie traktoriaus. Galima tvirtinti ir prie mašinos kablio, medžio ar 1000 kg. štangos:). Prisegę vieną tinklo kraštą prie stulpo, įtemdavome visą 25 m. ar, jei reikia mažiau, tinklą. Tuomet sekdavome tinklą prie stulpų, stulpą kiek palenkdami į priešingą pusę, nei tinlas jį tems, atpalaidavus tinklą nuo įtempimo šukų;

11. Mes stulpus rinkomės Ω (Omega) formos - manome, kad taip darbas einasi greičiausiai, t.y. tinklą tvirtinant sąvaržomis su spec replėmis. Kiti variantai - prigręžinėti prie stulpo kad ir plastikinius laikiklius mums nepasirodė patrauklu - gręži, reiškia pažedinėji cinkuotą stulpą, atsiranda galimybė rūdims ir pan. Prie įprastų stulpų mes naudojome 6 sąvaržas, prie tų, kur naudojami atraminiai stulpai - po 12 berods (yra man atrodo rekomendacija prie kiekvienos horizantalios tinlo vielos);

12. Tinklo rulonai irgi būna po 25 m., bet aišku, kad tinklas atsiduria kažkuriame kampinio stulpo šone, o ne tiksliai tiksliai per stulpo vidurį. Be to nebūtinai ir sklypo kraštinės gaunasi kas 25 m.:) Mes 2 tinklus jungėme tomis pat savaržomis. Vaizdas ne idealus, bet mus tenkinantis:



 13. Vienoje vietoje turėjome nestandartinį tvorų suėjimą - "Y" formos. Žemiau paveiklsiukas - matysite, kad vienas tinklas sujungtas tradiciškai, o kitas - su aukščiau parodytomis kniedėmis ir kniedikliu prie pačio stulpo (pragręžus 4 mm. grąžteliu). Kniedėmis mes daugiausiai jungėme tinklą prie vartų ir vartelių stulpų bei tvirtinant segmentą ant pačių vartų, bet šis nestandartinis sprendimas mums irgi pasiteisino:


Beja aukščiau pateiktoje foto per apsižioplinimą gavosi per aukštas stulpas, kurį reiks "pripjauti", bet mano dalyje buvo tik 2 tokie stulpai, taigi procentas nedidelis:)

Kaip jau minėjau pirmame pranešime apie tvoros pasirinkimą, mano manymu mums būtų pakakę ir 1,2 m tinklo, automatiškai reiktų ir žemesnių 2 m. stulpų. Pasižvalgykite po gyvus tvorų pavyzdžius, kad suprastumėte, ko jums reikia.

Dar vienas dalykas, kurį taip pat esu minėjęs anksčiau - kai viršutinį lygį nuiminėji su baltu šniūreliu, visi perkritimai, nelygumai ir klaidos matosi labiau, nei, tada, kaip šniūrelį pakeičia tinklas. Tai čia maloniai nustebinantis bonusas:)

Kas liečia tinklą, stulpus, komplektuojančias dalis ir jų tiekimą - su Ryterna vienas malonumas dirbti. Viską vežėmės per kelis kartus ir viskas sujudėdavo laiku. Vieną vežimą į Dzūkiją gavome nemokamai, bet kadangi nenorėjome palikinėti kilnojamo turto vagims, vežėmės per kelis kartus. Aišku pasinaudojome vienu pristatymu į vietą, o kitais kartais - viskas sujudėdavo penktadieniais iš Kauno į Vilnių, mes pasikraudavom ir išvažiuodavom. Niekada niekas nevėlavo. Buvo, kad kažko trūko, tai buvo davežta kitą savaitę. Ko mums reikėjo dasipirkti - taip pat operatyvu ir be problemų.

Nekondicinius stulpus be ginčų mums pakeitė. Patarimas - prašykite, kad stulpai atvažiuotų tik pakuotėse. Dauguma taip ir važiavo - po 3 paprastus arba 5 atraminius vienoje plastikinėje-burbulinėje pakuotėje. Visi papbraižyti ir pradedantys rūdyti stulpai buvo iš tų, kas atvyko palaidi.

Vienas nemalonus dalykas, kad pačioje pradžioje darbų sulūžo sąvaržas užspaudžiančios replės (jų galiukai nuskilo):


Realiai mes tęsėme darbus su tokiomis. Planavome tokias reples įsigyti, kad turėti ateičiai. Bet nelabai norėjosi pirkti sulūžusias:) Sutarėm su Gintaru iš Ryternos, kad parašysime oficialiai Betafence, nes šiaip jos lyg ir nelūžtančios, ir galutiniame variante mes nieko nemokėjome, o šios patrupėjusios pasiliko pas mus.

