2017 m. rugsėjo 22 d., penktadienis

Energetinis vertinimas


Na ir kas tas energetinis vertinimas ir kam jis reikalingas? Energetinį vertinimą gavau iš architektų dovanų ir išsitraukiau šį "dovanų kuponą", kai man vieni SIP skydų gamintojai piktokai liepė susėsti su vertintojais, kai blaškiausi tarp jų standartinių storių ir man įtaką darančių, jau pasistačiusių šiltų namų, savininkų siūlymų storintis apšiltinimą dar minimum 5 cm., ypač, jei žadu šildytis elektra (aš žadu).

Lietuvoje energetinis vertinimas daromas naudojant lietuvišką programą NRG3, kurios algoritmas patvirtintas LR Aplinkos ministro. Vokietijos Pasyvių namų institutas ir jo rekomendacijos bei reikalavimai laikomi autoritetngiausiais statant pasyvius namus ir jie, bei akredituoti vertintojai (tokių yra ir Lietuvoje) naudoja kitą - PHPP (Passive House Planning Package) programą. Reikalavimai A++ klasei gauti yra paprastesni nei sertifikuotis Passive House Institute, be to vokiškam sertifikavimui teks išleisti apie 9000 EUR (nors gal ši paslauga jau atpigo). Tačiau matavimo logika yra panaši. 

Taigi, turiu dovanų, pamatų kainos už sertifikavimą tikrai nesiruošiu mokėti, o dabar pakalbėkime, ką tas lietuviškas sertifikavimas duoda. Man konkrečiai leido suprasti, kiek aš sutaupau šilumos ir EUR storinant apšiltinimo sluoksnį 5 cm. 

Primenu - mano optimistinis planas - šildytis vien elektra (elektros kabeliai I a. pamate), šiltą vandenį gaminant taip pat elektra. Šildomas namuko plotas 99,3 kv.m, pamatai - plokštieji. Pas mane buvo rėbusas - ar naudoti pamatams / sienoms / stogui 35 / 30 / 35 cm ar 35 / 35 / 40 cm šiltalo (skirtingose vietose būtų naudojama XPS, EPS100 ir Neoporas). Šildantis vien elektra su mano kailiniais galima gauti A klasės energetinę klasę, kurio pakanka priduoti namui. Kaip žinia nuo 2018 metų naujus namus pradedantieji statytis turės sertifikuotis A+ klasei, o nuo 2021 metų - A++ klasei. 

Jei pasirodys, kad esu per daug optimistas, arba valstybei netekus pajamų iš akcizų už kurą (elektromobiliai keis įprastus) ir pvz. sugalvojus jį uždėti elektrai - gali šildymas elektra tapti per brangus. Dėl to prasivesiu bent vamzdelius oras-oras šilumos siurbliui ir pačioje pabaigoje nuspręsiu - ar susimontuoti vidinį ir lauko blokus, ar tik palikti užkonservuotas komunikacijas jiems. 

Taigi tiek su vienais, tiek su kitais šiltalo storiais, galima gauti ir A, ir A+, ir A++ klasę, o joms pasiekti mano namui reiktų:

A klasei gauti:
  • šiltalo storis pamatams / sienoms / stogui 35 / 35 / 40 cm;
  • šilumos perdavimo koeficientais (W/m2k) langams 0,7 ir durims 0,8
  • šildymasis grynai elektra;
  • rekuperatoriaus sunaudojama el. energija 0,55 Wh/m3;
  • rekuperatoriaus naudingumo koeficientas 0,8;
  • sandarumas 1 namo tūrio/h (oro apykaita, esant ΔP=50Pa).

A+ klasei gauti:
  • tas pats, kaip A klasė
+
  • sandarumas 0,6 namo tūrio/h (oro apykaita, esant ΔP=50Pa);
  • šildymui naudoti oras-oras šilumos siurblį.

A++ klasei gauti:

  • tas pats, kas A+ klasė
+
  • rekuperatoriaus sunaudojama el. energija 0,45 Wh/m3;
  • rekuperatoriaus naudingumo koeficientas 0,9;
  • 5 m2 vandenį šildančių saulės kolektorių;
  • 15 m2 elektrą gaminančių fotovoltinių kolektorių. 

