Kai rinkausi langus, visų pirma pasidariau analizę iš informacijos, kurią jau buvau sukaupęs kelis metus skaitydamas forumus ir blogus - fiksuodavau informaciją, kas kur ką yra pirkę, kolegų pastebėjimus, pliusus ir minusus. Išsitraukiau tuos konspektus, dar permečiau pagrindinių forumų įrašus apie langus ir pasidariau pliusų minusų lentelę - kas kokius langus dėjosi ir kur gaminosi.
Kadangi forumus ir blogus skaito ir rašo manau vidurinis gyventojų sluoksnis, tai ir kolegų pasirinkimai yra ne kosminiai - bet geriausio kainos ir kokybės santykio. Dažniausi pasirinkimai buvo šie langų profiliai - Veka Softline 82 MD (pirmoje vietoje) ir Kommerling 88 (antroje vietoje). Abiejų šių profilių bei standartiškai siūlomų 3 stiklų paketų parametrai panašūs. Gyvai pačiupinėjus langus - tiek vieni, tiek kiti patiko.
Jau anksčiau buvau priėmęs sprendimą dėtis baltus plastikinius langus. Pas mus langai ir šiaip balti numatyti, tai įvertinus, kad medinius reikia laikas nuo laiko perdažyti ir tai, kad tik devintais metais bute nusipirkome liustrą ir dar turime sienose kyšančių laidų - nusprendžiau, kad nenusidėvintis plastikas mūsų šeimai bus geriau, nei medis, kuris greičiausiai laiku nebus prižiūrėtas. Dar turiu paminėti, kad šiltajai namo daliai ieškojome šiltų langų, tačiau pas mus bus dar langai nešildomame tambūre - uždarose gonkelėse - jiems buvo keliams vienintelis reikalavimas - kaina, nes šiltumas ten visiškai nereikalingas. Turiu pasakyti, kad šį įrašą rašau dar neįstačius tų nepagrindinių šaltųjų gonkelių langų - kai juos turėsiu - papildysiu - skubu rašyti, kad neužsimirštų įspūdžiai ir svarbios detalės.
Kas liečia lauko duris - pagrindines duris gaminsimės atskirai ir bus atskiras įrašas, tuo tarpu nešildomose gonkelėse greičiausiai bus dvivėrės plastikinės durys iš tų pačių langų gamintojų - dėl jų labiausiai ir strigau - investuoti į jas nesinori, sugadinti Dzūkiškos pirkios vaizdo - taip pat.
Jau anksčiau buvau priėmęs sprendimą dėtis baltus plastikinius langus. Pas mus langai ir šiaip balti numatyti, tai įvertinus, kad medinius reikia laikas nuo laiko perdažyti ir tai, kad tik devintais metais bute nusipirkome liustrą ir dar turime sienose kyšančių laidų - nusprendžiau, kad nenusidėvintis plastikas mūsų šeimai bus geriau, nei medis, kuris greičiausiai laiku nebus prižiūrėtas. Dar turiu paminėti, kad šiltajai namo daliai ieškojome šiltų langų, tačiau pas mus bus dar langai nešildomame tambūre - uždarose gonkelėse - jiems buvo keliams vienintelis reikalavimas - kaina, nes šiltumas ten visiškai nereikalingas. Turiu pasakyti, kad šį įrašą rašau dar neįstačius tų nepagrindinių šaltųjų gonkelių langų - kai juos turėsiu - papildysiu - skubu rašyti, kad neužsimirštų įspūdžiai ir svarbios detalės.
Kas liečia lauko duris - pagrindines duris gaminsimės atskirai ir bus atskiras įrašas, tuo tarpu nešildomose gonkelėse greičiausiai bus dvivėrės plastikinės durys iš tų pačių langų gamintojų - dėl jų labiausiai ir strigau - investuoti į jas nesinori, sugadinti Dzūkiškos pirkios vaizdo - taip pat.
RESTA 2018 parodoje kalbėjausi ir apie kiek šiltesnius langus - su VisiVisi direktoriumi apie lenkiškus Drutex Iglo Energy langus, kuriuos pasirinko ir yra patenkintas kolega Dzūko sodyba bei Adams LT atstovų siūlomais lenkiškais Passive Line langais. Abu produktai paliko gerą įspūdį.
