2018 m. lapkričio 4 d., sekmadienis

Langai


Kai rinkausi langus, visų pirma pasidariau analizę iš informacijos, kurią jau buvau sukaupęs kelis metus skaitydamas forumus ir blogus - fiksuodavau informaciją, kas kur ką yra pirkę, kolegų pastebėjimus, pliusus ir minusus. Išsitraukiau tuos konspektus, dar permečiau pagrindinių forumų įrašus apie langus ir pasidariau pliusų minusų lentelę - kas kokius langus dėjosi ir kur gaminosi.

Kadangi forumus ir blogus skaito ir rašo manau vidurinis gyventojų sluoksnis, tai ir kolegų pasirinkimai yra ne kosminiai - bet geriausio kainos ir kokybės santykio. Dažniausi pasirinkimai buvo šie langų profiliai - Veka Softline 82 MD (pirmoje vietoje) ir Kommerling 88 (antroje vietoje). Abiejų šių profilių bei standartiškai siūlomų 3 stiklų paketų parametrai panašūs. Gyvai pačiupinėjus langus - tiek vieni, tiek kiti patiko.

Jau anksčiau buvau priėmęs sprendimą dėtis baltus plastikinius langus. Pas mus langai ir šiaip balti numatyti, tai įvertinus, kad medinius reikia laikas nuo laiko perdažyti ir tai, kad tik devintais metais bute nusipirkome liustrą ir dar turime sienose kyšančių laidų - nusprendžiau, kad nenusidėvintis plastikas mūsų šeimai bus geriau, nei medis, kuris greičiausiai laiku nebus prižiūrėtas. Dar turiu paminėti, kad šiltajai namo daliai ieškojome šiltų langų, tačiau pas mus bus dar langai nešildomame tambūre - uždarose gonkelėse - jiems buvo keliams vienintelis reikalavimas - kaina, nes šiltumas ten visiškai nereikalingas. Turiu pasakyti, kad šį įrašą rašau dar neįstačius tų nepagrindinių šaltųjų gonkelių langų - kai juos turėsiu - papildysiu - skubu rašyti, kad neužsimirštų įspūdžiai ir svarbios detalės.

Kas liečia lauko duris - pagrindines duris gaminsimės atskirai ir bus atskiras įrašas, tuo tarpu nešildomose gonkelėse greičiausiai bus dvivėrės plastikinės durys iš tų pačių langų gamintojų - dėl jų labiausiai ir strigau - investuoti į jas nesinori, sugadinti Dzūkiškos pirkios vaizdo - taip pat. 

RESTA 2018 parodoje kalbėjausi ir apie kiek šiltesnius langus - su VisiVisi direktoriumi apie lenkiškus Drutex Iglo Energy langus, kuriuos pasirinko ir yra patenkintas kolega Dzūko sodyba bei Adams LT atstovų siūlomais lenkiškais Passive Line langais. Abu produktai paliko gerą įspūdį. 

Taigi atlikus namų darbus iš karto po parodos susisiekiau su pagrindiniais langų gamintojais/atstovais: Visi Visi, Adams LT, Gipura, Viva Langai, Statchema, InnoSystem, Janlanga. Janlanga atsirado vėliausiai, bet apie juos pakalbėsime atskirai. Užduotį formulavau labai aiškiai - nusiunčiau savo langų išmatavimus, pageidaujamus šilumos laidumo reikalavimus (jie buvo užduoti jau energetinio vertinimo) bei laukiau langų pasiūlymo tiek su trimis, tiek su keturiais stiklais. Kadangi pas mus langai dėl architektūros yra su skirtukais, keturių stiklų su jais niekas nesiėmė daryti (kap supratau keturių siklų paketas yra storsnis ir dėl šios priežasties neblieka vitos skirtukams ižorėje). Ir aplamai dauguma dar labai kratosi tų keturių stiklų - dėl nepatirties, dėl to, kad gyventojai skundžiasi, kad tokie langai apšarmoja iš lauko (jei pas jus langas apšarmojo iš lauko - žinokite, kad jis yra itin šiltas!). Ir dar vienas momentas - 4 stiklų paketai praleidžia mažiau šviesos, o mūsų namas tarp miškų, langų nėra tiek daug. Taigi vietoje to kai kas atsiuntė tiesiog šiltesnius 3 stiklų sprendimus.

