Plokštuminiai pamatai

Čia tiek yra daug ko papasakoti, kad nežinau nuo ko pradėti:) Rugsėjo 11 d. - mūsų atveju namo statybų pradžia. Pamatai prasidėjo pakankamai saulėtomis dienomis, o baigėsi Gruodžio 1 - dieną, kai pirmą kartą prisnigo. 2 mėnesiai ir 3 savaitės. Taip, užtruko ilgai - su tokiu terminu sutikau pats, nes pamatų statytojas pasiūlė arba laukti, arba darytis pamatus dabar, bet su vienu darbuotoju. Na jūs patys suprantate, kad 2 žmonės pamatus padarytų ne 2, bet 3 kartus greičiau nei vienas žmogus - bet gavau pasiūlymą ir jį priėmiau. Be to per šį laiką buvo padarytas ir žemės šilumokaitis, terasos poliai.

Plokštuminiai pamatai - tai tokie pamatai, kur išvengiama bet kokio betono sąlyčio su gruntu, taigi - bet kokio šalčio tilto: paruošiamas gruntas, jame išvedžiojama kanalizacija, paskui suformuojama "putplastinė vonia", kurioje pravedžiojama santechnika (vanduo), šildymas, suklojama armatūra ir viskas užliejama betonu. Kaip viskas atrodo labai rekomenduoju pasižiūrėti šiame Finnfoam susuktame filmuke apie mūsų pamatus:

Kadangi šis įrašas bus ilgas, bijau, kad ne visi skaitys iki galo, dėl to pradedu su pačia aktualiausia informacija - kainos, pinigai, kvadratiniai metrai ir visi išvestiniai skaičiai:

• Namas 1 aukšto su gyvenama palėpe, 105 kv.m., garažo nėra - daugiau apie namo projektą rasite čia;
• Šildomas plotas 100 kv.m. plius 5 kv.m. - nešildomas tamburas - uždaras gonkelis, kuriam pamatai nebuvo daromi - buvo išbetonuotos 60x60 cm. betoninės banketės, į kurias remsis kolonos;
• Pamatų plotas - 88,3 kv.m.;
• Pamatų įrengimas neskaitant medžiagų kainos, technikos ir įrankių nuomos, santechnikos ir šildymo išvedžiojimo kainavo 29 EUR/kv.m. (pamatų ploto). Į tai įėjo grunto pagrindo paruošimas, šiltinimo sluoksnio suformavimas, armatūros lankstymas ir suklojimas, betonavimo darbai;
• Grunto tyrimai kainavo 300 EUR, Pamatų projektas 400 EUR;
• Viso pamatai, su visomis medžiagomis ir darbais - 13,990 EUR arba 158 EUR už pamatų kv.m. Štai čia paskaidymas:

Taigi 13,990 EUR apima visus įmanomus darbus ir medžiagas, ko reikėjo 105 kv.m. namo pamatams, įskaitant grunto tyrimus ir pamatų projektą, kanalizacijos, santechnikos (vandens) pravedimą bei mūsų elektrinio šildymo medžiagas bei paklojimo darbus (kito šildymo pas mus nebus), taip pat technikos ir įrankių nuomą, stiklo pluošto laikiklius vitrinai ir durims. Šiuose pamatuose jau yra ir grindų pagrindas, liaudyje vadinamas "stiažkė". Kas seka mano blogą, žino, kad dariausi ir žemės šilumokaitį, kuris į šią kainą neįeina, nes tai yra vėdinimo sistemos, o ne pamatų dalis. Jei kažkam tikrai aktualu - galite atsisiųsti išlaidų lentelę čia - išlaidos ir kainos iki vamzdžio ir varžto.

Aišku, kad bus, kas lygins mano sumokėtą kainą su savo poliniais ar kito tipo pamatais. Bet, jei lyginsite, būtinai prie savo pamatų arba būsimų pamatų sąmatos pridėkite "stiažkę" ir visus mano aukščiau paminėtų reikaliukų įrengimo kaštus - tada galima bus lyginti apelsinus su apelsinais ir pasidžiaugti, kaip gerai prasisukot arba tarti sau - gal visai ir reikia jamti tuos plokštuminius. Jei viską viską būtumėte įsirenginėję patys - būtumėte sutaupę 4200 EUR - tiek kainavo visi įrengimo darbai, įskaitant ir medžiagų transportavimo išlaidas (tarkime su busu iš Vilniaus 80 km. atsivežti vamzdžius). Aišku iš šios sumos turėtumėte atminusuoti galimas klaidas, kurios priklauso nuo kiekvieno jūsų raštingumo statybų srityje, matyt ir savo laiką kažkaip galima būtų įkainoti.

Dabar apie svarbiausius dalyvius pamatų statyboje - man labai patiko skaityti kitus statybų tinklaraščius, o vienas pirmųjų ir buvo mano pamatų statytojo Jono - Bangų namas (+37060428522,bangunamas@gmail.com). Jono nuomonė bloguose ir forumuose man visada buvo labai profesionali ir argumentuota. Su juo konsultuotis šilto namo klausimais pradėjau dar tik piešdamasis namo projektą. Vėliau labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad jis užsiima pamatais. Taigi sukirtome rankomis. Pats pamatų statybininkas - Egidijus, kuris dirbo vienas, buvo iškėlęs sąlygas, kad jis savaitgaliais nedirba, o trečiadieniais vakare turi grįžti pas draugę į Vilnių. Man tai viskas logiška ir man tiko. Taigi savaitgaliais ir vidury savaitės teritorijoje nakvodavau aš, kitomis dienomis - Egidijus, nes putplastis ir armatūra - pakankamai einama prekė juodojoje rinkoje.

Egidijus - rimtas vyriokas. Darbas su putplasčio pjaustymo staklėmis 

Viską sudėjus - esu patenkintas darbais bei kokybe ir tikrai statytojus galiu rekomenduoti. Jonas tikrai siekė visų pirma kokybės, bet kur galima buvo - duodavo alternatyvius pigesnius pasiūlymus. Aš rinkausi kokybę, viską projektuojant ir laikantis projektų - viską, kaip iš tikro turi būti. Na geriau pinigų pritrūks užuolaidoms, nei aš juos taupysiu pamatams. Buvo vienas momentas, apie kurį žinojau iš anksčiau - Jonas turi daug darbų, o plokštuminiai pamatai tik vienas iš jų. Dėl to jis ne visad pakeldavo ragelį, daug bendravimo vyko email. Nors kai labai reikėdavo - perskambindavo. Pradžioje tai atrodo neįprasta, nes juk MANO PAMATUS stato! Tačiau vėliau įpranti - svarbu, kad klausimai sprendžiami. Na, o galutinai pamatus ir darbų kokybę galėsiu įvertinti, kai atsistos sienos, pasiklos grindų danga bei išbandysime santechninką - tikiuosi siurprizų pamatuose neužbetonuota.

Šiek tiek apšilome, o dabar panagrinėkime viską step by step. Prieš pradedant pamatus, reikia pasidaryti interjero projektą ar bent jau santechnikos projektą. Kadangi mes darėmės interjero projektą, tai tuo pačiu dėliojomės baldus iki stalčių, šviestuvų ir spalvų, kas daug kam buvo keista - sklype tik hamakas, o mes dėliojamės virtuvės spalvas:) Įrašas apie interjero projektą artėja.

Pirmas darbas, kurį darome - nusikasame augalinį sluoksnį, kurį po statybų, finališkai tvarkant aplinką, paskleisime ten, kur jo labiausiai reikia. Po to pagal projektą kiek reikia nusistumdome kitą gruntą (mūsų atveju - dzūkiškas pliažinis smėliukas) ir paklojame geotekstile. Aplink Varėną geriausiai kasimo, rausimo ir stumdymo darbus atlieka Algio Valaikos (tel. +37068667967) ekskavatorinio krautuvo (račioko) operatorius Sergejus.