Kas liečia instrumentus - nusipirkome ir dar vienas specialias reples, kurios gilinana tinklo akutės įlinkimą (visos tinklo akutės - M raidės formos) ir taip siaurina pačio akutės plotį. Tai vat didindamas akutės įlinkimą, realiai dar patempi tinklą. Kaip jos veikia, o kartu ir kaip veikia tinklo įtempimas spec. šukomis bei jo prisegimas sąvaržomis prie stulpelių galite pamatyti šitame filmuke:


Na ir ką galiu pasakyti - pasitarkite su savo antromis pusėmis, arba, jei užtenka, - su pačiu savimi ir galite drąsiai patys tvertis tinklinę tvorą. Aišku, jei tokia tvora tinkama jums, namui, architektui ar bendrai aplinkai ir pan.

Vyrai, jei baisu, kad žmonos pristrojins prie darbų - nerodykite joms šio straipsnio.

Moterys, jei vyrai tik dykaduoniauja su meškerėmis ir mašinų paremontavimais - greitai neškite šį straipsnį jiems ir strajinkite juos!

Aišku vyrai gali strajinti vyrus, o moterys - moteris - mano blogas - draugiškas visiems.

Artimiausiu metu parašysiu ir apie vartų statymą.

2016 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

Būti ar nebūti Facebook'e?


www.facebook.com/dzukiskapirkia - tai Facebook paskyra reklamuojanti mano rašomą Blogą. Trumpai tai čia bus pateikta visi Blogo pranešimai, o taip pat ir momentiniai dalinimaisi informacija, nuotraukomis ir pan., kuri galbūt būtų per daug trumpa, kad ją dėti į Blogą. Jei susirinktų pakankamas sekėjų būrys, man būtų labai naudinga momentiniais klausimais gauti informacijos ir iš jūsų.

Manau, kad nemažai potencialių mūsų blogų skaitytojų tiesiog neseka mūsų estatytojai.lt, geltonas.lt ar poko.lt. Ir aplamai dalis jų viską seka Facebook'e. Tų pačių Blogo pranešimų sklaida Facebook'e užtrunka kokią vieną papildomą minutę, o Facebook'e be to į kai kuriuos klausimus gali gauti atsakymus žymiai operatyviau.

Kad Facebook'as efektyvus supratau, kai savo pranešimo apie tvoras srauto statistikoje pirmavo Facebook. Iš pradžių nesupratau iš kur pareina srautas, kol žmona neparodė jai gerai pažįstamą tvorą vienoje FB paskyroje, kurios aš nesekiau. Taigi mano žmona visiškai nesekė blogų ir konkrečiai Statau sodyba blogo, ką aš nuoširdžiai darau, o aš visiškai negyvenau Facebooke ir nesekiau Statau sodyba FB paskyros www.facebook.com/gyvenimassodyboje/, o mano žmona, pasirodo, sekė. Taigi skaitėme apie tą patį skirtingose vietose ir kolegė Statau sodyba paplatino mano pranešimą.

O čia kolegoms blogeriams, kurie gal paseks mūsų pavyzdžiu, trumpai papasakosiu, kaip susikurti FB paskyrą savo internetiniam puslapiui ar blogui. Visų pirma geriau nedaryti to, kaip fizinis asmuo, nes FB gali jus užbaninti, dėl to, kad po fizinio asmens paskyra pridengėte blogą. Oficialus ir teisingiausias būdas kurti paskyrą verslui, t.y. Facebook for Business. Registruotis galėsite tik turėdami savo asmeninę paskyrą, bet skaitytojai to nematys - t.y. jūsų asmeninė paskyra ir Blogo paskyra bus valdoma iš asmeninės, bet skaitytojas nesusisies jų. Registruojantis jums tarp veiklos sričių leis pasirinkti "Webpage", bet užsiregistravę vėliau nustatymuose "Webpage" galėsite pakeisti į "Personal blog", kas yra tiksliau.

Kas nėra susidūręs galiu pasakyti, kad jei registruotumėte savo įmonės, o ne blogo FB puslapį, nemokamai jūsų pranešimus galėtų perskaityti tik 7% jūsų sekėjų (jeigu šis procentas vėl nebuvo sumažintas)? Gal FB algoritmai esant labai geram pranešimui leis perskaityti ir didesniam procentui sekėjų, bet kad ne visus pasieks, tai tikrai. Aišku įmetus pinigėlių, jūsų žinutės pasieks daugiau žmonių. Tačiau FB paskyrų, reklamuojantčių asmeninius Blogus algoritmai yra visiškai kitokie ir kol kas jūsų žinutės pasieks visus jūsų sekėjus. Kol tai nemokama - reikia naudotis.