Taigi atlikus namų darbus iš karto po parodos susisiekiau su pagrindiniais langų gamintojais/atstovais: Visi Visi, Adams LT, Gipura, Viva Langai, Statchema, InnoSystem, Janlanga. Janlanga atsirado vėliausiai, bet apie juos pakalbėsime atskirai. Užduotį formulavau labai aiškiai - nusiunčiau savo langų išmatavimus, pageidaujamus šilumos laidumo reikalavimus (jie buvo užduoti jau energetinio vertinimo) bei laukiau langų pasiūlymo tiek su trimis, tiek su keturiais stiklais. Kadangi pas mus langai dėl architektūros yra su skirtukais, keturių stiklų su jais niekas nesiėmė daryti (kap supratau keturių siklų paketas yra storsnis ir dėl šios priežasties neblieka vitos skirtukams ižorėje). Ir aplamai dauguma dar labai kratosi tų keturių stiklų - dėl nepatirties, dėl to, kad gyventojai skundžiasi, kad tokie langai apšarmoja iš lauko (jei pas jus langas apšarmojo iš lauko - žinokite, kad jis yra itin šiltas!). Ir dar vienas momentas - 4 stiklų paketai praleidžia mažiau šviesos, o mūsų namas tarp miškų, langų nėra tiek daug. Taigi vietoje to kai kas atsiuntė tiesiog šiltesnius 3 stiklų sprendimus.
Kai kurie tiekėjai matomai žvejojo galinčius mokėti daugiau ir po rimtesnių pokalbių kainą sumažino net iki 30%, kai kurie iš karto siūlė galutines kainas. Galutiniame variante 3 Kommerling 88 tiekėjai siūlė panašias kainas (skirtumas iki 8%), o va su Veka Softline 82 MD galutiniame variante brangiausias pasiūlymas buvo 51% brangesnis nei pigiausias. Suprantama, kad kainą nulemia ne tik profiliai, bet ir stiklo paketai, tačiau visų paketų šilumos laidumo koeficientas buvo tikrai labai panašus. Iš mano minėtų tiekėjų Lietuvoje langus gamino tik Viva Langai, Gipura ir InnoSystem (berods jie pakeitę pavadinimą šiuo metu). Visi kiti langus gamina Lenkijoje. Gipura kainos konkurencingos, InnoSystem pasiderėjus kainos irgi konkurencingos, bet Viva Langai man gavosi patys brangiausi.
Patys šilčiausi langai gavosi Adams LT Passive Line Ultra (vitrina Passive Line Plus) - lango šilumos laidumo koeficientas Uw 0,61 w/m2K. Esu tikras, kad šie langai verti kiekvieno savo euro, bet jie man būtų kainavę 2,300 EUR brangiau, aš labai griežtai seku namo biudžetą, noriu tilpti į t.t. sumą ir aš pasirinkau antrą pagal šiltumą (Uw 0,73 w/m2K) ir pirmą pagal kainą variantą.
Mūsų namui neskaitant pagrindinių šiltų durų reikės 23 kv.m. šiltų langų (įskaitant vitriną) ir 10 kv.m. šaltų langų ir šaltų durų. Bendras pasiūlymas gavosi 4,412 EUR (2,401 EUR - šilti langai, 1,561 EUR - šalti langai ir 450 EUR - montavimas). Šiltieji langai Kommerling 88 MD, šaltieji bus KBE. Šalti langai brangesni už kvadratą gavosi dėl to, kad yra durys, kurių kvadratas brangesnis. Beje nauji Kommerling profiliai yra 7 kamerų - ankstesni Kommerling 88+ buvo 6 kamerų. Kokie pas mus langai, galite pažiūrėti čia:
Kai kurie tiekėjai matomai žvejojo galinčius mokėti daugiau ir po rimtesnių pokalbių kainą sumažino net iki 30%, kai kurie iš karto siūlė galutines kainas. Galutiniame variante 3 Kommerling 88 tiekėjai siūlė panašias kainas (skirtumas iki 8%), o va su Veka Softline 82 MD galutiniame variante brangiausias pasiūlymas buvo 51% brangesnis nei pigiausias. Suprantama, kad kainą nulemia ne tik profiliai, bet ir stiklo paketai, tačiau visų paketų šilumos laidumo koeficientas buvo tikrai labai panašus. Iš mano minėtų tiekėjų Lietuvoje langus gamino tik Viva Langai, Gipura ir InnoSystem (berods jie pakeitę pavadinimą šiuo metu). Visi kiti langus gamina Lenkijoje. Gipura kainos konkurencingos, InnoSystem pasiderėjus kainos irgi konkurencingos, bet Viva Langai man gavosi patys brangiausi.
Patys šilčiausi langai gavosi Adams LT Passive Line Ultra (vitrina Passive Line Plus) - lango šilumos laidumo koeficientas Uw 0,61 w/m2K. Esu tikras, kad šie langai verti kiekvieno savo euro, bet jie man būtų kainavę 2,300 EUR brangiau, aš labai griežtai seku namo biudžetą, noriu tilpti į t.t. sumą ir aš pasirinkau antrą pagal šiltumą (Uw 0,73 w/m2K) ir pirmą pagal kainą variantą.
