Šį straipsnį buvau parašęs jau rudenį, bet norėjau, kad jis būtų kuo informatyvesnis, dėl to laukiau žiemos, šalčių, nes pas mus rekuperatorius iki šiol veikė kartu su žemės šilumokaičiu ir namą ne tik vėdina, bet ir vasarą - vėsino, o žiemą turėjo pateikti šiltesnį orą. Šalčių taip ir nesulaukiau, bet kai kas nutiko, dėl ko arba reiktų laukti kitos žiemos, arba paleisti straipsniuką dabar. Nusprendžiau, kad kitą žiemą iškepsime kitą straipsniuką arba papildysime šį.
Ankstesniame straipsnyje jau buvo išdėstyti visi argumentai, kodėl pasirinkau Zehnder ComfoAir Q 350TR modelį, kainos ir t.t. Kartotis čia nematau prasmės - kokias kainas sutarėme, tokias ir gavau. Čia daugiau bus apie patį rekuperatoriaus paleidimą ir įspūdžius. Beje 2019 m. rudenį Zehnder peržiūrėjo kainodarą Lietuvoje, nes lietuviai pradėjo rekuperatorius vežtis iš Nyderlandų, kur Zehnder labai stiprūs, rekuperatorių rinka didelė ir kainos - labai patrauklios. Tai mano rekuperatorius šiuo metu kainuotų nebe 3300 EUR, bet apie 1850 EUR. Šiaip tai yra tokia kaina, už kurią jūs gaunate viską - patrauklią kainą, vietinį servisą, jei kyla klausimų ir super produktą - kokybišką, efektyvų ir labai patogų naudoti.
Montavimas vyko sklandžiai - vėdinimo ortakiai buvo išvedžioti 2018 m. lapkritį, o pats rekuperatorius paleistas 2019 birželį - iš karto po įtempiamų lubų pakabinimo. Namas buvo perkaitęs, nes buvo nevėdinamas ir kaip tik turėjome rekordinius karščius. Be to ir įtempiant lubas I a. kambariai buvo įkaitinami iki 50-60 C temperatūros. Bet bet bet - mūsų namas orą iki šiol pasiimdavo ne kaip visi - iš lauko, bet iš lauko oras praeina per betoninius kanalus 2 m. po žeme ir namą vėsina - apie šį čiūdą galite pasiskaityti straipsnyje apie Žemės šilumokaitį.
Kokie įspūdžiai. Visa instaliacija vyko sklandžiai. Vienintelis dalykas - pavėlavo speciali elektrinė sklendės pavara, kuri automatiškai uždaro tarkime oro paėmimą tiesiai iš lauko ir atidaro padavimą iš žemės šilumokaičio. Tačiau man elektrinė pavara jau nebebus reikalinga ir straipsnio gale paaiškinsiu, kodėl.
Šiaip su vėdinimu didysis darbas - išvedžioti ortakius. Jie pas mus plastikiniai, 75 mm diametro, vedžiojama buvo porą dienų. Keletas foto:
Nežinau, ką pasakoti apie ortakių vedžiojimą - 3 Ventek žmonės pasidalinę darbus dirbo, klausinėjo, tikslinosi dėl difuzorių vietos - kur reikėjo nukrypti nuo projekto - nukrypom, bet šiaip viskas praėjo sklandžiai ir be streso. Namo Vakarinėje sienoje darėme 20 cm. diametro oro išmetimo angą, o Šiaurinėje - oro paėmimo. Tik tiek, kad pas mus oras beveik pastoviai imamas iš Žemės šilumokaičio, kurio vamzdis ateina iš po pamato ir klausimas, ar naudojant Žemės šilumokaitį - oro paėmimas namo sienoje yra reikalingas iš viso. Turbūt sienoje daryčiau tik oro išmetimą, o paėmimą tik iš Žemės šilumokaičio:
 |
| Oro padavimas iš Žemės šilumokaičio |
 |
Difuzorius pirkome taip pat Zehnder - jie man patiko dėl to, kad išorinis storis visada vienodas, nepriklausomai, kokiam oro srautui jis atsukamas - foto matosi tarpinė plokštelė, kuri yra arba arčiau arba toliau nuo lubų, o išorinis dangtelis visada vienodai nutolęs nuo lubų. Yra net kažkokia metodika, kaip su šiais difuzoriais susireguliuoti oro srautus be srauto matuoklio, bet kadangi matuoklis buvo, į metodiką nesigilinau:
Antrame aukšte oro padavimas kambariuose yra grindyse ir srautų reguliavimą atlieka ortakį užkemšantis porolono intarpas, kuris savyje turi 8 ovalias skyles, kurias galima užkimšti arba atkimšti - taip ir susireguliuoji pageidaujamą oro srautą:
O čia ir srauto matuoklis. Paleidimo dieną viskas vyko taip greitai, kad neišsiaiškinau net kokie buvo nustatyti oro srautai kiekvienai patalpai. Tiesiog pasitikėjau profesionalais:
Mes ventiliacijos difuzorius statėme šiose patalpose:
Pagrindinis miegamasis (paduodamas oras)
Svetainė (paduodamas oras)
Virtuvė (ištraukiamas oras)
Rekuperatoriaus kambariukas (ištraukiamas oras)
Pagrindinis sanmazgas (ištraukiamas oras)
Drabužinė (ištraukiamas oras)
Mažasis tualetukas (ištraukiamas oras)
II a. vonia (ištraukiamas oras)
II a. pirtelė (ištraukiamas oras)
Svečių kambarys (paduodamas oras)
Uošvienės kambarys (paduodamas oras)
Kaip matote daliai kambarių oras yra paduodamas, daliai - ištraukiamas. Paduodame miegamiesiems kambariams ir svetainei ("švarioms" patalpoms), ištraukiame iš "purvinų" patalpų - virtuvė, sanmazgai, drabužinė, rekuperatorinė. Tarpas durų apačioje 12-15 mm. ir to orui cirkuliuoti užtenka.