Yra niuansėlis toks, kad pats pakviesti sekti savo blogą tu gali tik savo asmeninius draugus. Mano atveju mano draugai nežino apie mano blogą ir aš nelabai to noriu. Vėl, įmetus pinigėlių, keliai atsiveria. O nemokami keliai - tik tokie, kaip dabar - aš skleidžiu žinią apie save, gal šiaip mane randa per google ir pradeda sekti. Aišku, kuo kokybiškesnis turinys, tuo daugiau šansų, kad kažkam būsi įdomus. Kitų nemokamų variantų pasikviesti nėra - negaliu kažką tiesiog suradęs pakviesti sekti mane.

Naudinga informacija apie tinklaraščio populiarinimą buvo ir Namai gyvenimui bloge. Kiek ten buvo galima paprastuoju būdu prisiregistruoti kituose kanaluose, prisiregistravau. Taip pat pasidaręs ir automatinius Blogo pranešimų pradubliavimus Google+ tinkle. Bet šių kanalų efektyvumas arti nulio.

Jei kažkas dalyvauja Supermamų forume, iš ten galima kažkokį nedidelį srautą gauti. Aš esu šiame forume, nes ten yra nemažai naudingos info man, kažkas matyt pasidomi mano profiliu ir užeina, bet čia vėl riešutėliai.

Kai man kilo klausimų dėl FB blogo paskyros, google radau nemažai video pagalbos, be to stipriai kolegiškai pagelbėjo ir kolegė Statau sodyba. Jei kažkam reiks pagalbos - dabar mano eilė:)

Beja, manęs kol kas niekas neseka - gal tu nori būti pirmas:)? Antras, trečias ir visi kiti numeriai irgi garbingi:)

2016 m. rugsėjo 4 d., sekmadienis

Architektai



Pažįstat juos? Jei ne, tai apie viską nuo pradžių. Šią savaitę padėjau parašą po sutartim su architektais. Tai lyg spyris į užpakalį realiai kažkur judėti, o ne blaškytis po sklypą, svajoti, ką nors pagerbūvinti ar pagražinti, bet realiai suktis aplink savo ašį.

Esu perskaitęs apie 60 lietuviškų blogų apie statybas ir jie man labai padėjo susiformuoti savo poreikius. Panašiai buvo ir su architektais. Į sąrašą įtraukiau tuos, kurie buvo paminėti bloguose ir papildžiau vienu geru draugu. Taigi sąrašas sekantis:

Simonas Klezys - architektas, kurio blogas buvo vienas pirmųjų ir mane labai įkvėpė;
Laurynas Ivinskas - architektas, kurio blogas buvo irgi sąrašo pradžioje ir taip pat įkvėpė;
Haus.lt - Aurimas Zaniauskas - deja su šiuo architektu neteko susitikti, nes jis dėl per didelio krūvio projekto atsisakė;
Kubinis metras - architektai, kurie daro projektus dviem kolegoms blogeriams - namaigyvenimui.blogspot.lt bei rekonstruojusodyba.blogspot.lt.
Studija Lape - Tomas Lapė, architektas ir geras mano draugas.

Iš penkių kandidatų atkrito Haus.lt (atsisakė) bei Laurynas Ivinskas. Pastarasis galėjo pradėti projektuoti tik Lapkričio mėnesį, o aš nenorėjau laukti. Visus architektus galiu rekomenduoti - su kiekvienais po susitikimo galvodavau - va čia tai, ko man reikia. Bet apsispręsti reikėjo, o variantų buvo 5.

Studija Lape - manau daugiausiai nuveikę architektai, bet jie buvo patys brangiausi. Tikrai mokėčiau tokius pinigus, jei statyčiausi pagrindinį namą Vilniuje, galvodamas apie jo vertę po kažkiek laiko. Tomas Lapė - turintis labai stiprią ir argumentuotą nuomonę - nors imk, ir atsiduok su savo projektu jam - kažkaip jautiesi, kad būsi saugus ir nereikės pačiam jo stumti. Bet nenorėjau derėtis su savo draugu, o statau sodybą, bet ne pagrindinį namą.

Liko Simonas Klezys ir  Kubinis metras. Kad palengvinti apsisprendimą, buvau pasidaręs įkainių lentelę įvairiems projektavimo etapams. Kubinis metras kolektyve turi savo projektuotojus, kurių įkainiai atrodo visai įkandami, yra suprojektavę SIPS namą, yra jauni ir energingi, juos domino mano rašomas blogas ir bendradarbiavimas statybų metu (pvz. pateikti video medžiagą), nes, kaip supratau jų auditorijai seminaruose ir pan. SIPS namai labai įdomu (gal dėl to, kad jų nėra daug ir trūksta informacijos). Iš kitos pusės Simonas Klezys pasistatė savo gyvenamą beveik pasyvų namą beveik pats:) Tai tikrai svarus argumentas, nes aš statysiuos A+ namą ir praktinė patirtis labai svarbi.