Mūsų namui neskaitant pagrindinių šiltų durų reikės 23 kv.m. šiltų langų (įskaitant vitriną) ir 10 kv.m. šaltų langų ir šaltų durų. Bendras pasiūlymas gavosi 4,412 EUR (2,401 EUR - šilti langai, 1,561 EUR - šalti langai ir 450 EUR - montavimas). Šiltieji langai Kommerling 88 MD, šaltieji bus KBE. Šalti langai brangesni už kvadratą gavosi dėl to, kad yra durys, kurių kvadratas brangesnis. Beje nauji Kommerling profiliai yra 7 kamerų - ankstesni Kommerling 88+ buvo 6 kamerų. Kokie pas mus langai, galite pažiūrėti čia:
Šiltieji langai bus 6 varstomi plius varstomos vitrinos durys bei 4 nevarstomi. Kiekviename gyvenamame kambaryje bus bent po vieną varstomą langą. Taip pat, kad neišsiskirtų vaizdas - vienoje namo plokštumoje buvo arba varstomi, arba nevarstomi langai.
Ir matyt visiems įdomu, ką gi aš pasirinkau:) Ogi Janlanga. Tai nedidelis kolektyvas, kuris langus deda mano SIP skydinių namų statytojui www.sips.lt (UAB Makrus) visiems statomiems namams. Jų ši įmonė pastato tikrai daug, langus čiupinėjau, montavimas patiko. Tačiau ne kaina nulėmė pasirinkimą. Pasirinkimą nulėmė tai, kad pas mane langai montuojami nešančiojo SIP skydo sluoksnyje (lango išorė yra toje pačioje plokštumoje, kaip ir nešančiojo skydo išorė) ir dalis rėmo uždengiama apšiltinamuoju sluoksniu (mano atveju pusSIPiu - neoporas su vienu OSB sluoksniu). Langistai turi įsiterpti tarp šių dviejų skydų montavimo etapų, nepavėluoti, o namo statytojai turi užleisti tiek, kiek reikia - ir šios abi komandos yra susidirbusios. Streso nebuvimas šioje vietoje man sužaidė lemiamą momentą, bet aišku malonu, kad kaina žemiausia, o langai - atitinka mano šiltumo poreikius. Langus montuoja pats savininkas Jan Rynkun, 8 611 77759 bei jo padėjėjas, beje varėniškis. Prieš tai savininkas mano žiniomis ilgai dirbo didelėje lietuvių langų gamybos įmonėje.
Dabar apie pačius langus - gamykla Lenkijoje nėra didžiausia - manau lietuviškų gamyklų lygio. Kommerling profiliai, kaip ir visoms langų gamykloms atkeliauja iš Vokietijos, o stiklo paketai gaminami pasaulinio koncerno Pilkington vienoje iš 30 gamyklų (Lenkijoje). Garantija langams (tiek profiliams, tiek stiklams) - 5 metai. Man svarbus buvo www.sips.lt, kurie statosi šiuos langus ir pastatė mums SIP skydų dėžutę rekomendacijos, nes jie langais yra patenkinti. Bendrai per visas namo statybas pasinaudojau krūva jų rekomendacijų ir žinau, kad jie nenaudoja pigiausių sprendimų, kadangi kažkam nepasiteisinus, jiems galioja garantinis laikotarpis ir jie paskui atsakomybės nesikrato.
Apie pačius langus, kas pradeda tik jais domėtis - labai paprastai paaiškinta kolegos Rolando namas straipsnyje. O mano langų parametrai yra šie (kalbu tik apie šiltuosius, nes šaltiesiems buvo svarbiausias kainos kriterijus):
Vidutinis langų šilumos laidumo koeficientas Uw 0,73 w/m2K;
Stiklo paketų šilumos laidumo koeficientas Ug 0,5 w/m2K;
Langų tarpinės 3 ir jos lengvai keičiamos vietoje. Čia svarbus klausimas, nes po kelių metų dėl nusidėvėjimo jas gali tekti pasikeisti ir dalies gamintojų tarpinės yra sudėta gamykliškai, kas reiškia, kad gamykliškai tik ir galėtų būti keičiamos.
Stiklo paketas 48 mm: 4T/18AR/4/18AR/4T;
Šviesos laidumo koeficientas LT 72%;
Saulės faktorius g (arba saulės energijos pralaidumas) 0,51;
Stiklo paketo rėmeliai - plastikiniai TGI. Swisspacer rėmeliai laikomi dar geresniais, bet mano manymu taupymas bus menkai juntamas. Svarbu, kad rėmelis ne aliuminis.
Viską išklojau apie langų paieškas, pasirinkimą ir pinigus. Dabar apie langų montavimą - kam neįdomu techniniai reikalai, nežinau, ar verta skaityti toliau, nes bus daug teksto ir specifikos. Montuotojais esu patenkintas (vienas jų - Janlanga savininkas), langus sumontavo tvarkingai ir greitai. Langus sandarinausi ir apsipūtinėjau putomis aš pats - gal nieko ir nesutaupiau, bet buvau nusprendęs visą sandarumą atlikti pats nuo a iki z.