Kai kurie tiekėjai matomai žvejojo galinčius mokėti daugiau ir po rimtesnių pokalbių kainą sumažino net iki 30%, kai kurie iš karto siūlė galutines kainas. Galutiniame variante 3 Kommerling 88 tiekėjai siūlė panašias kainas (skirtumas iki 8%), o va su Veka Softline 82 MD galutiniame variante brangiausias pasiūlymas buvo 51% brangesnis nei pigiausias. Suprantama, kad kainą nulemia ne tik profiliai, bet ir stiklo paketai, tačiau visų paketų šilumos laidumo koeficientas buvo tikrai labai panašus. Iš mano minėtų tiekėjų Lietuvoje langus gamino tik Viva Langai, Gipura ir InnoSystem (berods jie pakeitę pavadinimą šiuo metu). Visi kiti langus gamina Lenkijoje. Gipura kainos konkurencingos, InnoSystem pasiderėjus kainos irgi konkurencingos, bet Viva Langai man gavosi patys brangiausi.

Patys šilčiausi langai gavosi Adams LT Passive Line Ultra (vitrina Passive Line Plus) - lango šilumos laidumo koeficientas Uw 0,61 w/m2K. Esu tikras, kad šie langai verti kiekvieno savo euro, bet jie man būtų kainavę 2,300 EUR brangiau, aš labai griežtai seku namo biudžetą, noriu tilpti į t.t. sumą ir aš pasirinkau antrą pagal šiltumą (Uw 0,73 w/m2K) ir pirmą pagal kainą variantą.

Mūsų namui neskaitant pagrindinių šiltų durų reikės 23 kv.m. šiltų langų (įskaitant vitriną) ir 10 kv.m. šaltų langų ir šaltų durų. Bendras pasiūlymas gavosi 4,412 EUR (2,401 EUR - šilti langai, 1,561 EUR - šalti langai ir 450 EUR - montavimas). Šiltieji langai Kommerling 88 MD, šaltieji bus KBE. Šalti langai brangesni už kvadratą gavosi dėl to, kad yra durys, kurių kvadratas brangesnis. Beje nauji Kommerling profiliai yra 7 kamerų - ankstesni Kommerling 88+ buvo 6 kamerų. Kokie pas mus langai, galite pažiūrėti čia:



Šiltieji langai bus 6 varstomi plius varstomos vitrinos durys bei 4 nevarstomi. Kiekviename gyvenamame kambaryje bus bent po vieną varstomą langą. Taip pat, kad neišsiskirtų vaizdas - vienoje namo plokštumoje buvo arba varstomi, arba nevarstomi langai.

Ir matyt visiems įdomu, ką gi aš pasirinkau:) Ogi Janlanga. Tai nedidelis kolektyvas, kuris langus deda mano SIP skydinių namų statytojui www.sips.lt (UAB Makrus) visiems statomiems namams. Jų ši įmonė pastato tikrai daug, langus čiupinėjau, montavimas patiko. Tačiau ne kaina nulėmė pasirinkimą. Pasirinkimą nulėmė tai, kad pas mane langai montuojami nešančiojo SIP skydo sluoksnyje (lango išorė yra toje pačioje plokštumoje, kaip ir nešančiojo skydo išorė) ir dalis rėmo uždengiama apšiltinamuoju sluoksniu (mano atveju pusSIPiu - neoporas su vienu OSB sluoksniu). Langistai turi įsiterpti tarp šių dviejų skydų montavimo etapų, nepavėluoti, o namo statytojai turi užleisti tiek, kiek reikia - ir šios abi komandos yra susidirbusios. Streso nebuvimas šioje vietoje man sužaidė lemiamą momentą, bet aišku malonu, kad kaina žemiausia, o langai - atitinka mano šiltumo poreikius. Langus montuoja pats savininkas Jan Rynkun, 8 611 77759 bei jo padėjėjas, beje varėniškis. Prieš tai savininkas mano žiniomis ilgai dirbo didelėje lietuvių langų gamybos įmonėje.

