2020 m. balandžio 25 d., šeštadienis

Šildymas elektra - pirmas sezonas


Na tai sveikinu! Šildymo sezonas matyt pas daugumą baigėsi, pas mus taip pat. Buvau jau išjungęs balandžio antrą savaitę, bet trečią vėl atvėso, vėl įjungiau, bet tikiuosi orų prognozės mūsų neapgaus ir šio įrašo nereiks koreguoti.

Šiame straipsnyje apie elektrinio šildymo pasirinkimą išdėsčiau visus argumentus, kodėl nusprendžiau šildytis gryna elektra, kas kiek kainavo ir kaip visi darbai buvo atlikti. Kas neskaitėt - pasiskaitykit - straipsnis buvo rašytas blogo pradžioje - su didele motyvacija ir užsidegimu:)

Labai trumpai apie mano šildymo sistemą - pasirinkau šildymą gryna elektra paklojant DEVIflex elektros kabelį pirmo aukšto pamato plokštėje, antrame aukšte neįrengiant jokio šildymo. Šildymo valdymas vyksta per 2 išmanius DEVIreg Smart termostatus - vienas skirtas šiltesniai zonai (svetainė ir virtuvė), kitas - vėsesniai (miegamas, sandėliukas). Visa šildymo sistema su papildomomis medžiagomis, reikalingomis jo sumontavimui mums kainavo 629 EUR (2017 metai). Taigi pas mus nėra jokio šilumos siurblio, dujų, dyzelinių cisternų ir katilų, jokio centrinio šildymo.

Išmanūs DEVIreg Smart termostatai
Na kas labai jau tingi skaityti mano minėtą senesnį straipsnį - šis video apie "Apelsina šniūrs" visai informatyvus:


Na po tokio intro einame prie šio straipsnio temos - kiek kainavo šildymas, kokie pastebėjimai, ar nesušalom, koks jausmas turėti "šiltas" grindis, ar rekomenduojam.

Šildymo sąnaudas galiu matuoti tiksliai, nes šildymui elektros skydinėje pastačiau elektros skaitliukus. Bet šiaip dabar jų gal ir nestatyčiau, nes DEVI išmaniųjų termostatų programėlė fiksuoja paskutinių 7 ir 30 dienų sąnaudas - ir jos parodymai nedaug skiriasi nuo tų skaitiklių. Žemiau sunaudota elektra kWh ir eurais 100 kv.m, 360 kubinių metrų tūrio šildomam plotui (70 procentų naudoju naktinės ir savaitgalio energijos):

2019 spalis     132 kWh / 15 EUR
2019 lapkritis 335 kWh / 38 EUR
2019 gruodis  411 kWh / 46 EUR
2020 sausis    414 kWh / 52 EUR
2020 vasaris   346 kWh / 43 EUR
2020 kovas     296 kWh / 38 EUR
2020 balandis 97 kWh / 12 EUR   
VISO:           2031 kWh / 244 EUR

Pirmame aukšte svetainėje ir salone dieną temperatūra būdavo apie 23 C, naktį kiek Dievas duodavo, o miegamajame - naktį 21 C, o dieną - kiek Dievas duodavo. Įdomumo dėlei įlindau į savo straipsnį apie mūsų namo energetinį vertinimą. Na ir ką - man energetinis vertintojas "išprognozavo" 2525 kWh poreikį šildymui metams. Turint omeny, kad vietoj žiemos turėjome rudenį - tai tos prognozės labai taiklios. Man gaila vieno dalyko - kad šiame straipsnyje negalėjau pasidalinti elektros sąnaudomis per tikrai šaltą žiemą. Teks palaukti ir man, ir jums tarp vienerių ir daugiau metų.

Jei pasistatytumėte geoterminį, oras-vanduo, oras-oras šilumos siurblius, jūsų sąnaudos šildymui būtų apie 3 kartus mažesnės, taigi sakykime mano namui šildymas kainuotų 80 EUR sezonui, sutaupyčiau 160 EUR per metus.

Dar reikia paminėti 2 dalykus - vėsinimo ir karšto vandens gamybos poreikį tokiems namams. Karštą vandenį mes gaminamės paprasčiausiu elektriniu 160 ltr Dražice katilu ir nedidelei šeimynėlei kol kas pakanka apie 20 EUR mėnesiui. Poreikis augs, nes auga Dzūkiškos pirkios paveldėtojas. Labai daug sunaudojantys karšto vandens turėtų šį skaičių pasidauginti iš 2-3 kartų.

Vėsinimas - gaila, bet elektriniai kabeliai nevėsina namo, o itin šilti namai, kokius dabar reikalaujama statyti Lietuvoje, vasarą perkaista. Dėl vėsinimo dar aš jums neturiu ko kompetetingai patarti - buvau laimingas iki ausų įrengtu žemės šilumokaičiu, tačiau laimė dingo, kai išsiaiškinau situaciją su radono dujomis - apie tai rašiau šio straipsnio pabaigoje. Šiemet statysimės Zehnder ComfoFond vėsinimo priedelį, jungiamą prie rekuperatoriaus - bet įspūdžiais galėsiu pasidalinti tik vasarą. Kaip racionalų sprendimą galima būtų rinktis ir oras-oras siurblius, kurie dar iš šildytų namus.