Sergejus + Račiokas = ❤

Geotekstilė, kuri bus užversta žvyru

Tą pačią dieną darome ir kitą operaciją - vietoje nukasto smėlio, vežame ir pilame 0-32 frakcijos žvyrą, kurio pamatų statytojai prašė pamaišyti su moliu. Aplink Varėną ir Alytų geriausiai žinomas yra Rimas (868602586) - jis turi kontaktus visuose karjeruose, turi skirtingas mašinas. Žvyrą karjere užmaišo su kiek nori molio ir važiuojam - 3,55 EUR už kubinį metrą žvyro bei 1,3 EUR už km. į vieną pusę (mano atveju 32 km į vieną pusę). Vežė man po 16 kubų vienu vežimu. Man reikėjo 96 kubų šio žvyro ir dar papildomai 10 kubų sijoto žvyro viršutiniam sluoksniui. Taigi visas žvyras su atvežimu man kainavo 970 EUR. Šį žvyrą išstumdo tas pats račiokas. Čia buvo pirmas Sergejaus račioko prajodymas iš trijų. 

Žvyras beveik visas užstumtas

Apytikrias namo koordinates galima pasižymėti jau darant grunto tyrimus, nes geologai jas pasižymi su GPS, tačiau mano pasiūlymas yra - kad geodezininkai pažymėtų 4 tikslius taškus prieš pradedant kloti pirmą bet kokį vamzdį (techninį ar kanalizacijos). Mes kažkaip pasitikėjom geologų koordinatėmis ir prasivedėm Žemės šilumokaičio bei kelis techninius vamzdžius, o nuėmus tikslias koordinates pasirodė metriuku apsirikta. Netaupome keliasdešimt EUR (mano atveju 40) ir geriau nusiimkime koordinates porą kartų, nes mano klaidos pataisymas kainavo man dvigubai. 

Antras račioko užvažiavimas buvo derinamas ir su antra žvyro užvežimo partija bei žvyro tankinimu tokia 520 kg vibro plokšte iš Goto:

Vibro stebūklas

Vibro plokštę pasiimant Gotas pats įkėlė į lengvosios mašinos priekabą, o iškėlė - jau sklype račiokas. Tai pačiai dienai reikėjo susiorganizuoti ir grunto tankio matuoklį. Taigi šiame etape buvo 2 kartus tankinamas gruntas: tankinamas, matuojamas tankis, dapilamas žvyras ir vėl tankinamas. Grunto sutankinimo lygis turėjo būti toks, koks nurodytas pamatų projekte. Keista, bet nei vienoje grandyje niekas nestrigo - kaip ir buvo suplanuota - kitą rytą viskas išvyko atgal į vibro plokščių, bobcatų, grąžtų ir plaktukų rojų - Gotą. Nežinau - Gote, kažkaip viskas sustyguota - pridavus grunto matuoklį - darbuotojas neprašytas atspausdino grunto tankinimo rezultatus (jie aparate išsisaugo), kurį pertikrino ir palaimino šaunuolis pamatų projektuotojas Mindaugas iš BFREE - pamatistai nepachaltūrins - viskas sužiūroma.

Taigi paruošėme gruntą pamatams ir dabar jau į sutankintą gruntą klojame namo kanalizaciją. Kaip ir minėjau anksčiau - šį darbą man atlieka pamatistai - kasama, gaudoma nuolydžiai ir klojama. Pamatistai reikalavo iš architektų santechnikos projekto - viskas būtent taip, o ne "maždaug" ir turi būti. Pamiršau pasakyti, kad iki šio momento aš atseit ilsiuosi Ispanijoje. Roamingas nebekainuoja nieko, tai račiokų, žvyriokų, brėžinukų, euriukų derinimas liejasi laisvai iš pajūrio. Taip neturėtų būti, bet taip jau nutiko, kad priėmiau pasiūlymą pamatus kloti kiek anksčiau, nei  buvau susiplanavęs.
Svarbus klausimas buvo - kur kanalizacija bei vandens padavimas turi būti šalia sienos, o kur - sienoje. Kadangi pas mus bus SIP skydai, o gipsas sukamas tiesiai prie jo - stengėmės, kiek galima mažiau su vandeniu ir kanalizacija įsikirsti į sieną, tačiau, kai kur tai buvo būtina - išorinėse sienose reiks pasirūpinti šių vietų užsandarinimu.

Gražiai atsikasame sutankintą žvyrą iki geotekstilės

Ir klojame vamzdžius ant smulkios frakcijos žvyro, juo ir užpilant tranšėjas

Įžengėm į medžiagų pirkimo karuselę - verta pakalbėti ir kas po kiek už kiek. Kaip fizinis asmuo pasirašiau didmeninę tiekimo sutartį su Alytaus statybine įmone Lankava (jie turi saloną ir Vilniuje, Dauguose bei Simne). Kadangi gyvenu Vilniuje, o Dzūkiška pirkia - netoli Daugų - labai patogu tiek vienoje, tiek kitoje vietoje kažką dasipirkti. Be to turiu 2 savaičių atidėjimą, kas labai patogu. Gavau gerą vadybininką - Tomą (t.slavickas@lankava.lt, +37061113885).

Pamatų statytojai taip pat turėjo didmenines kainas medžiagoms, kurias perleido man. Aš pradžioje tikrinau kainas labai atsakingai tiek su Lankava siūlomomis, tiek pas pažįstamus statybininkus. Bet paskui nustojau, nes kainų pamatistai tikrai neužsikelinėjo. Papildomai jiems reikėdavo susimokėti už administravimą (busiko ar lengvosios mašinos kaštai nuo Vilniaus 80 km). Taigi galėjau medžiagas pristatyti pats, galėjau tai perleisti statytojams - svarbu yra variantų. Taigi su medžiagų kainomis viskas buvo gerai.

Prasivedus kanalizaciją, buvo suformuotas paskutinis - smulkios frakcijos - žvyro sluoksnis. Buvo dedami 2 sunkūs ir ilgi metaliniai kampuočiai. Jie išlyginami, tarpe jų - pilamas smulkus žvyras ir tais kampuočiais braukiama trečiu kampuočiu. Turiu tokią foto, kur matosi ir paskutinis, ir priešpaskutinis žvyro sluoksnis:

Dešinėje išlygintas paskutinis žvyro sluoksnis

O čia jau final final išlyginimas - pagalvėlė baltajam auksui - XPSui

Svarbiausia žaliava pamatuose - apšiltinimo medžiagos. Šiaip jau pačiame pamatų projekte buvo rekomenduojama naudoti speciali Finnfoam XPS sistema plokštuminiams pamatams - filmuke matosi - pamatų dugnas yra klojamas XPS plokštėmis, kurios, kaip lego susideda ir nepaliekamas joks tarpas. Pamatų perimetru klojamos dar kitokios - specialios XPS plokštės su grioveliu, į kurį įsimauna šoninės cokolio XPS plokštės. Štai čia matosi, apie ką aš kalbu:

Finnfoam sprendimas plokštuminiams pamatams

XPS - beveik neįgeriantis drėgmės extrudinis polistirolas - jis privalo būti arčiausiai grunto. Be to jis stipresnis ir kaip suprantu ant silpnesnio putplasčio negalėtų stovėti nešančiosios sienos. Kaip gera nesukti galvos, kai yra pamatų projektas. Pamatų vidus gali būti užpildytas EPS putplasčiu (pagal mano pamatų projektą - EPS100), o kur statysis nešančios sienos - XPS ir daugiau armatūros bei betono.
Aš patikrinau kainas - tiek Finnfoam produkcijos, tiek konkurentų, tiek lenkų tiekėjus su lenkiška produkcija ir man vis tiek geriausiai gavosi Finnfoam per tą pačią statybinių medžiagų įmonę Lankava. Finnfoam yra suomiai su gamykla Kaune, turi spec. sprendimą plokštuminiams pamatams - na ko gi daugiau reikia Dzūkiškai pirkiai? Pamatų statytojai perskaičiavo kiekius, kiek kokių plokščių mums reikia. Dėl pačio sprendimo konsultavaus ir su Finnfoam techniniu konsultantu Tomu Makavecku (+37068772529, tomas.makaveckas@finnfoam.lt). Gavau pasiūlymą EPS100 pakeisti Neoporu (geresnės savybės) už beveik tą pačią kainą. Na ir paleidom užsakymą. Kainos už kubinį metrą:

XPS - 101,64 EUR;
XPS LB ir LS plokštės 110,11 EUR (spec. plokštės perimetrui ir cokoliui su išpjovomis);
Neoporas 66,55 EUR
Viso - 28,1 kubinių metrų / 2511 EUR.

Baltasis auksas

Baltasis ir pilkasis auksas ant atsikasto XX a. pradžios bruko (akmeninio kelio)

Prieš pradedant guldyti XPS - perimetru išvyniojamas 2,82 mm akies, 1000 mm pločio cinkuotas  tinklas. Tikiuosi tai kiek atšipins pelėms dantis, jei jos bandytų susikauti su Dūkiška pirkia. Šis tinklas man kainavo apie 125 EUR. Aišku geriau būtų nerūdijančio plieno, bet jo kaina buvo kosmosas - virš tūkstančio EUR. Kol cinkuotas tinklelis gulėjo lauke, spėjo aprūdyti - jei yra galimybė, gal reiktų pasigilinti į rimčiau cinkuotus tinklelius. Bet mes tą cinkuotą sietką paskandinsime bituminėje mastikoje, taigi tikiuosi šito pakaks kovai prieš peles. O jei nepakaks - pasitelksime Garfildus.

Tinklelis - pelių barjeras

Pats XPS dedasi greitai. Finnfoam, kaip minėjau buvo atvykę pafilmuoti Dzūkiškos pirkios pamatų ir jų kolektyvo atsiliepimai buvo tokie - pirmą kartą mato tokią tvarkingą statybų aikštelę, vienas darbuotojas prisidaręs visokių pagalbinių staklyčių, laikikliukų ir t.t. ir dirba tikrai efektyviai. Be to filmavimas vyko lyjant lietui - taigi dirbti galima bet kokiu oru - reikia tik noro ir tinkamos aprangos:)

Suklojus XPS ir Neoporo "vonią", pravedžiojami šilto ir šalto vandens vamzdeliai. Turėjau tokią nedidelę putplasčio pjaustyklėlę-žaislą, paskolinau Egidijui - galvojom suformuosim iš vielos u-formą ir varysime, bet per slabnas aparačiukas, o viela per plona  tai buvo spjauta ir išpjaustyta viskas pjūkliuku ir peiliuku ir tais pačiais gabaliukais, kiek paploninus, uždengta ir užpurkšta putomis.

Vandens vamzdeliai. Su uždėtais monometrais matuojama ar nekrenta sukeltas slėgis

Tuo pat metu klojamos ir armatūros konstrukcijos į nešančiųjų sienų vietas. Konstrukcijos rišamos vietoje iš atvežtų įvairaus storio 6 m. ilgio armatūros strypų. Armatūrą pirkau iš Lytagra Alytaus skyriaus - kažkaip ne iš vieno girdėjau, kad jie stipriausi su kainomis, be to didmena parduoda smulkesnėm statybinių prekių parduotuvėms. Už atvežimo kainą ir iškrauna, kai kiti nekrauna. Na ir gavosi minimum 100 EUR pigiau, nei artimiausias sekantis pasiūlymas. Kainos tuo metu buvo tokios:

Iš tikro reikėjo dar tinklo elektriniam kabeliui pritvirtinti, sraigtų, kuriuos įbetonuosime skydų tvirtinimui, armatūros rišimo vielos, armatūros laikiklių, metalinių detalių banketėms (jos bus reikalingos atremti nešildomų gonkelių kolonoms), papildomai armatūros - viso į metalus investavau 1420 EUR.

Tuomet klojamas "Apelsina šniūrs" - na elektrinis kabelis - pagrindinis ir vienintelis šilumos šaltinis. Daugiau galite pasiskaityti čia. Taigi pamatai įgauna kiek ir oranžinio atspalvio:

Apelsina šniūrs

 Tuomet jau klojamas paskutinis armatūros sluoksnis. Jis dedamas ant tokių plastikinių laikiklių. Dar, ką aš padariau - nusiėmiau atstumus įvairiose vietose nuo kabelio iki sienų ir panašiai - jei reiktų kažką ne pagal projektą tvirtinti ir gręžti į grindis. Tačiau pamatistas liepė atimti iš meistrų bet kokius grąžtus, ilgesnius nei 5 cm. ir lai gręžia jie nors ir šulinį........5 centimetrų:)

Užsifiksuojam atstumus iki Apelsina šniūrs

Ką mes dar pasidarėme - cokolyje buvo išpjauti XPS gabaliukai, įdėti stiklo pluošto laikikliai vitrininiam langui ir durims, XPS gabaliukai įklijuoti atgal. Stiklo pluošto laikikliai nuima šalčio tiltą. Jie dabar laikosi XPSe, o kai užbetonuosime pamatą - laikysis betone. Tuomet, kai montuosime vitriną ir duris - išsipjausime reikiamo pločio XPS juostelę, nuleisime rėmą / staktą ant laikiklių. Jei laikikliai bus kiek žemiau, nei mums reiks - ant laikiklių padėsime kaladėles. Šis darbelis įeina į pamatų kainą, o atskirai kainuoja tiek: 12 laikiklių po 7 EUR ir 9 EUR už 1 laikiklio montavimą):

Labai aiškus pjūvis

Vitrinai nupiešti 2 montavimo variantai. Pasirinktas "tankesnis"

Kaip laikikliai atrodo gyvai (maskuojasi sniege)

Šviesa dega, bet namie nieko nėra. Ar dar yra? Jūs dar čia? Skaitote? Ištvermingi! Važiuojame toliau. Paskutinis darbas prieš užliejant pamatus - cinkuoto tinklelio paskandinimas kažkokiame sluoksnyje bei apėjimas drenažine membrana aplink cokolį. Dėl cokolio aptinkavimo nusprendžiau konsultuotis su techniniais konsultantais iš skirtingų įmonių - CERESIT (Henkel) bei CAPAROL.

10 balų duodu CAPAROL (Marius Kiudulas, +37065657507, marius.kiudulas@caparol.lt) - greita reakcija ir visas dėmesys mano klausimams. Na ir mes apsistojome prie Isolan Baudicht hermetiko (pagamintas bitumo su elastiniu plastiku pagrindu). Tepėme 2 kartus, kad pasislėptų tinklelis - prireikė 2 kibirų po 30 kg, viso 97 EUR.

Po to perimetru apsukame GuttaBeta drenažine membrana. Būtent ją rekomendavo pamatistai, o Ermitažas - vieninteliai normaliai ją atstovaujantys (turi sandėliuose skirtingus aukščius). O dar ir 25% nuolaida pasipainiojo po kojomis:) Viso 35 EUR. Kadangi kirpome per pusę - dar ir liko beveik visas, bet ne visas rulonas.