Jau minėjau pradžioje, bet dar sykį paminėsiu - langus mes montuojame tuo metu, kai yra namo nešančiosios sienos ir paskui uždengiame apšiltinimo sluoksniu. Langų (išskyrus vitriną) plokštuma yra toje pat plokštumoje, kaip ir nešančiosios sienos (žiūrint iš lauko) - vėliau labai paprastai užsidengia apšiltinimo sluoksniu.
Visų pirma reikia atskirai paminėti vitrinos montavimą. Mūsų pamatų statytojas ir statybų tinklaraštininkas Jonas, kuris konsultuoja mane ir šilto namo klausimais, pamato betone ir jį apšiltinusiame XPS polistirole palaidojo stiklo pluošto laikiklius (siekiant išvengti šalčio tilto) - apie jų montavimą galite pasiskaityti straipsnyje apie plokštuminius pamatus. Mūsų darbas dabar buvo apšiltinimo sluoksnyje išsipjauti 10 cm. pločio juostą vitrinai iki tokio gylio, kur yra laikikliai. Nuo betono mes vitriną atitrauksime 2 cm. Atleiskite vaizdas visai ne sexy (vitrina šalia - dar nesumontuota):
Ir esmė vitrinos montavimo apačioje į putplastį, o ne prie pamato betono ne tame, kad rėmą papildomai apšiltinti (mūsų atveju vitrina nusileido apie 2 cm - daugiau negalėjome, nes būtų nesivarsčiusios durys), bet tame, kad betoninį pamatą pilnai izoliuoti nuo šalčio, o langų rėmai ir rėmo sandūra su betonu būtų vienas šalčio šaltinių. Šiuo montavimu esu visiškai patenkintas - viskas praėjo sklandžiai ir be siurprizų. Tokiu pat principu bus pastatytos ir pagrindinės lauko durys, kurios jau užsakytos.
Štai taip atrodo įleista vitrina:
Pačią vitriną prie sienų tvirtinau dažytos fanieros juostelėmis. Galima buvo stiklo pluošto kronšteinais, bet brangu. Galima buvo metaliniais laikikliais - ir manau, kad sekantį sykį tokiame name taip ir daryčiau, kadangi galiausiai visi langų rėmai yra uždengiami apšiltinimo sluoksniu ir tie metaliniai laikikliai neturi sąlyčio su lauku. Su fanieros laikikliais reikėjo daugiau žaidimo apdirbti visus angokraščius. Juos apdirbome XPS juostomis. Kaip viskas atrodo prieš ir po matosi čia:
Vitrina kartu su būsimomis lauko durimis, priešingai, nei visi langai, bus statomos ne vienoje plokštumoje su nešančia siena (žiūrint iš lauko), o išnešta 2 cm nuo nešančios sienos per visą rėmo plotį - taigi į apšiltinimo sluoksnį įsikirs apie 11 cm.
Langų popalanginiai profiliai yra pagaminti iš tokių tuščiavidurių ertmių, kurios man labai nepatinka. Jei jose būtų kažkoks apšiltinimas - būtų geriau. Kodėl to dauguma nedaro gamykliškai - nežinau - tą daro itin šiltų langų tiekėjai. Nusprendžiau tai padaryti pats su dvikomponentėmis putomis (berods Penosil iš Senukų). Jos pavirsta tokiomis kietesnėmis putomis, panašesnėmis į XPS polistirolą, bet mano atveju jos buvo reikalingos tam, kad uždaroje ertmėje jos sukietėtų. Nes jei tarkime į kokį vamzdį supurkštumėte paprastas putas, jos sustingtų vamzdžio galuose, o viduryje negavusios oro liktų skystame pavidale be savo gerųjų savybių. Tam reikėjo nusipirkti kažkokių vamzdelių, kurie būtų pakankamai standūs, ilgi (60 cm.) ir užsimautų ant balionėlio. Tam panaudojau varinius vamzdelius iš santechnikos skyriaus. Bet problemėlė ta, kad paaiškėjo, jog šie vamzdeliai telpa tik į 2 iš 7 kamerų. Likusios 5 taip ir liko tuščiavidurės. Po tokio akibrokšto, ši triuką atlikau tik su 6iais iš 10 langų:
Taigi po kokių 3 valandų darbo rezultatas atrodė sekančiai:
Langai buvo montuojami elementariais metaliniais laikikliais. Langai dar neužpūsti putomis, bet jei toks namas turi rakinamas duris, jį jau galima ir apdrausti. Taip taip - namas dar niekur nepriduotas, neturi registracijos numerio, bet jei turi duris ir langus, nepriklausomai, ar jis įrengtas, ar dar tik statomas - jam galimas tiek pastato, tiek turto draudimas. Greičiausiai ne visose draudimo įmonėse, bet Swedbanke - taip. Apdraudžiau jį tą pačią dieną, kai statė langus. Uždaviau krūva klausimų, gavau krūvą email atsakymų - juos saugosiu, jei prireiktų, bet šiaip tai nerealus dalykas. 100 kv. namo draudimas kainavo 271 EUR metams. Tame tarpe ir turtas 35,000 EUR, ir ne tik pačiame name, bet ir aptvertoje teritorijoje esančiuose pagalbiniuose pastatuose.