Kol kas fotovoltinės elektrinės labai brangu ir kol per žinias nepradės rodyti, kaip bratkos kaimuose jų nepasistatė ant savo šiperinių stogų, laikysiu, kad kol kas per brangu. Ar pridavinėsiu namą, kaip A, ar kaip A+ klasės - galutinai nuspręsiu po kokių metų.

Na ir įdomiausia dalis. Kam tikrai įdomu - skaitykite mano vertinimą čia. Bet pati įdomiausia informacija yra šioje Excel lentelėje. Vieno ir kito failo duomenys šiek tiek skiriasi šildymo eilutėje - tai dėl to, kad padariau šiokį tokį pakeitimą ir nebenorėjau užvaikyti vertintojo. Esmės didelės nekeičia. O ką sako Excel lentelė?

Palyginau energijos sąnaudas su storesniais bei plonesniais kailiniais, o  taip pat sąnaudas naudojant oras-oras šilumos siurblį, ir jo nenaudojant. Kokios įdomiausios išvados mano 100 kv.m. šildomam namukui:

1. Šldantis grynai elektra, metinis elektros suvartojimas šildymui būtų 2,813 kWh su plonesniais kailiniais ir 2,525 kWh - su storesniais kailiniais, kas įvertinus EURais pagal mano gyvenimo būdą (naktinės/dieninės elektros naudojimas ir pan.)  būtų 284 EUR vs. 255 EUR. Tai kiek čia gaunasi? 29 EUR skirtumas metams? Ir tam turėčiau išleisti apie 1,000 EUR daugiau apšiltinimui?
2. Šldantis grynai elektra, žymiai daugiau elektros bus sunaudojama vėsinimui - 4,064 / 4,264 kWh arba 410/430 EUR metams. 
3. Kadangi mano nusižiūrėto Daikin orinuko naudingumo koeficientas 4,72 / 4,65 šildymui/vėsinimui, tai galite grubiai dalinti iš šių koeficientų sąnaudas elektrai, jei nuspręstumėte pasistatyti panašų aparačiuką. 

Ir ką manote, aš nesistorinau namo sienų ir stogo? Storinausi, nes mano influencer'iai, iš kurių semiuosi patirties bloguose ir forumuose pažėrė argumentų, kad su plonesnėm sienom niekad nebūsiu prie chebros ir pakviestas į jų dešrelių kepimo vakarėlį, elektra brangs, oras-oras niekad nebus toks efektyvus, energetinis vertinimas darytas modeliuojant 20 laipsnių temperatūrą, o žmonai juk bus šalta ir prie 23, kad tuomet galima vis nuiminėti po 5 cm. ir likti tik su OSB plokštėm. Nuėjau, išsikasiau dar vieną tūkstantį ir pasidėjau į stiklainį. Bus šilčiau.

Ko neparašiau dar? Ogi to, kad visus variantus kaitaliojom ir dėliojom pagal mano poreikius. Jau žinojau, kad bus maksimum oras-oras šildymo sistema, o greičiausiai elektra, bet jūs gi gal darysitės su oras-vanduo, gal su geoterminiu - taigi viskas individualu. Labai priklauso nuo namo ir t.t. Ar verta darytis?  - Ir verta, ir privaloma, nes namo kitaip nepriduosit - jį turi sertifikuoti tie patys atestuoti vertintojai. 

Dar nepaminėjau, kad pas mane bus Žemės šilumokaitis, kuris per vėdinimo sistemą turėtų man patenkinti visus vėsinimo poreikius. 

Dabar apie patį vertintoją - ataskaitoje yra jo kontaktai. Andrius Aleksonis - labai kantrus žmogus. Kai reikėdavo, prisėsdavo net po darbo, kaitaliojau aš ten daug reikalų. Teiravausi, kiek kainuotų paslauga žmonėms ir berods sertifikavimas kainuotų iki 150 EUR plius 20 EUR už kiekvieną šalčio tiltelį (6-8 tokie tilteliai) - viso 250-300 EUR. Priduodant namą padaromi pakeitimai (tarkime įsistatėte kiek kitokius langus, rekuperatorių) ir atnaujinama ataskaita už maždaug 100 EUR. Drąsiai rekomenduoju!