Mentele tepama mastika

GuttaBeta drenažinė membrana

Drenažas aplink pamatą nebuvo daromas - nenurodyta pamatų projekte ir tai yra dėl to, kad gruntas - smėliukas - pats geriausias drenažas. Bet jei pas jus kitok gruntas - apie tai reikia pagalvoti.

Trečią kartą prisišvilpiame račioką, kuris turi smėliu užstumdyti mums cokolį, kad jo betonas neištaškytų į šonus. Tuo pačiu pasidarėme šiokius tokius aplinkos tvarkymo darbus - išsistumdėme ne vietoje esančią smėlio krūvą, pasirovėme ir persimetėme, kur reikia didelių medžių kelmus ir pan.

Na ir ką, atėjo finalinė diena X, t.y. Gruodžio 1 d. Su ta pačia diena į Dzūkiją atėjo ir sniegas. Šiek tiek apie betoną. Miestas arčiausiai mūsų sodybos - Varėna, tačiau miestas su betono mazgu arčiausiai mūsų - Alytus. Paskambinėjau į Vilnių, Lentvarį, Alytų - betono kainos daugiau mažiau panašios. Sutaupyti galima buvo tik ant kilometrų ir transporto. Taigi - Alytus (52 km į vieną pusę). Čia susidūriau su tokia problemėle - mums pagal projektą reikėjo 11,7 kubų - taigi apie 12 kubų, bet būtų geriau gauti 13, kad tikrai nepritrūktumėm. Kadangi pakeliui yra stotelė, kur tankiai tikrinamas sunkiojo transporto svoris, Alytaus gelžbetonis sutiko maksimum pristatyti dviem kriaušėmis  5+6,7 kubus (5 kubus veža ta kriaušė, kuri yra su siurbliu, nes siurblys sveria). Kitas betono mazgas - Mondesta -  5+7 kubus. 12 kubų buvo vis tiek rizikinga. Verkiau, mykiau ir kažkuris mazgas davė poros kriaušių savininko - Gintaro (+37068405022) telefoną. Vėl verkiau, mykiau, kad reikia 13 kubų ir gavosi tokia kombinacija - Gintaras vežė 5 kubus, o kas vežė 8 kubus - nežinau - subcontractor. Taip sužinojau ir apie trečią betono mazgą Alytuje - HC betonas. Iš jo Gintaras ir ėmė. Be to mums reikėjo C30/C37 XC2 markės betono, o mums ryte prieš užpildant kriaušes paskambino ir paklausė, ar nepriimtumėm dar stipresnio - C30/C37 XC4 markės betono. Na ir ką - 7.30 atsiklausiu pamatų projektuotojo Mindaugo SMS (rytas vienok), jis atskambina iš karto (nu rimtas vyras) - aiškinasi detales ir palaimina. Taigi viskas mums kainavo 1388 EUR - 13 kubų po 74 EUR, dviejų kriaušių kilometrai kainavo 306 EUR (1,5 EUR/km) ir siurblio darbas - 2 val. 120 EUR.

Nu blemba - negi tikrai nepavargot skaityt? Ne? O.K. Betono liejimo dieną turėjom stresiuko, nes iš vakaro pradėjo snigti ir uždengti pamatus pamatistai pavėlavo porą valandų. Tiek pat valandų dėl šios situacijos mes laikėme 2 kriaušes be darbo, nes lakstėme su 2 šlangomis ir tirpdėme vandeniu sniegą. Kriaušmenedžeriai mums paskaičiavo apie 120 EUR baudelę, kurią prisiėmė apmokėti pamatistai. Tiesa, pamatų liejimo dieną Jonas atsiuntė papildomus 2 žmones - pamatų meistrą bei pagalbinį (jam galėjau ir aš vadovauti:)) O čia fotoreportažas:

Visas sniegas nutirpintas prieš užpilant betoną

Meistras valdo betono šlangą, Egidijus vibruoja betoną, Giedrius geimina

Geimeris - geimina su kriaušės siurbliu

Betonas lyginamas su vibro-liniuote

Kriaušmenedžeris Vidas nuleidžia kriaušmenedžeriui Giedriui ... betoną

Pamatų perimetru įbetonuoti 14 mm diametro strypai SIP skydams prisukti

Paskutinėje foto matosi metaliniai strypai perimetru - įbetonavome iš karto strypus SIP skydams montuoti. Per klaidą įmontavome ir ten, kur bus vitrina ir durys. Be to šioje foto matosi - strypai apvynioti, o cokolis uždengtas plėvele - tam, kad betonas neaptaškytų.

Betono likutį pylėme į iš anksto pasiruoštus vamzdžius terasai. Likusį - kitą rytą pastingusį sutrupinau - panaudosiu vietoj akmenų kur nors. Betonas labai lėtai stingo, dėl to jo lėkščiavimas vyko naktį. Paskui viskas buvo užtengta plėvele, kad galimas lietus neišmuštų betone duobučių:



We are the superstars, super, super, superstars - lėkščiavimas

Ilsėkitės mažučiai - myliu jus!

Be minėtos problemėlės dėl sniego, dar viena klaidelė buvo padaryta - neįleistas plonas putplasčio sluoksnis dušo kabinoje - buvo sutarta pažeminti tą vietą, kad paskui lengviau būtų pasidaryti nuolydžius plytelėms. Taip pat neįleistas gilesnis putplastis dušo trapui. Klaidelė kainavo papildomą Egidijaus apsilankymą į iki gyvo kaulo atsibodusį jam Dzūkijos mišką. Na kų padarysi.

Kas sunkiausia su šiais pamatais? Tai, kad turi iš anksto žinoti beveik savo namo interjerą. Ar daryčiau juos vėl? Taip, nes man patinka tas vokiškas kelias - kai namas projektuojamas ilgai, bet statomas greitai. Su šiais pamatais išspręsta daug klausimų, kuriuos tradicinių pamatų statytojai spręs gerokai vėliau.

Blemba, turi patikti, kad tokio ilgio įrašus su visa algebra rašytum savo noru ir savo laisvu metu. Trumpesniais papostringavimais galite pažinti mus FB paskyroje facebook.com/dzukiskapirkia.

PAPILDYTA:

2018 Birželį išlindo vienas momentas - valymo įrenginio montavimo metu turėjom ekskavatoriuką ir nusprendėme prasikasti porą tranšėjų ir patikrinti jau paklotus 50 mm skersmens techninius vamzdžius, per kuriuos turėjome prasistumti įvadinę elektrą, ateityje - vandenį šiltnamiui, kabelius elektromobiliui, saulės elektrinei ir pan. Ir ką - su dviem strigom - neprasistūmėm niekaip. Galvojom užlenktas ir su ekskavatoriuku atsikasėme reikiamas vietas (žinojom kelintame metre stringame ir kur maždaug eina vamzdžiai). Bet pasirodo strigo vamzdžio sujungimo vietose. 2 vamzdžiai pamatų statytojų buvo apgaubti to pačio vamzdžio atpjautu galu ir perpjautu išilgai ir viskas apvyniota izoliacija. Matyt spaudimas didelis ir tie kabeliai išsineria, susiskersuoja ir niekas ten neprasistūmė. Viską susitvarkėme - bet patarimas - pirkite kuo didesnius rulonus tų vamzdžių, kainuoją metras iki 1 eur ir šitoje vietoje netaupykite ir nieko nesujunginėkite!