Dar vienas dalykas - antrame aukšte pas mus šildymo nėra jokio. Šiltas oras kyla į viršų, be to rekuperatorius paduoda beveik tokio pat šiltumo orą, kaip ištraukia (veikia 95% efektyvumu) - maniau susisuksiu be jokio šildymo. Jei antrame aukšte būtų tik miegamieji - šildymo ir nereiktų - miegui optimali temperatūra 16-20 C. Niekam II aukšte negyvenant (mūsų pagrindinis miegamasis - pirmame aukšte) - temperatūra laikydavosi apie 18-19 C. Jei kas nors atvažiuoja pasisvečiuoti - temperatūra sukyla 1 C - tačiau 19-20 C nepakanka vaiko ar darbo kambariui. Bet, kaip sakoma "Vanka ne durnius - Vanka protingas" - iš anksto nusimatėme rozetes elektriniam radiatoriam. Tiesiog antro aukšto kambariai turės nedidelio galingumo radiatorius, kuriais ir pasikelsime temperatūrą tais 2-3 C.

Ir dar svarbi vieta moterims. Dzūkiškos pirkios moteris sako, kad nei velnio pirkia ne šilta, nes grindys - ne šiltos. Noriu paaiškinti - grindys juntamai šiltos yra tik ten, kur namai yra šalti ir/ar nesandarūs - tuomet reikalingas didelis šilumos poreikis ir grindys įkaitinamos labiau. Mūsų namas šiltas ir jei svetainėje grindis laikytumėm 27 C, kad jau kažkiek tą šilumą jausti - name būtų 26 C, kas yra per karšta. Taigi grindys iš po nakties, kai mes užšildome namus rytui, gal ir pasiekia 25-27 C, bet per dieną vėsta ir tos šilumos savo basomis kojytėmis nepajausi. Na taip jau yra - sunku paaiškinti vienam pirkios gyventojui, bet gal kada nors pavyks.

Tai tiek tos žiemos buvo, tiek ir informacijos apie šildymą - klauskit, atsakysiu, sekite mus facebook.com/dzukiskapirkia.



11 komentarų:

  1. Skaiciukai atrodo tikrai neblogai. Lauksime normalesnes ziemos, jei tokia dar bus, ir jos skaiciu :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš irgi laukiau piktesnės žiemos. Tikiuosi piktais mėnesiais bus dvigubos išlaidos, bet ne daugiau.

      Panaikinti
  2. Skaiciukai ne neblogi, o puikus. Net ir musiske salta ziema abejoju ar virsys 3000kWh. Po 10 metu, kai kiti tures pirkti naujus silumos siurblius, dzukiskapirkia pirks sampana :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Arba pirksiu statybines medžiagas ir statysiu kitą namą:) Na tikrai - sulaukime tikros žiemos ir tada džiaukimės, bet aišku, kad skaičiai šiais metais malonina.

      Panaikinti
    2. Dėl 3000kWh gal bus šiek tiek daugiau, bet įtariu, kad už mano pasiektus ~4000kWh bus mažiau. O po 10 m. kai kiti turės pirkti naujus ŠS, Dzūkiška pirkia įsigys atpigusias Teslos tipo saulės baterijas (kad vaizdo negadinti), 30% didesnio galingumo, ir likusį gyvenimą gyvens už dyką, nemokėdamas už elektros pasaugojimą :). Arba kaip ir pats minėjo, statys dar šiltesnį namą :).

      EENamas

      Panaikinti
  3. Sveikas,

    Kas dėl Devi termostatų elektros sąnaudų matavimo. Minėjai, kad yra šiokie tokie neatitikimai. Parekomendavau namo šildymui naudoti dar vienam žmogui, tai per jį sužinojau, kad elektros sąnaudų tiksliam matavimui reikia į daviklį suvesti tikslų pakloto laido ilgį. Ar negali būti taip, kad tie skaičiai po kablelio atsiranda iš kelių centimetrų paklaidos, į termostatą suvadant šildomo kabelio ilgį? Jei taip, tai galima bandyti padidinti termostato rodmenų tikslumą.

    Taip ir maniau, kad vandens sąnaudos pas tamstą nebus labai didelės :).

    Kas dėl Zehnder ComfoFond vėsinimo mielesnio pasirinkimo nei ŠS oras-oras, manyčiau darai klaidą. Bet ne kartą šią savo nuomonę tamstai jau sakiau, tad čia tik eilinis pasikartojimas, bet sorry aš jau toks :).