Dabar apie pačius langus - gamykla Lenkijoje nėra didžiausia - manau lietuviškų gamyklų lygio. Kommerling profiliai, kaip ir visoms langų gamykloms atkeliauja iš Vokietijos, o stiklo paketai gaminami pasaulinio koncerno Pilkington vienoje iš 30 gamyklų (Lenkijoje). Garantija langams (tiek profiliams, tiek stiklams) - 5 metai. Man svarbus buvo www.sips.lt, kurie statosi šiuos langus ir pastatė mums SIP skydų dėžutę rekomendacijos, nes jie langais yra patenkinti. Bendrai per visas namo statybas pasinaudojau krūva jų rekomendacijų ir žinau, kad jie nenaudoja pigiausių sprendimų, kadangi kažkam nepasiteisinus, jiems galioja garantinis laikotarpis ir jie paskui atsakomybės nesikrato.

Apie pačius langus, kas pradeda tik jais domėtis - labai paprastai paaiškinta kolegos Rolando namas straipsnyje. O mano langų parametrai yra šie (kalbu tik apie šiltuosius, nes šaltiesiems buvo svarbiausias kainos kriterijus):

Vidutinis langų šilumos laidumo koeficientas Uw 0,73 w/m2K;
Stiklo paketų šilumos laidumo koeficientas Ug 0,5 w/m2K;
Langų tarpinės 3 ir jos lengvai keičiamos vietoje. Čia svarbus klausimas, nes po kelių metų dėl nusidėvėjimo jas gali tekti pasikeisti ir dalies gamintojų tarpinės yra sudėta gamykliškai, kas reiškia, kad gamykliškai tik ir galėtų būti keičiamos.
Stiklo paketas 48 mm: 4T/18AR/4/18AR/4T;
Šviesos laidumo koeficientas LT 72%;
Saulės faktorius g (arba saulės energijos pralaidumas) 0,51;
Stiklo paketo rėmeliai - plastikiniai TGI. Swisspacer rėmeliai laikomi dar geresniais, bet mano manymu taupymas bus menkai juntamas. Svarbu, kad rėmelis ne aliuminis.

Viską išklojau apie langų paieškas, pasirinkimą ir pinigus. Dabar apie langų montavimą - kam neįdomu techniniai reikalai, nežinau, ar verta skaityti toliau, nes bus daug teksto ir specifikos. Montuotojais esu patenkintas (vienas jų - Janlanga savininkas), langus sumontavo tvarkingai ir greitai. Langus sandarinausi ir apsipūtinėjau putomis aš pats - gal nieko ir nesutaupiau, bet buvau nusprendęs visą sandarumą atlikti pats nuo a iki z.

Jau minėjau pradžioje, bet dar sykį paminėsiu - langus mes montuojame tuo metu, kai yra namo nešančiosios sienos ir paskui uždengiame apšiltinimo sluoksniu. Langų (išskyrus vitriną) plokštuma yra toje pat plokštumoje, kaip ir nešančiosios sienos (žiūrint iš lauko) - vėliau labai paprastai užsidengia apšiltinimo sluoksniu.

Visų pirma reikia atskirai paminėti vitrinos montavimą. Mūsų pamatų statytojas ir statybų tinklaraštininkas Jonas, kuris konsultuoja mane ir šilto namo klausimais, pamato betone ir jį apšiltinusiame XPS polistirole palaidojo stiklo pluošto laikiklius (siekiant išvengti šalčio tilto) - apie jų montavimą galite pasiskaityti straipsnyje apie plokštuminius pamatus. Mūsų darbas dabar buvo apšiltinimo sluoksnyje išsipjauti 10 cm. pločio juostą vitrinai iki tokio gylio, kur yra laikikliai. Nuo betono mes vitriną atitrauksime 2 cm. Atleiskite vaizdas visai ne sexy (vitrina šalia - dar nesumontuota):



Vitrinos aukščio gaudymas plastikinėmis kaladėlėmis

Ir esmė vitrinos montavimo apačioje į putplastį, o ne prie pamato betono ne tame, kad rėmą papildomai apšiltinti (mūsų atveju vitrina nusileido apie 2 cm - daugiau negalėjome, nes būtų nesivarsčiusios durys), bet tame, kad betoninį pamatą pilnai izoliuoti nuo šalčio, o langų rėmai ir rėmo sandūra su betonu būtų vienas šalčio šaltinių. Šiuo montavimu esu visiškai patenkintas - viskas praėjo sklandžiai ir be siurprizų. Tokiu pat principu bus pastatytos ir pagrindinės lauko durys, kurios jau užsakytos.