Laikinos durys ne kažką, šalčiausia namo dalis, bet su inicialais:):
Na ką, langai stovi, dabar juos reikia paruošti apšiltinimo sluoksniui. Tuos langus, kurie yra vienoje plokštumoje su nešančiųjų sienų skydais labai elementariai apklijuoju su SIGA Wigluv juostomis (plačiau apie SIGA produktus papasakosiu sandarumo straipsnyje, kuriam jau yra beveik visa reikalinga medžiaga). sips.lt vyrai savo iniciatyva prieš klijuojant apšiltinimo skydus ant langų rėmo užklijavo savaime išsiplečiančią juostą:
O čia matosi, kaip atrodo dalis lango uždengta jau su apšiltinimo skydais (tą patį galima daryti, jei tai būtų šiltinama polistirolu mūrinį namą):
Lango rėmus uždengus apšiltinimo sluoksniu rizikingiausia vieta - apatinės lango dalies ir apšiltinimo sluoksnio sandūra. Tas vietas mes užtepame SIGA Meltell mastika. Ji šiaip skirta labiau naudoti viduje, bet čia buvo ekspromtu priimtas savavališkas mano sprendimas "dėl visa pikta":
Kadangi vitrina yra ne vienoje plokštumoje su nešančiosios sienos skydais, jos taip elementariai nebuvo galima užsandarinti iš lauko. Mes ją iš lauko užsandarinome jau sumontavus apšiltinimo skydais plačiomis SIGA Fentrim IS 15/135 juostomis (15 mm. užsiklijuoja ant lango rėmo, o 135 mm - ant apšiltinimo sluoksnio:
Iš vidaus jau namą apšiltinus apšiltinimo skydais atrodė taip, kaip foto žemiau. Neužpūtinėjau putomis iki apšiltinant nešančias sienas, kad jos neišsipūstų ir apšiltinimo skydas geriau priglustų prie lango rėmo:
O taip atrodo mano apipūsti langai. Pūčiau su Soudal Flexifoam, liaudyje dar vadinamomis "mėlynomis" putomis:
Palanginio profilio šaltumą sušvelninau iš vidaus užpūsdamas putomis - palangė nebus kišama po langu, bet glaudžiama prie lango. Taip jau 10 m padaryta pas mus bute ir neturiu jokių problemų.
Nors plačiau bus aprašyta sandarumo temoje, užbėgdamas už akių pateikiu kelias foto, kad langų bei vitrinos rėmai viduje SIGA Corvum 12/48 lipnia juosta yra sujungti su garo izoliacine plėvelė Majpel 25. "12/48" - tai lipnios juostos padalinimas: 12 mm - nuplėšus apsauginę juostelę, klijuojama ant lango rėmo, o vienas gipso lakštas tokią paslepia. likę 48 mm. klijuojasi prie garo izoliacinės plėvelės. Visa tai reikalinga, kad drėgmė nepatektų į sienas. Keletas foto žemiau:
Jei dar kas nors gyvas, tai yra vienas labai svarbus momentas šioje langų temoje. Angokraščiai ir lauko palangės. Mūsų namas tradicinės architektūros, bet kaip matote naudojame labai daug netradicinių medžiagų. Jau vien uošvienės ir kaimyno pasibaisėjimas, kad namas "be kamino":) Dabar apie angokraščius. Jie yra labai gilūs (iš lauko pusės) - beveik 26 cm. Jie turi būti balti. Tradiciškai būdavo daromi mediniai. Kaip atrodo gilios angos radau Trakų teismo rūmuose. Rekomendavo pasidairyti mūsų architektai. Ten angos keliais cm mažiau gilios, medinės, bet man tikrai atrodė liuks. Tačiau man labai patiko mūsų namo statytojų angokraščių apskardinimas. Ir aš nusprendžiau surizikuoti, o rizika man labai pasiteisino. Gavau turbūt vieną nuoširdžiausių žmonos komplimentų, o jų man jinai nedalina be reikalo. Apskardinus lango angas ir užmetus palanges gavome super rezultatą:
Pirmame aukšte aplink langus vietoje makaronų naudojome makaronų storio platesnes lentas, kad būtų "mėsos" langinių tvirtinimui. Antrame aukšte langinių nebus. Visi angokraščiai apskardinti taip, kad paskui tvarkingai apsidirbtų išorės dailylentėmis. Visas know-how atmuštas daugybėje mūsų statytojų SIP namų, sunku būtų papasakoti kas ten kaip išsilanksto ir kas į ką susimauna, bet jei reiktų tokio sprendimo, galėčiau rekomenduoti Aurimą ir Žygimantą - jauni Vilniaus veisėjiečiai, su kuriais susipažinau savo statytojų kito namo statybų aikštelėje. Aurimo tel. 8 629 89228, Žygimanto tel. 8 622 10974. Man 65 ilginiai metrai kainavo 400 + 390 eurų (skardos ir palangės + darbas). Rezultatu esu hyper patenkintas.