    Užkliuvo tekste vienas techninis netikslumas. Tekste parašyta "antrame aukšte pas mus šildymo nėra jokio. Šiluma kyla į viršų". Kaip ir nesikabinčiau, nes netikslumas labai nedidelis, bet kai teko susidurti su asmenimis teigiančiais, kad po namu apšiltinimo dėti nereikia, nes šiluma kyla į viršų, dabar labai jautriai reaguoju į tokias klaideles, nes vėliau tokį tekstą skaitydami klaidingai šilumos sklidimą įsivaizduojančių žmonių gali atsirasti ir daugiau. Nors jei nesupranta, tai net ir skirtumo dėl vieno žodelio nepastebės skaitydami :). Klaida pacituotame tekste yra tame, kad ne šiluma kyla į viršų, bet šiltas oras. Šiluma į visas puses sklinda absoliučiai vienodu intensyvumu, tiek kondukciniu, tiek infraraudonojo spinduliavimo būdu ir tik trečiasis šilumos perdavimo būdas - dujų konvekcija yra tas vienintelis būdas, kada šiluma sklinda į viršų. Tad klaidelė smulki, bet vėliau gimdanti esminiai klaidingus įsitikinimus, pas tik pradedančius tuo domėtis.

    Kas dėl šiltų grindų pojūčio, tai yra variantas su elektriniu šildomu kabeliu ir šiltų namų savininkams, tik tam reikia kabelį ne į betoną kloti (kas aišku panaikins galimybę naudotis per nakty sukaupta pigesnės elektros šiluma), bet į plytelių klijus, ir kabelį išvedžioti tik tose mažose zonose, kuriose norime jausti šiltų grindų pojūtį. Tuomet šildomo paviršio plotas bus mažesnis, ir tam pačiam šilumos atidavimo intensyvumo pasiekimui, tas mažesnio ploto paviršius turės įšilti iki aukštesnių temperatūrų. Tai kaip sakant maži techniniai niuansai, bet gal kam, dar tik galvojančiam apie tokį šildymą, bus naudinga apie juos žinoti.

    Nors žiemos kaip ir nebuvo, bet kokią ją turėjome, panašu, kad tamstos per daug neišgąsdino :). Kiek pamenu, pas mane per šaltesnį mėnesį šildymo kaštai ir 100€ pasiekdavo ir tamstos tai negąsdino, tai spėju, kad šio sezono sąnaudom esi kaip ir patenkintas :) ?

    EENamas

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėl DEVI - nepamenu, bet vedžiau tikslius duomenis - ten jei pamenu gerai - davė pasirinkti kabelio pavadinimą su kW.
      Dėl kondicionieriaus - jei nuo pat pradžių būčiau apsisprendęs juos prasivedinėti - iš anksto prasivesčiau į visus 4 kambarius. Dabar tai nepadaryta - tai su sąlyga, kad jau išbandžiau vėsinimą ortakiais, jį ir rinksiuosi.Be to prasivesti į visus kambarius kondiškes tikrai nebus pigiau nei ComfoFond, o su viena kondiške bus diskomfortas.
      Dėl šilto oro kylimo į viršų - dėkui už pastabą - keliauju pakeisti teksto. Nebloga interpretacija - kad nereikia šiltinti pamatų:) Juos kartu su stogu labiausiai ir reikia šiltint😁

      Dėl kilimėlio klijų sluoksnyje - 2 niuansai. Betonas laidus šilumai ir vis tiek plokštė kais, bet sutinku, kad paviršius bus šiltesnis. Tačiau PVC dangai nerekomenduojama aukštesnė nei 27C, nors ir patys PVCistai sako nebijoti tokio apribojimo ir viršyti jį:) Plytelių visur nesumesi.

      Dėkui už išsamų komentarą!

      Panaikinti
  4. Sukat galvą su tokiais skaičiukais. Tik kažkaip neminit niekur nei savo namo kvadratų, nei tūrio?
    Projektuosim namuką statymui ir po šio straipsnio esu visiškam pasimetime. Kokio velnio investicijos į oras-vanduo ar geoterminį, kai išsivedžiojai elektros kabeliuką, ant stogo už ŠS kaštus pakabinai saulės elektrinę, pastaroji net tarnauti turėtų ilgiau, nei laukiami ŠS - 10-15metų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Atleiskit dėl kvadratūros/kubatūros - papildžiau - 100 kv.m. ir 360 kubinių m.šildomo ploto. Sveikinu su dar vienomis statybomis!
      Jei namas bus itin šiltas pradėčiau ne nuo šildymo, o nuo vėsinimo. Nes vėsinimo tikrai reiks. Dėl šildymo mano skaičiai nuteikia optimistiškai, bet šiuolaikiniam namui negausi A+ sertifikato vien su elektriniu šildymu ir fotovoltine elektrine.
      Vėsinimas man su žemės šilumokaičiu nepasiteisino - pritraukiau radono. Vėsinsiuos su rekuperatoriaus priedėliu - ComfoFond. Galima oras-oras. Galima oras-vanduo, bet vėeintis tikrai reiks.

      Panaikinti
  5. Sveiki. O gal bandėte lyginti šildymą el. kabeliu (jūsų dabartinis variantas) ir šildymą el. katilu (su išvedžiotais vamzdeliais grindiniam šildymui)? Ar skirtųsi šildymo kaštai? Apart brangesnio šildymo sistemos el. katilu įrengimo.

    AtsakytiPanaikinti