Bet reikėjo priimti sprendimą ir mano pasirinkimas - http://www.kubinismetras.lt/, viršuje - jų 11 kolegų kolektyvas.

Trečiadienį pasirašyta sutartis, penktadienį permestas avansiukas, o ateinantį trečiadienį keliaujame į sklypą. Labai džiaugiuosi, nes nuo svajojimų pereiname prie rimtesnių darbų!

Čia keletas jų projektų, o visus galite pamatyti čia:





Dėmesio! - Kubinis metras paleido vieną nemokamą tipinį projektą:

http://www.kubinismetras.lt/straipsniai/labas-namas-nemokamas-80-kv-m-projektas-dovanu/

Apie sodybos - Dzūkiškos pirkios - koncepciją rašiau anksčiau čia. Architektai turi pateikti pilną šiuolaikinės dzūkiškos pirkios projektą bei projektinius pasiūlymus dviem kitiems pastatukams, kurie galbūt atsiras kada nors gyvenime - tai Uošvienės namelis (čia toks kodinis pavadinimas) bei Svečių namelis kartu su pagalbinėmis patalpomis mūsų poreikiams.

Kadangi vis tiek bus klausiančių, apie kainą, nesigilinant į detales (vėliau pasigilinsim):

Namo pilnas projektas su statybų leidimo gavimu 3000 EUR;
Pagalbinių pastatų projektiniai pasiūlymai 1000 EUR;
Interjeras 1900 EUR (dar nesame galutinai apsisprendę);
Jei nuspręsčiau dalinti projektą nemokamai - turėčiau susimokėti 500 EUR už turtines ir neturtines teises. Čia buvo keistas mano pageidavimas ir buvo blykstelėjus įtampėlė, nes turbūt Kubinis metras įtarė bites ar paslėptus potencialius blogus mano ketinimus. Dėl to buvo sutarta motyvacija - aš atsakingai žiūrėsiu į šį klausimą ir nedalinsiu projekto, tik dėl to, kad galiu tai daryti - pasversiu, ar verta tai daryti, nes tai kainuos papildomai. O su nemokamu dalinimu mintis vienintelė - man liūdna žiūrėti, kai gražiuose dzūkiškuose kaimuose žmonės tampa patys architektais ir stato keistus ir bjaurius namus. Jei pavažinėtumėt po kaimus, pamatytumėte, kad senieji namai yra labai panašūs - skiriasi dydis, langų skaičius, gonkeliai, puošyba ir pan. bet realiai visuose namuose rastumėte bendrą logiką. Todėl galbūt gavę nemokamą projektą, tokių atvejų bus mažiau ir dzūkiški kaimai bus gražesni. O gal aš susimokėsiu ir niekas nepasinaudos tokia galimybe. Žiūrėsime.

O kad visa tai nebūtų tik apie mus ir architektus, žemiau šiokia tokia informacija naujai planuojantiems statytis namus apie projektavimo kainas. Be mano pagrindinių projektavimo darbų yra krūvą papildomų, kaip Elektros tinklų ir nuotekų projektavimas, pamatų ir pastato konstruktyvas ir t.t. Jei aš neteisingai sudėsčiau, visi nusimanantys šiuose klausimuose - pakomentuokite - surinksiu visus komentarus ir pakoreguosiu įrašą tiems, kas dar jo neperskaitė:



Aš esu tikras, kad yra ir pigesnių įkainių, ir gerokai brangesnių - tarkime galima rasti architektus už 1500 EUR, bet čia labiau perki statybų leidimą, nei aukštos kokybės paslaugą. Taip pat net neįsivaizduoju, kiek kanuoja aukščiausios prabos architektai, kaip Algimantas Kančas ar Gintautas Natkevičius. Mano pateiktos kainos - maždaug tokios, kuriose aš nardžiau.

Tai tiek šiam lietingam Sekmadieniui.



2016 m. rugpjūčio 16 d., antradienis

Tinklinė tvora ir vartai


Jau dvejus metus leidžiu susigulėti namo idėjai, sklypo vietoms ir karmoms. Gražus laikas, kai niekas neskubina, nereikia niekur lėkti - kažką pasidarai, vaizdas pasikeičia. Nemažai laiko tiesiog pragulėta hamake. Taigi per tuos 2 metus pasidariau porą B ir C lygio darbelių. Prie B lygio darbų priskirčiau tvorą.