Pas mus rekuperatorius drėgmės negrąžinantis ir žmonės klausia, kaip pas mus su drėgme. Tai su drėgme pas mus yra maždaug apie 40%. Idealu būtų turėti 50%, bet mes diskomforto nejaučiame. Iš po nakties virtuvėje drėgmė būna apie 34%, bet prasidėjus eiliniam rytui (vanduo, arbatinukas, kava, maistruoša) - greitai sukyla iki 40%. Lauke esant 92% drėgmei, į namus paduodama maždaug 32% drėgmė.
Kadangi dar su Ventek greičiausiai susitiksim, tuo pačiu signalizaciją sujungsime su rekuperatoriumi dėl 2 priežasčių:
1. Išvykus iš namų ir įjungus signalizaciją, rekuperatorius žiemą įsijungtų minimaliai (minimizuotų šilumos nuostolius), o vasarą - maksimaliai - maksimaliai rotuotų orą, kuris yra vėsinamas - taigi maksimaliai vėsintų patalpas;
2. Įvykus gaisrui, būtų išjungiamas rekuperatorius, taip stabdomas deguonies padavimas į namą, kuris reikalingas ugniai.
Nenoriu lysti į detales, kaip valdomas rekuperatorius - bet ten yra viskas labai patogu - programėle gali valdyti ir greičius, ir keisti paduodamo oro srautus, matyti lauko, paduodamo oro bei ištraukiamo oro temperatūras ir drėgnumą. Žodžiu statybų forumuose niekas nesiginčija, kad rekuperatorius, tiek jo valdymas - labai vykęs. Anksčiau ten būdavo keliamas tik per aukštos kainos klausimas, bet šio antiargumento nebeliko.
Kalbant apie patį rekuperatorių - jis daro viską, ką tik reikia rekuperatoriui daryti, bet išskirčiau jo ByPass funkciją, kuomet esant reikalui (paprastai, kai namie karščiau, nei pageidautina) oras imamas tiesiai iš lauko, aplenkiant šilumokaitį - taigi sakykime iš namų ištraukia 26C, o paduoda naktį lauke esančią 17C tempertatūrą. Kiek girdėjau dalis populerių konkuruojančių rekuperatorių netobulai šią funkciją atlieka.
Na o pabaigai, kas gi "šis tas" mums nutiko. Vasarą negalėjau atsidžiaugti Žemės šilumokaičiu - per didžiuosius 2019 m. vasaros karščius, kai lauke temperatūra dieną būdavo virš 30C, naktį virš 25C, oras praeidavo pro po žemėmis esančius betoninius kanalus, atvėsdavo ir į namą buvo paduodamas 21C oras, o name laikydavos 25-26 C šilumos. Patikėkite - kai lauke 33C, miegant po difuzoriais iš kurių ateina 21C oras, o kambaryje laikosi 26C - buvo tikra palaima šeimos kailiui, o kailienei buvo net per vėsu. Foto bendram įsivazidavimui:
Kas dar tik planuojasi statyti gyvenamą namą - turėkite omeny, kad jums didesnis galvos skausmas bus ne šildymas, bet vėsinimas. Kol nepasistatai namo, sunku suvokti, bet pasistačius namą pagal dabartinius energetinius reikalavimus tu gali jį šildytis, kad ir tepaliniu radiatoriumi ir ne tiek jau daug sumokėsi. O kaip vėsintis? - tai priklauso ir nuo šildymo sistemos. Sakykime racionalus pasirinkimas būtų oras-vanduo šilumos siurbliai, kurie atlieka ir vėsinimo funkciją. Aš kaip optimalų šildymo sprendimą pasirinkau elektrinį kabelį pamate, II aukšte neturiu jokio šildymo, nes šiluma kyla į viršų ir tikėjausi, kad II a. kambariai prišils nuo pirmo. O vėsinimą pasirinkau Žemės šilumokaičiu. Ir tikrai tikrai labai rekomenduočiau šį miksą, jei ne faktas, kad atviro tipo žemės šilumokaitis gali į namą atnešti ne tik vėsą, bet ir ... RADONO DUJAS!