Štai taip atrodo įleista vitrina:


Pačią vitriną prie sienų tvirtinau dažytos fanieros juostelėmis. Galima buvo stiklo pluošto kronšteinais, bet brangu. Galima buvo metaliniais laikikliais - ir manau, kad sekantį sykį tokiame name taip ir daryčiau, kadangi galiausiai visi langų rėmai yra uždengiami apšiltinimo sluoksniu ir tie metaliniai laikikliai neturi sąlyčio su lauku. Su fanieros laikikliais reikėjo daugiau žaidimo apdirbti visus angokraščius. Juos apdirbome XPS juostomis. Kaip viskas atrodo prieš ir po matosi čia:




Tarpeliai tarp XPS dar buvo užpurkšti putomis
Vitrina kartu su būsimomis lauko durimis, priešingai, nei visi langai, bus statomos ne vienoje plokštumoje su nešančia siena (žiūrint iš lauko), o išnešta 2 cm nuo nešančios sienos per visą rėmo plotį - taigi į apšiltinimo sluoksnį įsikirs apie 11 cm.

Langų popalanginiai profiliai yra pagaminti iš tokių tuščiavidurių ertmių, kurios man labai nepatinka. Jei jose būtų kažkoks apšiltinimas - būtų geriau. Kodėl to dauguma nedaro gamykliškai - nežinau - tą daro itin šiltų langų tiekėjai. Nusprendžiau tai padaryti pats su dvikomponentėmis putomis (berods Penosil iš Senukų). Jos pavirsta tokiomis kietesnėmis putomis, panašesnėmis į XPS polistirolą, bet mano atveju jos buvo reikalingos tam, kad uždaroje ertmėje jos sukietėtų. Nes jei tarkime į kokį vamzdį supurkštumėte paprastas putas, jos sustingtų vamzdžio galuose, o viduryje negavusios oro liktų skystame pavidale be savo gerųjų savybių. Tam reikėjo nusipirkti kažkokių vamzdelių, kurie būtų pakankamai standūs, ilgi (60 cm.) ir užsimautų ant balionėlio. Tam panaudojau varinius vamzdelius iš santechnikos skyriaus. Bet problemėlė ta, kad paaiškėjo, jog šie vamzdeliai telpa tik į 2 iš 7 kamerų. Likusios 5 taip ir liko tuščiavidurės. Po tokio akibrokšto, ši triuką atlikau tik su 6iais iš 10 langų:


Taigi po kokių 3 valandų darbo rezultatas atrodė sekančiai:


Langai buvo montuojami elementariais metaliniais laikikliais. Langai dar neužpūsti putomis, bet jei toks namas turi rakinamas duris, jį jau galima ir apdrausti. Taip taip - namas dar niekur nepriduotas, neturi registracijos numerio, bet jei turi duris ir langus, nepriklausomai, ar jis įrengtas, ar dar tik statomas - jam galimas tiek pastato, tiek turto draudimas. Greičiausiai ne visose draudimo įmonėse, bet Swedbanke - taip. Apdraudžiau jį tą pačią dieną, kai statė langus. Uždaviau krūva klausimų, gavau krūvą email atsakymų - juos saugosiu, jei prireiktų, bet šiaip tai nerealus dalykas. 100 kv. namo draudimas kainavo 271 EUR metams. Tame tarpe ir turtas 35,000 EUR, ir ne tik pačiame name, bet ir aptvertoje teritorijoje esančiuose pagalbiniuose pastatuose.

Laikinos durys ne kažką, šalčiausia namo dalis, bet su inicialais:):


Na ką, langai stovi, dabar juos reikia paruošti apšiltinimo sluoksniui. Tuos langus, kurie yra vienoje plokštumoje su nešančiųjų sienų skydais labai elementariai apklijuoju su SIGA Wigluv juostomis (plačiau apie SIGA produktus papasakosiu sandarumo straipsnyje, kuriam jau yra beveik visa reikalinga medžiaga). sips.lt vyrai savo iniciatyva prieš klijuojant apšiltinimo skydus ant langų rėmo užklijavo savaime išsiplečiančią juostą:


O čia matosi, kaip atrodo dalis lango uždengta jau su apšiltinimo skydais (tą patį galima daryti, jei tai būtų šiltinama polistirolu mūrinį namą):


Lango rėmus uždengus apšiltinimo sluoksniu rizikingiausia vieta - apatinės lango dalies ir apšiltinimo  sluoksnio sandūra. Tas vietas mes užtepame SIGA Meltell mastika. Ji šiaip skirta labiau naudoti viduje, bet čia buvo ekspromtu priimtas savavališkas mano sprendimas "dėl visa pikta":