Impulsas tvorai buvo mano nuostabūs kaimynai, turintys sodybą su hektaro teritorija ir labai mylintys savo šunį, kuris iki šiol dažniausiai būdavo pririštas. Pasikalbėjom apie jų planus, pasiūlė tvertis kartu ir aš sutikau. Taigi viso mums reikia 600 m. tvoros. Mūsų bendra tvora - 80 metrų, mano vieno - 140 metrų. Dar turiu -apie 90 m. bemirštančios tvoros, kuri skiria mus nuo kitų kaimynų - jos kol kas mes neliečiame.

Taigi man reikės įsigyti 180 m. tvoros, 2-jus vartus ir 3-jus vartelius. Kam 2 vartai? Sklypas yra L-formos, ir kažkada gal bus pastatytas svečių namelis. Žiūrint dešimtmetį į priekį nusprendžiau tuo pačiu pastatyti kitoje "L" sklypo kraštinėje atskirus paprastesnius vartus "dėl visa pikta", tuo labiau, kad jie kainavo ne tiek daug - 360 EUR.

Kam 3-ji varteliai? Dveji varteliai prijungti prie vartų (beja taip tauposi vienas stulpas), o treti varteliai - pas kaimynus. Man atrodo, jei nei vienam kaimynui nekyla klausimo dėl vartelių per bendrą tvorą, tai yra geras ženklas.

Kad nepavargtumėte skaityti, porą foto su vartais:
Stumdomi pagrindiniai vartai
Varstomi vartai "su perspektyva"
Dižiausias klausimas buvo - segmentinė, ar tinklinė tvora. Segmentinė atrodė lyg ir patikimesnė, tvirtesnė, ilgaamžiškesnė. Be to ir skirtumas kainų nepasirodė neįkandamas. Kai pradėjau važinėti po namų rajonus, kaip tyčia negelėjau parodyti gero tinklinės tvoros pavyzdžio žmonai. Nu labai prastai pastatyti visur tinklai. Lemtingas posūkis įvyko, kai susitikau su architektu - jis teisingai pastebėjo, kad tinklas gražiau žiūrėsis prie miško, tuo labiau, kad tikslas yra, kad tvora kuo mažiau kristų į akį. Segmentinė tvora labai išsiryškina ir labiau įrėmina sklypą. Kaimynui reikėjo 3 kartus daugiau tvoros, dėl to kainos skirtumas jam jautėsi labiau. Taigi apsistojome ties tinklu, bet rimčiau gilinomės į tvėrimo technologiją.

Žiūrint dabar, jau po tvoros pastatymo - su segmentu nelygiame sklype matytųsi perkritimai - jie tiesiog būtų staigūs. Tuo tarpu su tinkline tvora nuolydis gali būti tolygus. Statydami patys tvorą buvome labai priekabūs sau ir kuomet nuiminėjome viršutinius lygius, tai darėme su baltu šniūreliu. Jis labai gerai pagelbėja lygiuojant tvorą, bet kai užsideda miške pasislepiančios spalvos tinklas, visi lygiavimai nebepastebimi arba pastebimi kur kas mažiau, nei "atmušinėjant" su baltu šniūreliu.

Dėl spalvos nekilo klausimų. Pasirinkome žalią. Kažkaip buvo ant tiek aišku, kad nesvarstėm kitų variantų. Bet kažkur Statau sodyba pakomentavo, kad landšafto specialistai būtent šią spalvą atmeta pirmiausiai. Sėdžiu dabar, žiūriu į tvorą ir man nieko, bet po ilgo žiūrėjimo beveik sutinku su kolege - tamsi pilka (jei tokios būna prie standartinių spalvų) būtų dar geriau. Patarimas visiems - pamastykite apie spalvą kritiškai ir pasitarkite su specialistais!

Dar vienas dalykas, kurį galbūt keisčiau - žeminčiau tvorą. Realiai užtektų ir 1,2 m tinklo - Briedis perliptų ir per 1,5 m., o kaimynai šuniukai neperšoktų ir 1,2 m. Be to būtumėm ir simboliškai sutaupę.

Kadangi reikia ne tiek mažai - 0,6 km. - tvoros, nusprendėme paskelbti nacionalinį konkursą. Buvo pabandytas ir tarptautinis (Lenkija), bet jis nelabai pavyko (papasakosiu vėliau). Konkursą skelbėme 1,2 m. aukščio segmentinei tvorai bei 1,5 m. aukščio tinklinei tvorai bei tokių aukščių vartams ir varteliams. Na su vartais irgi nebuvo daug mokslo - turėjo būti pigiausi 5 m. automatiniai vartai (be automatikos - ji atsiras, kai atsiras namas) ir 4 m. varstomi vartai. Suprantu, kad vartai nedzūkiški, bet su sodyba aš nenoriu padaryti etnografinio muziejaus. Tiesiog yra gražus tikslas pasistatyti šių laikų Dzūkišką pirkią.