Šių dujų temą apjungsiu su formaldehidų tema ir parašysiu atskirą straipsnį, bet trumpai - prieš darant Žemės šilumokaitį tiek jo, tiek pamatų vietoje su Radiacinės saugos centro (RSC) specialistu tyrėme radoną grunte - paslauga nemokama, reikia tik pasirūpinti specialisto logistika. Mūsų rodikliai skyrėsi nuo normos 2000 kartų mūsų naudai, t.y. atrodė, kad iki problemos - toli, kaip iki mėnulio. Radono dujų problema nėra didelė Lietuvoje, jų galime gauti ne tik iš grunto, bet ir per statybines medžiagas - - greičiausiai kažkiek jų yra pas visus ir nieko blogo, kol koncentracija yra nedidelė. Bet vis tik per radoną žmogus gauna 50% apšvitos, kai tuo pat metu per mediciną (rentgenai) - 30%, o iš atominių elektrinių - tik 0.01%. Radono dujomis kvėpuojant pastoviai ir ilgą laiką, jos didina plaučių vėžio tikimybę, ypač rūkantiems žmonėms.
1.5 mėn. po vėdinimo paleidimo, išsikvietėme RSC specialistą momentiniams matavimams, kur gavome taip pat liuks parametrus - apie 69 Bq/m3 (Bekeriai kubiniame metre):
Bet tą pačią dieną pastatėme ir ilgalaikius detektorius, 4 mėnesiams:
Lapkričio gale gauname skambutį, kad namie turime vidutiniškai apie 400 Bq/m3. Lietuvoje laikoma, kad iki 300 Bq/m3 - nieko blogo, tačiau, kai pradėjau skaityti skandinavų ir JAV straipsnius - ten metamos didelės pastangos pasiekti iki 100 Bq/m3 rodiklį - šią ribą aš nusprendžiau ir laikyti, kaip nepavojingą. Per didžiuosius karščius aš vasarą rekuperatorių buvau paleidęs beveik maksimaliu greičiu ir turėjau versiją, kad karščiams praėjus ir grįžus į vidutinį rekuperatoriaus greitį tu dujų pritrauksiu dar mažiau, tačiau po mėnesio matavimų rodiklis dar pablogėjo iki 500 Bq/m3. Matyt su laiku tiesiog tos dujos susirado lengviausią kelią pasišalinti iš grunto - ir tas kelias buvo mūsų inžinierinis stebūklas - tiesiai į namus:)
Tai ką daryti? Tiesiog palaidojom 1309 EUR kainavusį Žemės šilumokaitį po žemėmis ir pradėjome orą imti tiesiai iš lauko. Šiuo metu pas mane mėnesį stovi momentinis radono matuoklis, taip pat ilgalaikiai detektoriai - tiksliai išsiaiškinau, kad radonas pas mane ateina iš po žemių - išvykome iš namų porai dienų, paleidau orą iš Žemės šilumokaičio - radome tuos pačius 500 Bq/m3, tačiau, kai grąžini vėl oro paėmimą iš lauko - radonas išsivėdina per porą valandų ir šiuo metu pas mus laikosi apie 70 Bq/m3.
Tai čia beveik ir gavosi straipsniukas apie radoną, o ne vėdinimą:) Ką darysime su vėsinimu? Linkstu taip pat prie Zehnder produkto - ComfoFond, kuriam reiks gręžinyje arba aplink namą užkasti vamzdelius su glikoliu - analogiškai, kaip geoterminiam šildymui - tik tai yra 100 proc. saugu ir jų teigimu dar efektyviau nei Žemės šilumokaitis. Kol kas turiu per mažai informacijos - bet būtinai pasidalinsiu atskiru vėsinimo straipsniu vasarą. Užteks eksperimentų su DIY iniciatyvomis - jie man nepasiteisino. Gerai tik tai, kad įsitikinau, jog vėsinti namą, vėsinant rekuperatoriaus orą - tikrai veikia - belieka tik pasirinkti tinkamą sprendimą.
Nors skaitytojai apleidžia blogus, esu apsisprendęs darbą davesti iki galo - viską suarchyvuosiu -tikiuosi mano patirtis bus naudinga bent kažkam. O greitam vartojimui yra Facebook ir Instagram. Ta proga kviečiu ten susirasti ir mus.