Man atrodo, kad šiame sakinyje likau vienas, greičiausiai nėra žmonių, kurie skaitytų tokius ilgus straipsnius šiais "scrolinimo" laikais. Dėl to baigiu įrašą ir aš, jungiu šviesą ir einu miegoti:) Prieš miegą tradiciškai kviečiu visus mus sekti facebook.com/dzukiskapirkia.
Ir matyt visiems įdomu, ką gi aš pasirinkau:) Ogi Janlanga. Tai nedidelis kolektyvas, kuris langus deda mano SIP skydinių namų statytojui www.sips.lt (UAB Makrus) visiems statomiems namams. Jų ši įmonė pastato tikrai daug, langus čiupinėjau, montavimas patiko. Tačiau ne kaina nulėmė pasirinkimą. Pasirinkimą nulėmė tai, kad pas mane langai montuojami nešančiojo SIP skydo sluoksnyje (lango išorė yra toje pačioje plokštumoje, kaip ir nešančiojo skydo išorė) ir dalis rėmo uždengiama apšiltinamuoju sluoksniu (mano atveju pusSIPiu - neoporas su vienu OSB sluoksniu). Langistai turi įsiterpti tarp šių dviejų skydų montavimo etapų, nepavėluoti, o namo statytojai turi užleisti tiek, kiek reikia - ir šios abi komandos yra susidirbusios. Streso nebuvimas šioje vietoje man sužaidė lemiamą momentą, bet aišku malonu, kad kaina žemiausia, o langai - atitinka mano šiltumo poreikius. Langus montuoja pats savininkas Jan Rynkun, 8 611 77759 bei jo padėjėjas, beje varėniškis. Prieš tai savininkas mano žiniomis ilgai dirbo didelėje lietuvių langų gamybos įmonėje.
Dabar apie pačius langus - gamykla Lenkijoje nėra didžiausia - manau lietuviškų gamyklų lygio. Kommerling profiliai, kaip ir visoms langų gamykloms atkeliauja iš Vokietijos, o stiklo paketai gaminami pasaulinio koncerno Pilkington vienoje iš 30 gamyklų (Lenkijoje). Garantija langams (tiek profiliams, tiek stiklams) - 5 metai. Man svarbus buvo www.sips.lt, kurie statosi šiuos langus ir pastatė mums SIP skydų dėžutę rekomendacijos, nes jie langais yra patenkinti. Bendrai per visas namo statybas pasinaudojau krūva jų rekomendacijų ir žinau, kad jie nenaudoja pigiausių sprendimų, kadangi kažkam nepasiteisinus, jiems galioja garantinis laikotarpis ir jie paskui atsakomybės nesikrato.
Apie pačius langus, kas pradeda tik jais domėtis - labai paprastai paaiškinta kolegos Rolando namas straipsnyje. O mano langų parametrai yra šie (kalbu tik apie šiltuosius, nes šaltiesiems buvo svarbiausias kainos kriterijus):
Vidutinis langų šilumos laidumo koeficientas Uw 0,73 w/m2K;
Stiklo paketų šilumos laidumo koeficientas Ug 0,5 w/m2K;
Langų tarpinės 3 ir jos lengvai keičiamos vietoje. Čia svarbus klausimas, nes po kelių metų dėl nusidėvėjimo jas gali tekti pasikeisti ir dalies gamintojų tarpinės yra sudėta gamykliškai, kas reiškia, kad gamykliškai tik ir galėtų būti keičiamos.
Stiklo paketas 48 mm: 4T/18AR/4/18AR/4T;
Šviesos laidumo koeficientas LT 72%;
Saulės faktorius g (arba saulės energijos pralaidumas) 0,51;
Stiklo paketo rėmeliai - plastikiniai TGI. Swisspacer rėmeliai laikomi dar geresniais, bet mano manymu taupymas bus menkai juntamas. Svarbu, kad rėmelis ne aliuminis.
Viską išklojau apie langų paieškas, pasirinkimą ir pinigus. Dabar apie langų montavimą - kam neįdomu techniniai reikalai, nežinau, ar verta skaityti toliau, nes bus daug teksto ir specifikos. Montuotojais esu patenkintas (vienas jų - Janlanga savininkas), langus sumontavo tvarkingai ir greitai. Langus sandarinausi ir apsipūtinėjau putomis aš pats - gal nieko ir nesutaupiau, bet buvau nusprendęs visą sandarumą atlikti pats nuo a iki z.