Aš biški prie užsirašančių naudingą info esu ir labai pagelbėjo kolegos Niuniausko tvortiekėjų sąrašiukas. Aš jį papildžiau ir gavau šį sąrašą:

Metalo prekyba - su aptarnavimu labai prastai. Ten kiek girdėjau reikia važiuoti, kai žinai, ko reikia. Patarimų nulis, tvoros irgi ne pagrindinis jų produktas - kai ką turi, kai ko neturi. Nu atmečiau iš karto.
Tvorų tiekimas - šiauliečiai. Rimti. Gamina stulpus, vartus ir vartelius patys. Vilniuje, Savanorių pr. turi aikštelę, kai ką turi vietoje. Bet mane vadybininkas Arūnas nusiuntė namo pasiskaityti internete apie tvoras. Nu maždaug turėčiau ateiti, paprašyti vartų. Jis man parodo juos, duoda kainą ir aš perku arba ne. Nors buvau jau apsiskaitęs, įsižeisti neįsižeidžiau ir viską sudėjus juos įtraukiau į A lygio tiekėjų sąrašą.
Ryterna - kaip ir visi, prekiauja tiek tinklinėm tvorom, tiek segmentais. Labai patiko pirmas įspūdis - Gintaras kalbėjo profesionaliai, pasiklausinėjęs apie vietą, pats pasiūlė tinklą, kaip geresnį variantą (nors jis pigesnis). Siūlė Betafence produkciją, atsakinėjo į klausimus - na bendravo taip, kaip ir turi bendrauti. A lygio tiekėjas. Kas gerai pradedančiam tvortveriui - Betafence puslapyje esantys klipukai, kaip tveriama tvora - tai kelia pasitikėjimą tiekėju ir savo jėgomis.
Morionis - priskyriau prie A lygio tiekėjų, nes bendravo telefonu ir email, bet gal ne taip išsamiai. Produkcija - iš Belgijos (greičiausiai pagaminta Kinijoje), turi didelius sandėlius Vilniuje. Na šiaip rimti.
Senukai - vadybininkė bendravo geriausiai iš DIY (pasidaryk pats) tipo parduotuvių. Bet vis tiek info buvo nepakankama, viskas buvo orientuota į kainą. Taigi Senukus, kaip ir kitus DIY (Moki-Veži, Ermitažas, B-A, Lytagra, Lemora) aš atmečiau - renkamės vieną nebrangiausių tvorų tipų, bus įdėta nemažai SAVO darbo, dėl to norisi aukštos kokybės, o ne žamiausios kainos. Iš principo ten labai sunku susikomplektuoti kokybišką tvorą - jei kažkas plius minus, kitkas - minus minus. Tai masiniai mažmenininkai, kurie koncentruojasi į prekybą iš pardavimo salės, į klientus, kurie sugalvojo vakar, kad šiandien reikia tvoros, atvyksta su priekaba na ir išvyksta pasikrovę kažkokią tvorą.
Vaidmina - gražiai bendravo, Klaipėdiškiai, žadėjo pristatyti nemokamai į Dzūkiją, bet kažkaip nedaviau A raidės.
Ometa - DĖMESIO! - Labai šaunus kolektyvas - skiria daug dėmesio bendravimui. Vilniaus vadovas gulėdamas ligoninėje atsakinėjo į klausimus - nu labai jiems svarbus klientas. Bet jie stipresni yra segmentinėje tvoroje. Prekiauja Lenkijoje ypatinga technologija Wisniowksi koncerno gaminama segmentine tvora, vartais ir pan. Skirtumas jų yra toks, kad visos dalys (tiek segmentinės, tiek kitokios tvoros, vartų ir pan.) būna jau sugręžiotos, suvirintos ir pan ir tuomet viskas cinkuojama, nardinama ir dažoma. Kitur skylės daromos jau nucinkavus ir nudažius dalis - taigi tose dalyse nuo lietaus atsiranda rūdys. Nelabai tiksliai aš čia pasakoju, bet patikėjau jų kokybe. Mačiau gyvenamuosiuose kvartaluose tvoras (ne segmentines) ir man tikrai jos patiko. Resta 2016 turėjo stendą ir tiesą pasakius nors kaina buvo aukštesnė, aš ją buvau pasiruošęs mokėti. Taigi A lygio tiekėjas, bet labiau segmentinės tvoros, o ne mūsų ieškomos tinklinės.
Serfas - kosminė kaina. Nesigilinau iš kur, bet be jokių išskirtinumų dvigubai didesnės kainos. Tiesiog atmečiau, kaip brangiausius ir neypatingus.
Tvora.eu - sureagavo labai greitai ir buvau besidžiaugiantis, kad turiu rimtus pagalbininkus. Bet jie nustojo bendrauti. Nei emailus atsakinėjo, nei telefonu kėlė. Nežinau, gal atostogos. Vieną kartą atsiprašė, kad ilgai neatsakė, bet po antros ilgesnės pertraukos atsiprašymo nebesulaukiau. Na jei tokia pradžia pamaniau, tai geriau toliau su jais neeiti.
Tarptautinis konkursas - buvau išsiuntęs labai neilgą laišką kokiems 7 skirtingiems Betafence lenkų atstovams skirtinguose regionuose. Laišką labai taisyklingai parašiau anglų kalba, su labai konkrečiomis pozicijomis, išverčiau iš anglų į lenkų (manau geresnis vertimas), prisistačiau nepamenu, kokiu, lenkišku vardu ir išsiunčiau. Tai nežinau, ar vertimas skambėjo labai juokingai, ar tie atstovai emailais nebendrauja, bet negavau nei vieno atsakymo.