Elektrinis šildymas

Retas pasirinkimas - elektrinis šildymas. Bent jau nei vienam lietuviškam statybų bloge nesutikau tokio pasirinkimo. Tiesa mane įkvėpė eenamas tnklaraščio pavyzdys, kai sugedus kinietiškam geoterminiam siurbliui jis porą metų šildėsi elektriniu vėjeliu bei karštą vandenį gamino elektra. Kiek trūko, dasišildydavo rekuperatoriaus el. tenais. Ir dėmesio - eenamas sąnaudos eurais visai nebaisios: metams 130 kv.m. namo šildymui ir karšto vandens ruošimui sunaudojo 6000 kWh energijos, kas dieniniu tarifu gaunasi 780 EUR, o naktiniu - 576 EUR, taigi vidurkis tarkim 680 EUR. Mane tai įkvėpė ir man tai priimtina.

Mūsų energetinis vertinimas parodė, kad mūsų 100 kv.m. šildomam plotui (dar 5 kv.m. nešildomas gonkelis - tambūras) reiks 2.525 kWh arba 255 EUR šildymui bei 1.075 kWh arba 108 EUR karštam vandeniui metams. Taigi 363 EUR šildymui ir karštam vandeniui. Na gerai, dauginam iš dviejų ~700 EUR metams ir vis tiek man priimtina:)

Taigi pas mus jokių kaminų, pečių, geoterminių ar kitokių šilumos siurblių, jokių radiatorių ar vandens vamzdelių grindyse. Pora ritinėlių DEVIflex elektros kabelio, kurį apgyvendinsim plokštumimių pamatų betone ir tik pora, bet labai protingų DEVIregSmart termostatų, valdomų telefonu iš bet kur.

Viso namo šildymo sistema - 2 kabeliukai ir 2 termostatai

Šis džiaugsmas kainavo 629 EUR, o įsigijome juos www.epts.lt, kurie turi salonus Vilniuje ir Kaune. Viskas - tai visa mūsų planuojama šildymo sistema. Detaliau ją sudaro:

- Šildymo kabelis DEVIflex™ 18T (DTIP), 2135 W, 118 m, kurį išvyniojom miegamajame, abejuose I a. sanmazguose bei hole;
- Šildymo kabelis DEVIflex™ 18T (DTIP), 3050 W, 170 m, kurį išvyniojome svetainėje, virtuvėje ir pagalbinėje virtuvės patalpoje;
- 2 Termostatai DEVIreg™ Smart - kol nenaudojami, pajungiau namie prie vonios grindinio šildymo kilimėlio vietoje seno elementariausio, pasirodo irgi DEVI, 8 m. senumo termostato. Viskas elementaru ir patogu - jei žmona buvo bloga, galiu telefonu išjugti jai grindis:) Tiesa ji nežino, kad jei ji namie atjungtų Wi-Fi - to nebegalėčiau padaryti:).
- Lankstus vamzdelis jutiklio montavimui + žalvarinis antgalis - iš anksto turim įbetonuoti, o vėliau prakišime temperatūros daviklį.

Papildomai 150 EUR kainavo pačio tinklo montavimas ir priemonės:

- 1200x2000x20x20 metalinis tinklas, prie kurio buvo tvirtinamas kabelis (60 EUR);
- Plastikiniai tvirtinimo dirželiai (10 EUR);
- Elektros kabelio tvirtinimo darbai (80 EUR).

Šiaip užtektų ir vieno termostato bei vieno galingesnio kabelio, bet vienas termostatas gali pavežti 3600 W. Taigi bus 2 zonos;

Antras aukštas pas mus bus nešildomas, nes tai labiau miegamos zonos (jeigu ką, kokybiškiausias miegas yra prie ~18 C temperatūros) ir itin šiltam name temperatūra turėtų skirtis max 2 laipsniais nuo apatinių šildomų patalpų. Na nusimatysim rozetes el. radiatoriams jei ką.

Komforto lygiui pakelti visuose sanmazguose po plytelėmis bus papildomi šildymo kilimėliai ir manau, kad nepagailėsiu pinigų tiem patiem išmaniem termostatam - nereiks lankstytis - vienoje programėlėje bus visos zonos. Bet noriu atsakingai pasakyti - čia ne dėl šildymo, bet dėl komforto ryte ir vakare, kuomet po ir prieš miegą einama praustis ir labai jau faina būti ten basomis, ypač damutėms. Tokius dalykus manau daug kas darosi prie skirtingų šildymo sistemų - tiek miestų butuose, tiek turintiems geoterminius ar kitokius šildymus.

Svarbus momentas dėl termostatų montavimo aukščio. Šie termostatai gali būti nustatomi pagal grindų temperatūrą arba kambario arba abejas temperatūras. Pagrindiniam šildymui svarbiausia yra kambario temperatūra ir jie turi būti montuojami 80-170 cm. aukštyje. Aš pasirinkau 160 cm. - nes tik prisilietus prie jų, rodoma kambario temperatūra - taigi tai bus dar ir termometrai man.  Kas liečia sanmazgus - man svarbiausia grindų temperatūra, nes nustatinėju ją tokią, kad mūsų kojos jaustų šilumą, o kambario temperatūra nėra aktuali. Taigi jei sanmazgams nėra aktuali kambario temperatūra, galima juos montuoti ir ten, kur apatinės rozetės (20-32 cm aukštyje) ir kur šviestuvų jungikliai (80-110 cm aukštyje), ir 170 aukštyje.



Kultūringasis termostatukas - smartukas

O kas tie DEVI? Tai danų įmonė, kurią nupirko pasaulinis šildymo sistemų ir sprendimų gamintojas Danfoss, supratęs, kad kaminų namuose ateity mažės, o elektra "varomų" sistemų - daugės. Greičiausiai atsiras, kas sakys, kad 2 kabeliam ir 2 termostatam - ir ši suma per didelė. Taip, galima rinktis noname, užsakyti Kinijoje, gal ir nebus problemų. Tačiau DEVI duoda 20 m. garantiją kabeliams ir 5 m. termostatams, jei viskas daroma pagal reikalavimus. Reikalavimai logiški:

1. Kabeliai negali eiti po stacionariais baldais;
2. Kabeliai turi patekti į kitas patalpas pro durų angas, bet ne po sienomis;
3. Reikia 2 kartus pamatuoti varžas - paklojus kabelį bei pilnai įrengiant namą ir pajungiant termostatus - visa tai turi atlikti sertifikuotas elektrikas ir tvarkingai užpildyti garantinį.

Visų šių reikalavimų laikausi, iskaitant ir 3. punktą (atliktas vienas iš dviejų matavimų). Pamiršau paminėti - 20 m. garantija suteikiama ne tik kabeliui, bet ir grindų griovimo ir atstatymo išlaidoms padengti. Jie tokiu atveju atsisiunčia iš užsienio kažkokią kosminę įrangą, kuri tiksliai atranda kabelio pažeidimo vietą ir sutvarko ją.



Matuojame varžą

Taip pat pamiršau pasakyti, kad Devi kabelio dviejų laidininkų konstrukcija iki minimumo neutralizuoja elektromagnetinį lauką, kadangi nereikia su vienu galu nuo termostato pradėti, o su kitu gryžti - viename kabelyje yra 2 laidai, kurie būdami vienas šalia kito mažina vienas kito skleidžiamą elektromagnetinį lauką. Čia gal geriau fizikai pakomentuotų - jei tokie skaito - jūsų komentarai welcome:)!