Kadangi vitrina yra ne vienoje plokštumoje su nešančiosios sienos skydais, jos taip elementariai nebuvo galima užsandarinti iš lauko. Mes ją iš lauko užsandarinome jau sumontavus apšiltinimo skydais plačiomis SIGA Fentrim IS 15/135 juostomis (15 mm. užsiklijuoja ant lango rėmo, o 135 mm - ant apšiltinimo sluoksnio:




Iš vidaus jau namą apšiltinus apšiltinimo skydais atrodė taip, kaip foto žemiau. Neužpūtinėjau putomis iki apšiltinant nešančias sienas, kad jos neišsipūstų ir apšiltinimo skydas geriau priglustų prie lango rėmo:


O taip atrodo mano apipūsti langai. Pūčiau su Soudal Flexifoam, liaudyje dar vadinamomis "mėlynomis" putomis:

Apipūčiau Soudal Flexifoam "mėlynomis"
Palanginio profilio šaltumą sušvelninau iš vidaus užpūsdamas putomis - palangė nebus kišama po langu, bet glaudžiama prie lango. Taip jau 10 m padaryta pas mus bute ir neturiu jokių problemų.

Nors plačiau bus aprašyta sandarumo temoje, užbėgdamas už akių pateikiu kelias foto, kad langų bei vitrinos rėmai viduje SIGA Corvum 12/48 lipnia juosta yra sujungti su garo izoliacine plėvelė Majpel 25. "12/48" - tai lipnios juostos padalinimas: 12 mm - nuplėšus apsauginę juostelę, klijuojama ant lango rėmo, o vienas gipso lakštas tokią paslepia. likę 48 mm. klijuojasi prie garo izoliacinės plėvelės. Visa tai reikalinga, kad drėgmė nepatektų į sienas. Keletas foto žemiau:

Ištisinėje plėvelėje lango nišoje išpjaunama dalis garo izoliacinės plėvelės (lango šonuose paliekant angokraščio pločio "ausis")

Viena angokraščio garo izoliacinės plėvelės dalis sujungta SIGA Corvum 12/48 su lango rėmu

Įsižiūrėjus matosi, kad dalis lipnios juostos (12 mm) priklijuota prie lango rėmo, kita dalis klijuojama prie apatinio angokraščio garo izoliacinės plėvelės dalies
Jei dar kas nors gyvas, tai yra vienas labai svarbus momentas šioje langų temoje. Angokraščiai ir lauko palangės. Mūsų namas tradicinės architektūros, bet kaip matote naudojame labai daug netradicinių medžiagų. Jau vien uošvienės ir kaimyno pasibaisėjimas, kad namas "be kamino":) Dabar apie angokraščius. Jie yra labai gilūs (iš lauko pusės) - beveik 26 cm. Jie turi būti balti. Tradiciškai būdavo daromi mediniai. Kaip atrodo gilios angos radau Trakų teismo rūmuose. Rekomendavo pasidairyti mūsų architektai. Ten angos keliais cm mažiau gilios, medinės, bet man tikrai atrodė liuks. Tačiau man labai patiko mūsų namo statytojų angokraščių apskardinimas. Ir aš nusprendžiau surizikuoti, o rizika man labai pasiteisino. Gavau turbūt vieną nuoširdžiausių žmonos komplimentų, o jų man jinai nedalina be reikalo. Apskardinus lango angas ir užmetus palanges gavome super rezultatą:




Pirmame aukšte aplink langus vietoje makaronų naudojome makaronų storio platesnes lentas, kad būtų "mėsos" langinių tvirtinimui. Antrame aukšte langinių nebus. Visi angokraščiai apskardinti taip, kad paskui tvarkingai apsidirbtų išorės dailylentėmis. Visas know-how atmuštas daugybėje mūsų statytojų SIP namų, sunku būtų papasakoti kas ten kaip išsilanksto ir kas į ką susimauna, bet jei reiktų tokio sprendimo, galėčiau rekomenduoti Aurimą ir Žygimantą - jauni Vilniaus veisėjiečiai, su kuriais susipažinau savo statytojų kito namo statybų aikštelėje. Aurimo tel. 8 629 89228, Žygimanto tel. 8 622 10974. Man 65 ilginiai metrai kainavo 400 + 390 eurų (skardos ir palangės + darbas). Rezultatu esu hyper patenkintas.