Čia A lygio ir poros C lygio sumos 600 m. tvoros, vartams ir varteliams:

Na ir ką, pasirinkau Ryterną. Tarp jų ir pigiausio pasiūlymo buvo 400 EUR skirtumas per abu kaimynus - tai 7%, kuriuos nusprendžiau sumokėti nes:

1. Dėl kokybiško bendravimo, Ryterna užsitarnavo mano pasitikėjimą;
2. Buvo daug kalbama apie kokybę, specialių instrumentų, palengvinančių tvoros statymą, naudą kokybei ir mūsų laikui;
3. Tai vieninteliai atstovai, kurie nesiūlė naudoti įtempimo vielas ir garantavo kokybę, statant tvorą pagal instrukcijas. Įtempimo vielos - tokie tvoros spalvos trosai, kurie net 2 ar 3 eina per visą tinklą. Tas man tikrai nepuošė tvoros.
4. Betafence - kaip suprantu tarptautinė įmonė, nežinau, kiek gamyklų turi, bet visiškai nenusistatęs prieš Lenkiją, kurioje ir pagamintas mano tinklas. Garantija - 20 metų.

Mano pirkinio dalis - 180 m. 1,5 m. aukščio tinklo, 2,3 m. aukščio stulpai, dveji vartai ir treji varteliai su visomis tvirtinimo detalėmis, cementu ir žvyru, nevertinant mūsų darbo, atsiėjo 3,107 EUR.

Jei kažkam būtų naudinga, čia yra Excel neredaguotas darbinis failas su tiekėjų kainomis ne tik tinklinei, bet ir segmentinei tvorai. Sutarkime, kad kažkada jis dings, dėl to, jei manote, kad tai gali būt naudinga, atsisiųskite dabar. Jei skaitote šį įrašą po kelių mėnesių ir failas neatsidaro - reiškia taip turi būti.

Galėčiau toliau rašyti apie tvoros tiekimą, Ryternos bendravimą bei pačios tvoros statymą, bet pavargau. Bijau, kad jūs pavargsite skaityti. Dėl to lai būna ši dalis - komercinė, o sekanti - gamybinė. Ją parašysiu vėliau. Jei kažkas kaip tik šiuo metu renkasi tvorą ir nenori laukti sekančio posto, iš anksto užbėgu už akių, ir pasakau, kad su Ryterna jokių nemalonumų nebuvo ir viskas vyko daugiau mažiau sklandžiai.






2016 m. rugpjūčio 9 d., antradienis

Projektas - Dzūkiška pirkia

Generaliai idėja tokia - apie 100 kv.m. A+ klasės, SIPS skydų, plokščiaisiais pamatais, be kamino, garažo ir balkono, elektra šildomas namas išlaikant Dzūkiškos pirkios tūrius ir dalį puošybos, bet prisitaikant prie šių laikų poreikių ir tendencijų. Name aišku būtų rekuperatorius, greičiausiai plokštelinis su žemės šilumokaičio pagalba jam.

Kodėl A+? Ogi todėl, kad tai ateitis, tai taupys pinigus, o ryšium su minimaliom investicijom į šildymo sistemą statybų neišbrangins, arba išbrangins jas nežymiai.

Kodėl SIPS skydai? Greita statyba, lengvas sandarumo užtikrinimas, stipriai sumažėsiantis poreikis samdyti skirtingas brigadėles, kurias sunkoka surasti provincijoje.

Kodėl plokštieji pamatai? Todėl, kad namas lengvų konstrukcijų, šiltas ir gavęs saulės gali greitai perkaisti. Plokštieji pamatai - bus didelis šilumos ir vėsos akumuliatorius - pašvietus saulei, suakumuliuosiantis jos šilumą. Be to, kadangi šildysimės elektra, gerai būtų išnaudoti naktinę kainą. Dar plokštieji pamatai yra patys šilčiausi ir, kaip susidariau įspūdį iš kitų blogerių, viską susumavus nėra brangesni.