Na o kaip klojamas "Apelsina Šniūrs" ir veikia programėlė - galite pasižiūrėti šiame filmuke:

p.s. Blogiau tikrai nebus, jei pamėgsite mus ir facebook.com/dzukiskapirkia

Žemės šilumokaitis

Žemės šilumokaitį man pradėjo daryti anksčiau, nei buvome suplanavę. Gavosi taip, kad darbai prasidėjo ir aš iš karto turėjau keliauti iš anksto suplanuotų atostogų. Teko dirbti dėl medžiagų, žvyro, pristatymo, ekskavatoriaus darbo nuotoliniu būdu iš Ispanijos. Nepakankamai ir foto turiu. Nebenorėčiau tokių atostogų, bet patirtis pareguliuoti nuotoliniu būdu statybas vis tiek kažko verta.

Žemės šilumokaitį man įrengė mūsų kolega - statybų blogeris Jonas iš Bangų namas, +37062877105, bangunamas@gmail.com. Jonas - vienas mano statybų influencer'ių. Esu perskaitęs turbūt visus lietuviškus statybų blogus ir Jono buvo vienas pirmųjų ir svarbiausių man. Jo nuomonė taip pat labai vertinama statybų forumuose. Mes bendrauti pradėjom dar prieš statybas - sutariau su Jonu, kad jis mane konsultuos įvairiais šilto namo klausimais namo projektavimo metu ir tik vėliau sužinojau, ir labai apsidžiaugiau, kad Jonas įrenginėja plokščiuosius pamatus ir žemės šilumokaičius.

Apie žemės šilumokaičių tipus nėra prasmės man rašyti, nes viskas kuo puikiausiai aprašyta šiame mūsų statytojo - Bangų namas -  straipsnyje. Taigi pasirinkau atviro tipo kanalinį šilumokaitį, pagamintą iš betono blokelių. Žemės šilumokaitį galime priskirti prie vėdinimo sistemos, nes oras, kurį paima rekuperatorius, keliaudamas betoniniais blokeliais 2 m. po žeme vasarą yra atvėsinamas, o žiemą pašildomas - taigi mažėja rekuperatoriaus patiriami nuostoliai. 2 m. gylyje laikosi pastovi 8 C temperatūra. Aišku, kai šilumokaičiu pastoviai keliauja šaltas oras žiemą ir šiltas oras vasarą - žemė tenai atšąla/atšyla, bet manau, kad žiemą prie didžiausio šalčio gausiu temperatūrą artimą 0 C, o vasarą - prie didžiausių karščių - artimą 18 C. Tikiuosi žemės šilumokaitis pilnai patenkins namo vėsinimo poreikį vasarą. Nežinau, kokio gudrumo rekuperatorių pasirinksiu, bet norėtųsi, kad jis automatiškai pagal užduotus parametrus pasirinktų, kada orą imti iš žemės šilumokaičio, o kada - iš lauko. - Favoritą nusižiūrėjęs, bet kaina gali pakišti koją.

Taigi, žemės šilumokaičio kaina ir ko mums reikėjo jam:

Bendra kaina 1309 EUR, kuri susideda iš:

- Betoniniai blokeliai ir šaligatvio plytelės 315 EUR (su pristatymu);
- Račiokas (ekskavatorinis krautuvas) 420 EUR (14 valandų po 30 EUR);
- Įrengimo darbai 400 EUR;
- Polipropileno vamzdžiai 20 cm. diametro 49 EUR (8 m., 6,08 EUR/m);
- Polipropileno alkūnės 20 cm. diametro 57 EUR (45 laipnių, 8 vnt);
- Geotekstilė 49 EUR (14 metrų, 4,5 m pločio, 0,78 EUR/kv.m);
- Kitos medžiagos 19 EUR.

Pats žemės šilumokaitis nėra sudėtingas įrenginys. Didžiausias darbas - iškasti gilią (2 metrai) ir ilgą (apie 12 metrų) duobę. Čia sunkiausia buvo, kad pas mus smėlis ir jis labai drimba ir ta duobė gavosi dvigubai platesnė nei galėtų būti kitokiame grunte. Labai nemažai suvalgė račioko darbo valandos. Šioje duobėje palaidojau buvusio kaimyno nugriauto namo pamatų atliekas, kurios pagal seną gerą praktiką dažnai būdavo išverčiamos ir pakaišomos lapais netoli savo sklypo bet ne pas save. Kaimyno to nebėra, namus pardavė, tai nelabai yra ant ko pykti.

Duobėje reikia išsilyginti pagrindą betoniniams blokeliams, kad blokeliai gražiai susidėtų ir sutaptų oro ertmės tarp jų:

Nadojom šiuos TBB  390x140x190 betoninius blokelius - 336 vnt. ir 33 vnt. šaligatvio pytelių ŠP2-6. Blokeliai sudėti 56 eilėmis po 6 vnt. Geotekstilė reikalinga, kad užverstas gruntas nepatektų į blokelius:

Šaligatvio plytelės naudotos skersinės krypties oro angoms suformuoti šilumokaičio galuose, oro nukreipimui iš blokelių į oro pamėmimo ir padavimo vamzdžius. Kaip tai padaryta, reiktų pasididinti foto ir įsižiūrėti - pasidarys aiškiau, nei aš bandysiu čia aiškinti:

Foto matosi - viename ir kitame šilumokaičio gale iš blokelių ir plytelių suformuota skylė. Iki šiol niekur nebuvo naudojamas betonas. Oro paėmimui iš lauko ir padavimui į namą nenorėjau naudoti paprastų kanalizacijos vamzdžių ir pasirinkau polipropileno vamzdžius, kurie yra nekenksmingi sveikatai, medžiaga naudojama maisto pramonėje. Sunkiausia buvo rasti ir laiku susišaudyti polipropilenines alkūnes (radome www.statybuturgus.lt). Neturiu foto, kaip buvo pritvirtintas vamzdis - pasakoju: Vamzdis buvo pastatytas ant skylės, dalis vamzdžio ir dalis betoninių bokelių aplink skylę buvo apmontuoti armavimo tinklu ir viskas apdrėbta betonu. Štai, kaip vamzdis atrodo jau apibertas smėliu:

 Čia galite pamatyti, kaip atrodo alkūnės, bei polipropileno vamzdis atkeliaujantis ir išlendantis iš po būsimo pamato:

Taigi viską suformavus ir pastačius polipropileno vamzdžius, viskas buvo užversta smėliu. Betoninių blokelių ir plytelių šilumokaičio Ilgis x Plotis 2,34x11 m, taigi apie 25 kv.m.:

Kas nuspręsite darytis patys, gal pravers šios visos sukauptos foto. Pamiršau pasakyti - besikapstydami radome Daktaro Fishero acto esencijos buteliuką:

Dėl žemės šilumokaičio negaliu sakyti, nei, kad esu patenkintas, nei nepatenkintas. Bus atskiras įrašas, kai pasistatyts namas ir pasileis rekuperatorius. Dabar tuo tarpu aš tiesiog matau 2 20 cm. diametro vamzdžius, išlindusius būsimo namo viduje bei 12 m. už namo.

Jei esate Facebook'e, kviečiu jus mus pamėgti ir tenai: www.facebook.com/dzukiskapirkia

Energetinis vertinimas

Na ir kas tas energetinis vertinimas ir kam jis reikalingas? Energetinį vertinimą gavau iš architektų dovanų ir išsitraukiau šį "dovanų kuponą", kai man vieni SIP skydų gamintojai piktokai liepė susėsti su vertintojais, kai blaškiausi tarp jų standartinių storių ir man įtaką darančių, jau pasistačiusių šiltų namų, savininkų siūlymų storintis apšiltinimą dar minimum 5 cm., ypač, jei žadu šildytis elektra (aš žadu).