Jau minėjau pradžioje, bet dar sykį paminėsiu - langus mes montuojame tuo metu, kai yra namo nešančiosios sienos ir paskui uždengiame apšiltinimo sluoksniu. Langų (išskyrus vitriną) plokštuma yra toje pat plokštumoje, kaip ir nešančiosios sienos (žiūrint iš lauko) - vėliau labai paprastai užsidengia apšiltinimo sluoksniu.
Visų pirma reikia atskirai paminėti vitrinos montavimą. Mūsų pamatų statytojas ir statybų tinklaraštininkas Jonas, kuris konsultuoja mane ir šilto namo klausimais, pamato betone ir jį apšiltinusiame XPS polistirole palaidojo stiklo pluošto laikiklius (siekiant išvengti šalčio tilto) - apie jų montavimą galite pasiskaityti straipsnyje apie plokštuminius pamatus. Mūsų darbas dabar buvo apšiltinimo sluoksnyje išsipjauti 10 cm. pločio juostą vitrinai iki tokio gylio, kur yra laikikliai. Nuo betono mes vitriną atitrauksime 2 cm. Atleiskite vaizdas visai ne sexy (vitrina šalia - dar nesumontuota):
 |
| Vitrinos aukščio gaudymas plastikinėmis kaladėlėmis |
Ir esmė vitrinos montavimo apačioje į putplastį, o ne prie pamato betono ne tame, kad rėmą papildomai apšiltinti (mūsų atveju vitrina nusileido apie 2 cm - daugiau negalėjome, nes būtų nesivarsčiusios durys), bet tame, kad betoninį pamatą pilnai izoliuoti nuo šalčio, o langų rėmai ir rėmo sandūra su betonu būtų vienas šalčio šaltinių. Šiuo montavimu esu visiškai patenkintas - viskas praėjo sklandžiai ir be siurprizų. Tokiu pat principu bus pastatytos ir pagrindinės lauko durys, kurios jau užsakytos.
Štai taip atrodo įleista vitrina:
Pačią vitriną prie sienų tvirtinau dažytos fanieros juostelėmis. Galima buvo stiklo pluošto kronšteinais, bet brangu. Galima buvo metaliniais laikikliais - ir manau, kad sekantį sykį tokiame name taip ir daryčiau, kadangi galiausiai visi langų rėmai yra uždengiami apšiltinimo sluoksniu ir tie metaliniai laikikliai neturi sąlyčio su lauku. Su fanieros laikikliais reikėjo daugiau žaidimo apdirbti visus angokraščius. Juos apdirbome XPS juostomis. Kaip viskas atrodo prieš ir po matosi čia:
 |
| Tarpeliai tarp XPS dar buvo užpurkšti putomis |
Langų popalanginiai profiliai yra pagaminti iš tokių tuščiavidurių ertmių, kurios man labai nepatinka. Jei jose būtų kažkoks apšiltinimas - būtų geriau. Kodėl to dauguma nedaro gamykliškai - nežinau - tą daro itin šiltų langų tiekėjai. Nusprendžiau tai padaryti pats su dvikomponentėmis putomis (berods Penosil iš Senukų). Jos pavirsta tokiomis kietesnėmis putomis, panašesnėmis į XPS polistirolą, bet mano atveju jos buvo reikalingos tam, kad uždaroje ertmėje jos sukietėtų. Nes jei tarkime į kokį vamzdį supurkštumėte paprastas putas, jos sustingtų vamzdžio galuose, o viduryje negavusios oro liktų skystame pavidale be savo gerųjų savybių. Tam reikėjo nusipirkti kažkokių vamzdelių, kurie būtų pakankamai standūs, ilgi (60 cm.) ir užsimautų ant balionėlio. Tam panaudojau varinius vamzdelius iš santechnikos skyriaus. Bet problemėlė ta, kad paaiškėjo, jog šie vamzdeliai telpa tik į 2 iš 7 kamerų. Likusios 5 taip ir liko tuščiavidurės. Po tokio akibrokšto, ši triuką atlikau tik su 6iais iš 10 langų:
Taigi po kokių 3 valandų darbo rezultatas atrodė sekančiai:
Langai buvo montuojami elementariais metaliniais laikikliais. Langai dar neužpūsti putomis, bet jei toks namas turi rakinamas duris, jį jau galima ir apdrausti. Taip taip - namas dar niekur nepriduotas, neturi registracijos numerio, bet jei turi duris ir langus, nepriklausomai, ar jis įrengtas, ar dar tik statomas - jam galimas tiek pastato, tiek turto draudimas. Greičiausiai ne visose draudimo įmonėse, bet Swedbanke - taip. Apdraudžiau jį tą pačią dieną, kai statė langus. Uždaviau krūva klausimų, gavau krūvą email atsakymų - juos saugosiu, jei prireiktų, bet šiaip tai nerealus dalykas. 100 kv. namo draudimas kainavo 271 EUR metams. Tame tarpe ir turtas 35,000 EUR, ir ne tik pačiame name, bet ir aptvertoje teritorijoje esančiuose pagalbiniuose pastatuose.