Sudie Energetini vertinime, keliauju į žvyro karjerą - pamatams reiks žvyrioko ir račioko, o mus galite sekti ir facebook.com/dzukiskapirkia!

2017 m. rugsėjo 17 d., sekmadienis

Projektavimai, tyrimai - kas po ko?




Buvau nusprendęs darytis visus reikiamus projektavimo, tyrimų ir t.t. darbus, nors buvo iš šalies patarimų, kad to ir to gal nereikia, svarbu nepamžinti armatūros, ar betono ar dar ko nors. Tačiau net nusprendęs viską projektuotis, padariau klaidų. Nenoriu nieko kaltinti, gal pats kažką praklausiau, bet šiuo įrašu bandysiu surašyti, kas po ko mano manymu turi eiti statant SIP skydų namą su plokštuminiais pamatais, kad jūs mano klaidų nedarytumėt. Ši darbų eiga tinka ir bet kurios konstrukcijos namui su skirtingais pamatais.

Plokštuminiai pamatai skiriasi nuo kitų tuom, kad juos liejant jau turi žinoti daug interjero dalykų, patalpų išsidėstymą, sienų apkorovas. Apie juos bus atskiras įrašas, bet pirminiai darbai pas mane jau prasidėjo. Taigi jei namą statyčiausi dabar, projektavimų eiga būtų sekanti:

1. Topografinė nuotrauka - įvertina realias sklypo ribas (nebūtinai tas, kurias jums pardavėjas rodė:)) bei sklypo reljefą.

2. Namo projektas su numatomais apšiltinimo storiais - iš jau pastatytų namų pavyzdžių galima preliminariai spėti, kokio storio sienų, stogo ir pamato šiltalo reiks jūsų pageidaujamai namo energetinei klasei, o ir architektai jums turėtų patarti. Projektavimo metu labai svarbu gerai aptarti su šeima vidinį išplanavimą - kokio dydžio kambariai, kur generaliai stovės baldai, sanmazgai, kokių išmatavimų baldai, dušo kabinos ir t.t.

Svarbu padiskutuoti ir apsispręsti, kokį namo šildymo tipą rinksitės - vienam reiks suprojektuoti didesnes pagalbines patalpas, kitam - gali atskiros patalpos iš viso neprireikti (mano atveju).

Dar labai svarbu skydiniams SIP namams, kad kuo daugiau vandens padavimo ir kanalizacijos bei elektros taškų būtų ne prie išorinės namo sienos, bet vidinių pertvarų. Kodėl? Todėl, kad šie vamzdžiai dažniausiai išeina ne grindyse, bet sienose, tačiau tokias vietas išorinėse sienose sunkiau užsandarinti. Tačiau, jei nesigauna protingai kitaip - darykite ir prie išorės sienų - reiks tiesiog labiau pasistengti.

3. Grunto tyrimas ir zondavimas, kuris reikalingas pamatų projektuotojui.

4. Namo konstruktyvas ir pamatų projektas. Gal pavyktų, kad tie patys projektuotojai padarytų abu darbus (ar nepriklausomi, ar bendradarbiaujantys su SIP gamintojais).

Labai svarbu! Jei namo konstruktyvą ir pamatus projektuotų atskiros įmonės, pirma reiktų pasidaryti namo konstruktyvą. Čia aš padariau atvirkiščiai ir turiu papildomų nervų, nes pamatų projektą gali tekti pakeisti dėl pasikeitusių sienų apkrovų priklausomai nuo SIP skydininkų siūlomų sprendimų.

Šioje fazėje galima būtų paprašyti namo konstruktyvo projektuotojų pasiūlymų, ką nežymiai pakeitus viduje, atpigtų statyba.

Taip pat svarbu susitarti su projektuotojais, kad po jų darbo bus atliktas namo energetinis vertinimas ir priklausomai nuo rezultatų gali tekti pastorinti/paploninti sienas ir/ar pamatą ir/ar stogą.