Kodėl be kamino? Todėl, kad nors ugnis labai gražu, bet ji tokiam name būtų žiebiama itin retai, o kaminas yra šalčio tiltas. Kaminas kada nors bus kitame pastatėlyje - pirtyje, svečių namelyje ar pan. (lauksime architektų pasiūlymų).

Kodėl be balkono? Todėl, kad iš jo naudos mažai (dauguma turinčiųjų naudoja jį retai), o problemų daug (vandens nutekėjimas, sandarumas ir t.t.).

Kodėl be garažo? Todėl, kad kaip ir arkliams, taip ir mašinoms - ne vieta gyvenamajame name. Be to tai tik transporto priemonė, kuri visai neblogai turėtų jaustis tiesiog lauke, na gal pavėsinėje.

Kodėl elektra šildomas? Todėl, kad itin šilto namo energijos poreikis itin mažas, o gyvas eenamas pavyzdys rodo, kad 130 kv.m. šilto namo šildymui ir karšto vandens ruošimui elektra metams sunaudojo tik 6000 kWh, kas dieniniu šios dienos tarifu reiškia 780 EUR, o naktiniu - 576 EUR. Tam atvejui, jei viskas nebus taip gražu, kaip pas eenamas, arba elektra išbrangs iki nepatenkinamo lygio, projektuojant namą bus numatyta oras-oras kanalinio (montuojamo į vėdinimo sistemą) šilumos siurblio ir fotovoltinės elektrinės (kuomet jos atpigs iki katalikiško lygio) pajungimo galimybė.

Kodėl Dzūkiška pirkia? Mūsų gyvenvietėje esantys namai yra dvišlaičiai, dažnai medine apdaila, regionas - Dzūkija. Norint išsiskirti, reiktų brangaus išpildymo, o Dzūkiškos pirkios koncepcija mane asmeniškai žavi tuom, kad lyg ir būtų tęsiamos tradicijos, tuo pačiu judant į naujus laikus. Aišku, kad atsiras elementai, kurie pakeis tradicinę architektūrą (gal vitrina, gal stoglangiai, kamino nebuvimas) ir čia reiktų būti atsargiems ir nepadaryti kičo. Su kiču kovosime architektų ir valstybinių specialistų pagalba. Kam įdomu, atsirado Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengtos šiuolaikiško Dzūkiško namo gairės "Kaimo statyba. Dzūkija". Tokios gairės parengtos visiems regionams. Be to Dzūkiškos pirkios forma yra palanki energetiškai efektyviam namui.

Čia pavyzdys, kuriuo neturėtumėm sekti:
Matosi daug puošybos (Lėkiai, vėjalentės, skliautų apdaila, langų apvadai, kertės), bet langai viską sugadina - nėra perskyrimų, langai išdėstomi netradiciniais žingsniais, langų proporcijos netinkamos.

O čia keletas vizualizacijų iš minėtų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos paruoštų gairių:





Yra toks dalykas, kad aš esu lankstus visuose momentuose. Tarkime jei dzūkiška architektūra (langai tarkime) neleis man pasiekti A+, svarstysiu tiesiog nedidelį šiltą namuką, arba jei labai norėsiu dzūkiškos pirkios, galbūt leisiu nukabinti vieną "+" nuo didžiosios raidės A. Tas pats ir dėl šildymo ar pamatų - tarsimės su specialistais. Mano nuomonė susiformavo per porą metų skaitant jūsų, kolegos, blogus bei forumus - tai čia nėra tik karšta tik ką užsidegusi lemputė.

Yra dar viena tokia mintis - jei tikrai pavyktų A+ Dzūkiška pirkia, galbūt paleisčiau savo projektą, kaip tipinį nemokamai bet kuriam norinčiam. Kas iš to? Ogi Dzūkijos kaimų architektūros išlaikymas. Būtų smagu, jei naujakuriai statytųsi naujus, bet tęsiančius seną liniją namus. Man absoliučiai negaila, kad pridygs panašių namų, nes jei pasivažinėtumėte po Dzūkijos kaimus - jie visi labai panašūs. Tai taip pat galėtų būti argumentas derantis dėl kainos su SIPs, vėdinimo sistemų ar langų gamintojais -juk  kartotinis projektas gali reikšti ir kartotinius klientus.

Dėl kartotinio projekto dar pažiūrėsim. Gal architektai man neleis to daryti. O gal nesigaus tradicinė architektūra, tuomet nematau prasmės labai populiarinti namuko.

O kas liečia darbus - dalį atiduosime specialistams, kažkurią dalį darysimės patys - ieškosime kainos, laiko ir kokybės santykio:)