Lietuvoje energetinis vertinimas daromas naudojant lietuvišką programą NRG3, kurios algoritmas patvirtintas LR Aplinkos ministro. Vokietijos Pasyvių namų institutas ir jo rekomendacijos bei reikalavimai laikomi autoritetngiausiais statant pasyvius namus ir jie, bei akredituoti vertintojai (tokių yra ir Lietuvoje) naudoja kitą - PHPP (Passive House Planning Package) programą. Reikalavimai A++ klasei gauti yra paprastesni nei sertifikuotis Passive House Institute, be to vokiškam sertifikavimui teks išleisti apie 9000 EUR (nors gal ši paslauga jau atpigo). Tačiau matavimo logika yra panaši. 

Taigi, turiu dovanų, pamatų kainos už sertifikavimą tikrai nesiruošiu mokėti, o dabar pakalbėkime, ką tas lietuviškas sertifikavimas duoda. Man konkrečiai leido suprasti, kiek aš sutaupau šilumos ir EUR storinant apšiltinimo sluoksnį 5 cm. 

Primenu - mano optimistinis planas - šildytis vien elektra (elektros kabeliai I a. pamate), šiltą vandenį gaminant taip pat elektra. Šildomas namuko plotas 99,3 kv.m, pamatai - plokštieji. Pas mane buvo rėbusas - ar naudoti pamatams / sienoms / stogui 35 / 30 / 35 cm ar 35 / 35 / 40 cm šiltalo (skirtingose vietose būtų naudojama XPS, EPS100 ir Neoporas). Šildantis vien elektra su mano kailiniais galima gauti A klasės energetinę klasę, kurio pakanka priduoti namui. Kaip žinia nuo 2018 metų naujus namus pradedantieji statytis turės sertifikuotis A+ klasei, o nuo 2021 metų - A++ klasei. 

Jei pasirodys, kad esu per daug optimistas, arba valstybei netekus pajamų iš akcizų už kurą (elektromobiliai keis įprastus) ir pvz. sugalvojus jį uždėti elektrai - gali šildymas elektra tapti per brangus. Dėl to prasivesiu bent vamzdelius oras-oras šilumos siurbliui ir pačioje pabaigoje nuspręsiu - ar susimontuoti vidinį ir lauko blokus, ar tik palikti užkonservuotas komunikacijas jiems. 

Taigi tiek su vienais, tiek su kitais šiltalo storiais, galima gauti ir A, ir A+, ir A++ klasę, o joms pasiekti mano namui reiktų:

A klasei gauti:

• šiltalo storis pamatams / sienoms / stogui 35 / 35 / 40 cm;
• šilumos perdavimo koeficientais (W/m2k) langams 0,7 ir durims 0,8
• šildymasis grynai elektra;
• rekuperatoriaus sunaudojama el. energija 0,55 Wh/m3;
• rekuperatoriaus naudingumo koeficientas 0,8;
• sandarumas 1 namo tūrio/h (oro apykaita, esant ΔP=50Pa).

A+ klasei gauti:

• tas pats, kaip A klasė

+

• sandarumas 0,6 namo tūrio/h (oro apykaita, esant ΔP=50Pa);
• šildymui naudoti oras-oras šilumos siurblį.

A++ klasei gauti:

• tas pats, kas A+ klasė

+

• rekuperatoriaus sunaudojama el. energija 0,45 Wh/m3;
• rekuperatoriaus naudingumo koeficientas 0,9;
• 5 m2 vandenį šildančių saulės kolektorių;
• 15 m2 elektrą gaminančių fotovoltinių kolektorių. 

Kol kas fotovoltinės elektrinės labai brangu ir kol per žinias nepradės rodyti, kaip bratkos kaimuose jų nepasistatė ant savo šiperinių stogų, laikysiu, kad kol kas per brangu. Ar pridavinėsiu namą, kaip A, ar kaip A+ klasės - galutinai nuspręsiu po kokių metų.

Na ir įdomiausia dalis. Kam tikrai įdomu - skaitykite mano vertinimą čia. Bet pati įdomiausia informacija yra šioje Excel lentelėje. Vieno ir kito failo duomenys šiek tiek skiriasi šildymo eilutėje - tai dėl to, kad padariau šiokį tokį pakeitimą ir nebenorėjau užvaikyti vertintojo. Esmės didelės nekeičia. O ką sako Excel lentelė?

Palyginau energijos sąnaudas su storesniais bei plonesniais kailiniais, o  taip pat sąnaudas naudojant oras-oras šilumos siurblį, ir jo nenaudojant. Kokios įdomiausios išvados mano 100 kv.m. šildomam namukui:

1. Šldantis grynai elektra, metinis elektros suvartojimas šildymui būtų 2,813 kWh su plonesniais kailiniais ir 2,525 kWh - su storesniais kailiniais, kas įvertinus EURais pagal mano gyvenimo būdą (naktinės/dieninės elektros naudojimas ir pan.)  būtų 284 EUR vs. 255 EUR. Tai kiek čia gaunasi? 29 EUR skirtumas metams? Ir tam turėčiau išleisti apie 1,000 EUR daugiau apšiltinimui?

2. Šldantis grynai elektra, žymiai daugiau elektros bus sunaudojama vėsinimui - 4,064 / 4,264 kWh arba 410/430 EUR metams. 

3. Kadangi mano nusižiūrėto Daikin orinuko naudingumo koeficientas 4,72 / 4,65 šildymui/vėsinimui, tai galite grubiai dalinti iš šių koeficientų sąnaudas elektrai, jei nuspręstumėte pasistatyti panašų aparačiuką. 

Ir ką manote, aš nesistorinau namo sienų ir stogo? Storinausi, nes mano influencer'iai, iš kurių semiuosi patirties bloguose ir forumuose pažėrė argumentų, kad su plonesnėm sienom niekad nebūsiu prie chebros ir pakviestas į jų dešrelių kepimo vakarėlį, elektra brangs, oras-oras niekad nebus toks efektyvus, energetinis vertinimas darytas modeliuojant 20 laipsnių temperatūrą, o žmonai juk bus šalta ir prie 23, kad tuomet galima vis nuiminėti po 5 cm. ir likti tik su OSB plokštėm. Nuėjau, išsikasiau dar vieną tūkstantį ir pasidėjau į stiklainį. Bus šilčiau.

Ko neparašiau dar? Ogi to, kad visus variantus kaitaliojom ir dėliojom pagal mano poreikius. Jau žinojau, kad bus maksimum oras-oras šildymo sistema, o greičiausiai elektra, bet jūs gi gal darysitės su oras-vanduo, gal su geoterminiu - taigi viskas individualu. Labai priklauso nuo namo ir t.t. Ar verta darytis?  - Ir verta, ir privaloma, nes namo kitaip nepriduosit - jį turi sertifikuoti tie patys atestuoti vertintojai. 

Dar nepaminėjau, kad pas mane bus Žemės šilumokaitis, kuris per vėdinimo sistemą turėtų man patenkinti visus vėsinimo poreikius. 

Dabar apie patį vertintoją - ataskaitoje yra jo kontaktai. Andrius Aleksonis - labai kantrus žmogus. Kai reikėdavo, prisėsdavo net po darbo, kaitaliojau aš ten daug reikalų. Teiravausi, kiek kainuotų paslauga žmonėms ir berods sertifikavimas kainuotų iki 150 EUR plius 20 EUR už kiekvieną šalčio tiltelį (6-8 tokie tilteliai) - viso 250-300 EUR. Priduodant namą padaromi pakeitimai (tarkime įsistatėte kiek kitokius langus, rekuperatorių) ir atnaujinama ataskaita už maždaug 100 EUR. Drąsiai rekomenduoju!

Sudie Energetini vertinime, keliauju į žvyro karjerą - pamatams reiks žvyrioko ir račioko, o mus galite sekti ir facebook.com/dzukiskapirkia!