Laikinos durys ne kažką, šalčiausia namo dalis, bet su inicialais:):
Na ką, langai stovi, dabar juos reikia paruošti apšiltinimo sluoksniui. Tuos langus, kurie yra vienoje plokštumoje su nešančiųjų sienų skydais labai elementariai apklijuoju su SIGA Wigluv juostomis (plačiau apie SIGA produktus papasakosiu sandarumo straipsnyje, kuriam jau yra beveik visa reikalinga medžiaga). sips.lt vyrai savo iniciatyva prieš klijuojant apšiltinimo skydus ant langų rėmo užklijavo savaime išsiplečiančią juostą:
O čia matosi, kaip atrodo dalis lango uždengta jau su apšiltinimo skydais (tą patį galima daryti, jei tai būtų šiltinama polistirolu mūrinį namą):
Lango rėmus uždengus apšiltinimo sluoksniu rizikingiausia vieta - apatinės lango dalies ir apšiltinimo sluoksnio sandūra. Tas vietas mes užtepame SIGA Meltell mastika. Ji šiaip skirta labiau naudoti viduje, bet čia buvo ekspromtu priimtas savavališkas mano sprendimas "dėl visa pikta":
Kadangi vitrina yra ne vienoje plokštumoje su nešančiosios sienos skydais, jos taip elementariai nebuvo galima užsandarinti iš lauko. Mes ją iš lauko užsandarinome jau sumontavus apšiltinimo skydais plačiomis SIGA Fentrim IS 15/135 juostomis (15 mm. užsiklijuoja ant lango rėmo, o 135 mm - ant apšiltinimo sluoksnio:
Iš vidaus jau namą apšiltinus apšiltinimo skydais atrodė taip, kaip foto žemiau. Neužpūtinėjau putomis iki apšiltinant nešančias sienas, kad jos neišsipūstų ir apšiltinimo skydas geriau priglustų prie lango rėmo:
O taip atrodo mano apipūsti langai. Pūčiau su Soudal Flexifoam, liaudyje dar vadinamomis "mėlynomis" putomis:
 |
| Apipūčiau Soudal Flexifoam "mėlynomis" |
Nors plačiau bus aprašyta sandarumo temoje, užbėgdamas už akių pateikiu kelias foto, kad langų bei vitrinos rėmai viduje SIGA Corvum 12/48 lipnia juosta yra sujungti su garo izoliacine plėvelė Majpel 25. "12/48" - tai lipnios juostos padalinimas: 12 mm - nuplėšus apsauginę juostelę, klijuojama ant lango rėmo, o vienas gipso lakštas tokią paslepia. likę 48 mm. klijuojasi prie garo izoliacinės plėvelės. Visa tai reikalinga, kad drėgmė nepatektų į sienas. Keletas foto žemiau:
 |
| Ištisinėje plėvelėje lango nišoje išpjaunama dalis garo izoliacinės plėvelės (lango šonuose paliekant angokraščio pločio "ausis") |
 |
| Viena angokraščio garo izoliacinės plėvelės dalis sujungta SIGA Corvum 12/48 su lango rėmu |
 |
| Įsižiūrėjus matosi, kad dalis lipnios juostos (12 mm) priklijuota prie lango rėmo, kita dalis klijuojama prie apatinio angokraščio garo izoliacinės plėvelės dalies |
Pirmame aukšte aplink langus vietoje makaronų naudojome makaronų storio platesnes lentas, kad būtų "mėsos" langinių tvirtinimui. Antrame aukšte langinių nebus. Visi angokraščiai apskardinti taip, kad paskui tvarkingai apsidirbtų išorės dailylentėmis. Visas know-how atmuštas daugybėje mūsų statytojų SIP namų, sunku būtų papasakoti kas ten kaip išsilanksto ir kas į ką susimauna, bet jei reiktų tokio sprendimo, galėčiau rekomenduoti Aurimą ir Žygimantą - jauni Vilniaus veisėjiečiai, su kuriais susipažinau savo statytojų kito namo statybų aikštelėje. Aurimo tel. 8 629 89228, Žygimanto tel. 8 622 10974. Man 65 ilginiai metrai kainavo 400 + 390 eurų (skardos ir palangės + darbas). Rezultatu esu hyper patenkintas.
Man atrodo, kad šiame sakinyje likau vienas, greičiausiai nėra žmonių, kurie skaitytų tokius ilgus straipsnius šiais "scrolinimo" laikais. Dėl to baigiu įrašą ir aš, jungiu šviesą ir einu miegoti:) Prieš miegą tradiciškai kviečiu visus mus sekti facebook.com/dzukiskapirkia.