Man atrodo, kad šiame sakinyje likau vienas, greičiausiai nėra žmonių, kurie skaitytų tokius ilgus straipsnius šiais "scrolinimo" laikais. Dėl to baigiu įrašą ir aš, jungiu šviesą ir einu miegoti:) Prieš miegą tradiciškai kviečiu visus mus sekti facebook.com/dzukiskapirkia.


31 komentaras:

  1. Dėl palanginių profilių:
    Ties kas daro tikrai šiltai, vietų jų naudoja praplatinimo profilius, tik nuo siauresnė sistemos.
    Pvz.: jei rėmo plotis 82mm, tai ima artimiausios sistemos, tarkim 70mm praplatinimo profilį.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Naudinga info kitiems, bet jau ne mums. Pirmą kartą girdžiu, bet va skaitytojai jau bus girdėję. Beje, kas tie praplatinimo profiliai? Kokiu tikslu naudojami ir ar jame eina pakišti palangę?

      Panaikinti
    2. http://www.alangaidurys.lt/public/uploads/galleries/plastikiniu-langu-duru-profiliai/big/plastikiniai-langai-durys-praplatinimas-60mm.jpg

      Čia toks pavyzdys įsivaizdavimui, jų būna įvairių aukščių, dažniausiai nuo 2 cm iki 10 cm. Toks profilis susijungia su lango rėmu mama-tete principu. Į sujungimą tarp lango rėmo ir tokio profilio klijuojama prieįvėjinė juosta arba prieš sujungiant pripurškiama montavimo putų. Papildomai ties "ausimis" sutepama silikonu.

      Paprastai tokie profiliai naudojami, kai reikia praplatinti rėmą (pvz.: kai dalį jo uždengia apšiltinimas ir norisi išlaikyti estetinį vaizdą ir daugybe kitų atvejų).

      Vietoj palanginio profilio jie naudojami siekiant kuo mažesnio šalčio tilto, nes lango apačia yra silpniausia lango vieta. Kur palanginis dažnai ~4 cm pločio, o kur praplatinimo profilis 7cm.
      Palangę galima pakišti tik jei naudojamas siauresnės sistemos praplatinimo profilis ir tik iš lauko pusės, kad nubėgtų vanduo ant palangės, o ne už jos. Iš vidaus jau tenka tik priglausti, pakišti nelieka kur.

      Ypač tokia sistema naudojama, kai langai iki pat žemės (kai ne, rečiau naudojama): apačioje dedamas 5-10cm praplatinimas, kuris išliejus grindis pasislepia lieka po betonu.

      Be to, yra palanginių profilių su jau užpustomis tomis ertmėmis, kur Jūs užpūtėte. Bet aš Jūsų vietoj, verčiau būčiau pripūtęs į tarpą tarp rėmo ir palanginio.
      Ir jei norėjote šiltai padaryti lango apačia buvo galima užsisakyti ypač šiltą palanginį profilį (praplatinimų naudojimas biudžetinis, nors ir geras būdas).
      O šių sistemų yra kelių tipų: https://amnamas.files.wordpress.com/2012/05/photo1.jpg
      http://site-536349.mozfiles.com/files/536349/medium/polanginis.png

      Panaikinti
    3. Dėkui! Naudinga info, bet jau ne mums:) Mes dar po palange pūtėm kažai besiplečiančių putų - kažkiek gerins vaizdą. Bet viską pamatysime su termovizija per šalčius

      Panaikinti
  2. "Man atrodo, kad šiame sakinyje likau vienas" - nelikai, perskaičiau :D
    O informacijos tikrai daug naudingos ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kai rašo žmogus, kuriam įdomu tai, ką daro, tai ir perskaityt lengva. Mėgstu tokius įrašus, ypač po "žiūrėkit, kaip 'atbašliavau' ir va ką padarė" tipo rašinėlių.