5. Jei yra konstruktyvo projektuotojų patarimų dėl kompromisų, mažinančių statybų kainą, su architektais peržiūrit projektinius pasiūlymus.

6. Priešpaskutinį kartą pakoreguojate namo konstruktyvą bei pamatų projektą pagal naujausius architektų pakeitimus.

7. Vandens mikrobiologiniai ir cheminiai tyrimai - bet man atrodo, kad kartu su statybų leidimu reikia priduoti šiuos tyrimus tik tuo atveju, jei bus naudojamas šulinio vanduo, kaip bus pas mus. Tuo atveju, jei bus gręžinys, šie tyrimai reikalingi priduodant namą - taigi pačioje pabaigoje.

8. Pridavinėjame  namo projektą statybų leidimui gauti.

9. Pradedame namo interjero projektą - čia daug diskusijų su architektais bei šeima. Būtų gerai kuo anksčiau išsiaiškinti tas vietas, kur yra vandens padavimas ir kanalizacijos taškai - ši informacija bus svarbiausia plokštiesiems pamatams, kai tuo tarpu sienų spalvas ar baldų aukščius galima bus diskutuoti ir pradėjus statytis pamatus.

10. Kai gauname statybų leidimą, apie statybų pradžią turime paskelbti http://infostatyba.lt/, tačiau statyboms dar privalomas Darbų vadovas. Jei namą statote ūkio būdu, tai darbų vadovo pakanka, tačiau, jei pas jus bus rangovas (rangovai), privaloma ir Techninė priežiūra. Tai 2 atskiri žmonės su inžinieriniu išsilavinimu. Kai kas juos samdo dėl formalumo, kai kas - realiai naudojasi jų paslaugomis.

11. Šiais metais atsirado prievolė prieš pradedant statybas, apsidrausti statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu. Apie šį draudimą padiskutuota LRK NAMAS bloge, ten ir mano pasirinkimas - InterRisk draudimo bendrovė.

12. Darome energetinį namo vertinimą. Kaip aš dariau - bus atskiras įrašas. Šitoje vietoje įvertinus namo ir pamatų konstrukcijas bei apšiltinimo storius, taip pat jūsų šildymo sistemą, gaunama energetinė klasė su tam tikro šiltumo langais, durimis bei rekomenduojamu rekuperatoriaus naudingumu, taip pat namo energijos suvartojimas šildymui bei vėsinimui. Jums duodamos rekomendacijos, ko reikia, norint pasiekt aukštesnes namo energetines klases. Čia galima prašyti keisti skirtingus parametrus (apšiltinimo storius, langų/durų šiltumą, rekuperatoriaus naudingumą, šildymo sistemą) ir gauti jūsų manymu optimalų energijos poreikį bei namo energetinę klasę.
13. Darome paskutinius pamatų projekto bei namo konstruktyvo pakeitimus pagal energetinio vertinimo modeliavimus.

14. Geodezininkai nuima namo ašis sklype prieš pradedant pamatus. Padariau klaidą vadovaudamasis preliminariomis namo ašimis pagal grunto tyrėjų zondavimo vietas (norėjau tikslias koordinates nuimti jau paruošus pagrindą pamatams). To pasekoje žemės šilumokaičio, elektros įvado, techniniai vamzdžiai atsirado per metrą ne ten:(

15. Galime startuoti su pamatais.


16. Renkamės, kas gamins ir statys (jei statys) SIP skydų namą ar tik skydus pagal namo konstruktyvą.

17. Užbaiginėjame Interjero projektą.

18. Statome namo dėžutę ir visa kitą - ko aš dar nepradėjau ir negaliu patarti:)

Jei kas nors turite pastabų šiai eigai - rašykite - ypač architektai ir projektuotojai. Jei įtikinsit, pakoreguosiu įrašą. Pasidalinau savo patirtimi praėjus beveik visus projektavimo darbus, išskyrus savo klaidą - namo konstruktyvą.

O šiaip tai mus galite sekti ir www.facebook.com/dzukiskapirkia.