Projektavimai, tyrimai - kas po ko?

Buvau nusprendęs darytis visus reikiamus projektavimo, tyrimų ir t.t. darbus, nors buvo iš šalies patarimų, kad to ir to gal nereikia, svarbu nepamžinti armatūros, ar betono ar dar ko nors. Tačiau net nusprendęs viską projektuotis, padariau klaidų. Nenoriu nieko kaltinti, gal pats kažką praklausiau, bet šiuo įrašu bandysiu surašyti, kas po ko mano manymu turi eiti statant SIP skydų namą su plokštuminiais pamatais, kad jūs mano klaidų nedarytumėt. Ši darbų eiga tinka ir bet kurios konstrukcijos namui su skirtingais pamatais.

Plokštuminiai pamatai skiriasi nuo kitų tuom, kad juos liejant jau turi žinoti daug interjero dalykų, patalpų išsidėstymą, sienų apkorovas. Apie juos bus atskiras įrašas, bet pirminiai darbai pas mane jau prasidėjo. Taigi jei namą statyčiausi dabar, projektavimų eiga būtų sekanti:

1. Topografinė nuotrauka - įvertina realias sklypo ribas (nebūtinai tas, kurias jums pardavėjas rodė:)) bei sklypo reljefą.

2. Namo projektas su numatomais apšiltinimo storiais - iš jau pastatytų namų pavyzdžių galima preliminariai spėti, kokio storio sienų, stogo ir pamato šiltalo reiks jūsų pageidaujamai namo energetinei klasei, o ir architektai jums turėtų patarti. Projektavimo metu labai svarbu gerai aptarti su šeima vidinį išplanavimą - kokio dydžio kambariai, kur generaliai stovės baldai, sanmazgai, kokių išmatavimų baldai, dušo kabinos ir t.t.

Svarbu padiskutuoti ir apsispręsti, kokį namo šildymo tipą rinksitės - vienam reiks suprojektuoti didesnes pagalbines patalpas, kitam - gali atskiros patalpos iš viso neprireikti (mano atveju).

Dar labai svarbu skydiniams SIP namams, kad kuo daugiau vandens padavimo ir kanalizacijos bei elektros taškų būtų ne prie išorinės namo sienos, bet vidinių pertvarų. Kodėl? Todėl, kad šie vamzdžiai dažniausiai išeina ne grindyse, bet sienose, tačiau tokias vietas išorinėse sienose sunkiau užsandarinti. Tačiau, jei nesigauna protingai kitaip - darykite ir prie išorės sienų - reiks tiesiog labiau pasistengti.

3. Grunto tyrimas ir zondavimas, kuris reikalingas pamatų projektuotojui.

4. Namo konstruktyvas ir pamatų projektas. Gal pavyktų, kad tie patys projektuotojai padarytų abu darbus (ar nepriklausomi, ar bendradarbiaujantys su SIP gamintojais).

Labai svarbu! Jei namo konstruktyvą ir pamatus projektuotų atskiros įmonės, pirma reiktų pasidaryti namo konstruktyvą. Čia aš padariau atvirkiščiai ir turiu papildomų nervų, nes pamatų projektą gali tekti pakeisti dėl pasikeitusių sienų apkrovų priklausomai nuo SIP skydininkų siūlomų sprendimų.

Šioje fazėje galima būtų paprašyti namo konstruktyvo projektuotojų pasiūlymų, ką nežymiai pakeitus viduje, atpigtų statyba.

Taip pat svarbu susitarti su projektuotojais, kad po jų darbo bus atliktas namo energetinis vertinimas ir priklausomai nuo rezultatų gali tekti pastorinti/paploninti sienas ir/ar pamatą ir/ar stogą.

5. Jei yra konstruktyvo projektuotojų patarimų dėl kompromisų, mažinančių statybų kainą, su architektais peržiūrit projektinius pasiūlymus.

6. Priešpaskutinį kartą pakoreguojate namo konstruktyvą bei pamatų projektą pagal naujausius architektų pakeitimus.

7. Vandens mikrobiologiniai ir cheminiai tyrimai - bet man atrodo, kad kartu su statybų leidimu reikia priduoti šiuos tyrimus tik tuo atveju, jei bus naudojamas šulinio vanduo, kaip bus pas mus. Tuo atveju, jei bus gręžinys, šie tyrimai reikalingi priduodant namą - taigi pačioje pabaigoje.

8. Pridavinėjame  namo projektą statybų leidimui gauti.

9. Pradedame namo interjero projektą - čia daug diskusijų su architektais bei šeima. Būtų gerai kuo anksčiau išsiaiškinti tas vietas, kur yra vandens padavimas ir kanalizacijos taškai - ši informacija bus svarbiausia plokštiesiems pamatams, kai tuo tarpu sienų spalvas ar baldų aukščius galima bus diskutuoti ir pradėjus statytis pamatus.

10. Kai gauname statybų leidimą, apie statybų pradžią turime paskelbti http://infostatyba.lt/, tačiau statyboms dar privalomas Darbų vadovas. Jei namą statote ūkio būdu, tai darbų vadovo pakanka, tačiau, jei pas jus bus rangovas (rangovai), privaloma ir Techninė priežiūra. Tai 2 atskiri žmonės su inžinieriniu išsilavinimu. Kai kas juos samdo dėl formalumo, kai kas - realiai naudojasi jų paslaugomis.

11. Šiais metais atsirado prievolė prieš pradedant statybas, apsidrausti statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu. Apie šį draudimą padiskutuota LRK NAMAS bloge, ten ir mano pasirinkimas - InterRisk draudimo bendrovė.

12. Darome energetinį namo vertinimą. Kaip aš dariau - bus atskiras įrašas. Šitoje vietoje įvertinus namo ir pamatų konstrukcijas bei apšiltinimo storius, taip pat jūsų šildymo sistemą, gaunama energetinė klasė su tam tikro šiltumo langais, durimis bei rekomenduojamu rekuperatoriaus naudingumu, taip pat namo energijos suvartojimas šildymui bei vėsinimui. Jums duodamos rekomendacijos, ko reikia, norint pasiekt aukštesnes namo energetines klases. Čia galima prašyti keisti skirtingus parametrus (apšiltinimo storius, langų/durų šiltumą, rekuperatoriaus naudingumą, šildymo sistemą) ir gauti jūsų manymu optimalų energijos poreikį bei namo energetinę klasę.

13. Darome paskutinius pamatų projekto bei namo konstruktyvo pakeitimus pagal energetinio vertinimo modeliavimus.

14. Geodezininkai nuima namo ašis sklype prieš pradedant pamatus. Padariau klaidą vadovaudamasis preliminariomis namo ašimis pagal grunto tyrėjų zondavimo vietas (norėjau tikslias koordinates nuimti jau paruošus pagrindą pamatams). To pasekoje žemės šilumokaičio, elektros įvado, techniniai vamzdžiai atsirado per metrą ne ten:(

15. Galime startuoti su pamatais.

16. Renkamės, kas gamins ir statys (jei statys) SIP skydų namą ar tik skydus pagal namo konstruktyvą.

17. Užbaiginėjame Interjero projektą.

18. Statome namo dėžutę ir visa kitą - ko aš dar nepradėjau ir negaliu patarti:)

Jei kas nors turite pastabų šiai eigai - rašykite - ypač architektai ir projektuotojai. Jei įtikinsit, pakoreguosiu įrašą. Pasidalinau savo patirtimi praėjus beveik visus projektavimo darbus, išskyrus savo klaidą - namo konstruktyvą.

O šiaip tai mus galite sekti ir www.facebook.com/dzukiskapirkia.