      Panaikinti
    2. Dėkui Gediminai! Ne visi mėgsta tokius skaityti - aš jau susitaikiau, kad FB LIKEai nėra proporcingi įdėtam darbui:) Buvau įdėjęs mano rankose mūsų pasaulį paliekančią lauko pelytę - tuo metu gavau daugiasiai dėmesio su tomis keliomis foto per visą iki to laiko mano postinimo istoriją, nors užtruko kelias minutes:)

      Panaikinti
  3. Skaitom skaitom :) visi ir iki galo :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Būsiu nepopuliarus bet rinkčiau ne lenkiškus Veka Softline 82 MD ir Kommerling 88 o Lietuvoje gamintus vokiškus profilius Gealan 9000.
    Kaimynas irgi ką tik namus stiklino. Sakė dės "aišku lenkiškus" langus, gi kaina pas lenkus visad geriausia. Bet kai parodžiau, kad lietuviški nei blogesni nei brangesni, tai persigalvojo ;)
    Atsiprašau už reklamą tokią ne vietoje... Bet nebūtina iškart pas kaimynus ieškoti. Taip, Gealan kartais siūlomi brangiai kaip Premium produktas. Perpardavinėtojai vis vien savo maržą užsideda. Lenkiški kainuoja vos pigiau tad galinė kaina paprastai gaunasi mažesnė. Bet jei kreiptis į firmas kurios gamina pačios, tai, jei objektas didesnis (namas), sutinka daryt ir pigiau.
    Su Veka Softline 82 MD ir Kommerling 88 viskas gerai. Visi šiuolaikiniai langai normalūs. Visi statytojai garantiją duoda. Bet į gerų ir svarstytinų variantų ir lietuvišką, vokiškos kokybės prekę įrašyčiau ;)
    Aišku, kai dirbama provincijoje, tai gal geriau remtis asmeniniu susitarimu su įstatytoju o ne firmos pažadais, nes ten dauguma įmonių mažytės..
    Kitas kaimynas beje irgi pastatė panašų (sako skandinaviško dizaino) namą, langai kryželiu. Nors abejojau, bet kai nudažė gavosi labai stilingai. Kvartalo puošmena :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ignai, nieko prieš lietuvišką produkciją neturiu, tame tarpe ir Gealan 9000. Tačiau tos įmonės, kurios skaičiavo šiuos langus, man nepataikė stipriai su kaina. Bet lemiamas momentas man buvo, kad tie langistai gerai suidirbę su namo statytojais ir viskas įvyko laiku, kokybiškai ir be streso.

      Panaikinti
    2. Rinkomės tarp veka softline ir gealan 9000, bet visi gealan pasiulymai buvo brangesni nei veka, tai ir nuleme vekos pasirinkima, nes esminiu skirtumu tarp siu profiliu neizvelgiau, apart to, kad gealan islietas LT

      Panaikinti
    3. Na va, Robertas patvirtino mano informaciją. Beje dar vienas dalykas brangus skaitytojau. Šią informaciją reiktų pasitikrinti, bet man atrodo Gealan šiais metais pradėjo daryti nekeičiamas tarpines. Keičiamas, bet tik gamykloje. Tarpinės - susidėvintis dalykas, bet to gali būti statybų metu sugadintos dėl drėgmės pertekliaus žiemos metu. Jei taip yra iš tikrųjų - aš vien dėl šio fakto išbraukčiau Gealan iš savo sąrašo. Bet šią info reikia pasitikrinti.

      Panaikinti
    4. Tikrai blogai būna kai statytojai eksperimentuoja su jiems nežinomom medžiagomis (langais). Geriau tegul daro kaip darė, kaip jau moka ;)
      Gal tikrai Gealan jau priskirtini aukštesnei klasei ir juos rasti pigiau nėra lengva, ypač ne Vilniuje.

      Panaikinti
    5. Ignai, nelabai pagavau minties, kur čia eksperimentas? Jei renkiesi ne Gealan - čia jau eksperimentas ar kame?

      Panaikinti
  5. Biški užkliuvo hidroizoliacija apie langus - jos nėra? Klijuosit vėliau, juostos kraštą užklijuojant ant lango rėmo paviršiaus, nukreipto į patalpas (analogiškai, kaip ir apklijuota iš langų išorės)?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Algirdai, jei jau kilo jums klausimas, kils ir kitiems:) Papildžiau įrašą apie lango sandarinimą iš vidaus. Dėkui už pastabą.

      Panaikinti
  6. O kodel nenaudojote spec porolono langu sandarinimui vietoje putu? Ypac mediniame name?..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Šiaip yra krūva sprendimų, kaip užsandarinti langus ar kitas vietas. Aš pasirikau labai elastigas mėlynas putas. Jei pradėsi viską viską naudoti, gali ir patiems langams nebelikti vietos. Be to mane konsultavo SIGA technikai - tai kaip ir klausiau jų reomendacijų.

      Dėl medinio namo - na sienos pas mane yra OSB-Neoporas-OSB-Neoporas-OSB. Nežinau, ar galima vadinti mano namą mediniu:) Bet bus medinė apdaila, atrodys, kaip medinis:)

      Panaikinti
    2. 3 metus skaičiau forumus ir blogus ir kai kuriais kolegomis labai pasitikiu. Tai vat vienas mano autoritetų Soudal Flexifoam mėlynas,labai elastigas putas įvardino, kaip vieną geriausių sprendimų. Jūsų siūlomas spec. porolonas ką sprendžia? Jei sandarumą - tai pas mane 2 lipniomis juostomis (iš lauko ir vidaus) bei savaime išsiplečiančia juosta užsandarinta. Šiandien pasitikrinom sandarumą - 0,21 ir prie 200 (o ne 50) paskalių kažkiek daugiau per vyrius leidžia, bet ne aplink langą.

      Jei kalba eina apie šiltumą - tai matyt tos mano putos ne blogiau nei porolonas apšildo.

      Panaikinti
    3. Nors mano namas mūrinis, bet langai sumontuoti į medinį rėmą (dėl išnešimo į apšiltinamąjį sluoksnį), ir nuo drėgmes tas medis gali vaikščioti (dujų silikatas kvėpuoja), todėl atsisakiau visokių makrofleksų ir naudojau tam reikalui skirtą sandarinimo poroloną. Jis taip pat turi vidinę ir išorinę puses, pučiasi iki 5 cm. Negarantuoju, kad video pateiktoje medžiagoje yra būtent ši juosta, bet tikrai labai panaši. Man tie makrofleksai ir sigos neatrodo patikimai, bet tai tik mano nuomonė ir mano sprendimai. Soundal naudojau tik ten, kur nesideda porolonas.
      https://www.youtube.com/watch?v=RBuET2Gq_mI

      o čia trumpas įrašas mano bloge. Tais laikais dirbdavau ir naktimis, tai ne visada fotografavimas būdavo galvoje.
      https://namaspriesaltojoupelio.blogspot.com/2015/12/vienas-is-langu-montavimo-budu.html

      Panaikinti
    4. Dar vieną radau. Gal ne visiem aišku ką kalba, bet aišku ką daro :)
      https://www.youtube.com/watch?v=oMkBWE1EX8M

      Panaikinti
    5. Manau, kad jūsų sprendimas tikrai labai geras. Tik noriu pasakyti, kad mėlynos putos labai elastingos - spaudosi ir gryžta, kaip kempinė, tai su medžio vaikščiojimu turėtų susitvarkyt.

      Panaikinti
    6. O super,gal greitai įrašas bus apie jūsų darytą sandarumą? Video darėt?
      Lauksim su nekantrumu.

      Panaikinti
    7. Lidija, apie sandarumą turiu visą reikiamą medžiagą, bet tokie straipsniai reikalauja kelių valandų darbo. Labai stengsiuosi kuo greičiau, bet eiėje laukia ir straipsnis apie stogą:) Bet kažkiek daugiau info apie sandarumą pateikiau www.facebook.com/dzukiskapirkia. Ten parašiau, kad nelabai lido man filmuoti.

      Panaikinti
  7. Viskas gerai su ta issipleciancia juosta jeigu ji tikrai apima visa lango profilio plota. Taciau yra vienas bet, profilis daznai buna su ivairiom briaunom, taigi porolonas gali buti kai kurias atvejais ne pats tinkamkausias sprendimas. Reikia i lango rema ziureti. Su melinom putom garantuotai uzsipucia visi tarpeliai jeigu kruopsciai daroma. Nera blogu medziagu jeigu zinai ka ir kur naudoti :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Ar nesvarstete galimybes is isorines SIP skydo puses padaryti mazesne lango anga ir langa statyti is vidines puses. Tada lango remas sotoje puseje remtusi i NEOPORA tuo budu isvengtumet salcio tilto?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai šiaip taip ir padaryta. Langai iš pradžių sudėti venoje plokštumoje su nešančiomis sienomis, o paskui uždengiama pusSUPiu (neoporas su OSB) - taip dalinai uždengiant lango rėmą.

      Panaikinti