2017 m. gegužės 9 d., antradienis

Suolelis - vaškavimas, lakavimas pikio tirpalu


Kol rimti darbai nevyksta, prišoku prie C lygio darbelių. Foto mano auksiarankio kaimyno gaminti suoleliai. Tamsiausias - ekskliuzyvinis, nes pagamintas iš juodojo arba dar vadinamo pelkių ąžuolo. Tai tokie medžiai, kurie senai senai buvo nuvirtę į pelkę ir per laiką, išbūtą vandeny, pajuodavę. Šis "pelkių suoliukas" pagamintas iš melioracijos metu kaimyno ištraukto ir pasandėliuoto tarybiniais laikais ąžuolo. Tas ąžuolas va tokios tamsios spalvos. Gavau šį suoliuką dovanų, ir užsimaniau dar poros:)

Taigi kiti du kiek mažesni, bet beveik identiški, taip pat surinkti nenaudojant varžtų ar vinių. Visi suoleliai labai patogūs, funkcionalūs ir mobilūs. Labai patogu pasimesti prie sofkutės arbatai ar vaisiams pasidėti. Kažkur pasilipti ar prisėsti. Bet Pintereste užsikabinau už minties pasistatyti šalia lovos šviestuvui, knygai ar telefonui. Va čia keletas pavyzdžių:






Buvau susipažinęs su įdomiu lietuvių baldininku, kuris apdirbinėja baldus bičių vašku. Kadangi aš laikau kelis avilius bičių ne komercijai (na kažkiek lieka ir jai:)), žiauriai įdomu kuo plačiau panaudoti visus bičių superproduktus.
Taip pat girdėjau, kad Stradivarijaus smuikai buvo lakuojami pikio tirpalu (pikis 3 savaites užpiltas 97% spiritu virsta natūraliu laku).

Taip atrodė 2 neapdirbti suoliukai šalia juodojo pelkių ekskliuzyvo:



O čia tie du jau apdirbti: šviesesnis įtrintas natūraliu vašku, o tamsesnis - lakuotas pikio tirpalu:

Įtrintas bičių vašku suoliukas
Lakuotas bičių pikio tirpalu suoliukas
Visiškai nesusipažinusiems su bitininkyste - žemiau rėmelis, kuris užpildytas vaško koriais. Bitės nektarą perdirbti gali ne tik į medų, bet ir į vašką. Iš jo pagamina tokius korius, kurių akutės labai taisyklingos. Kažkada buvo idėja pasirinkti akutės kraštinės ilgį, kaip ilgio mato vienetą. Tose akutėse ir "sandėliuojamos" skystas medus (bičių maistas), kuris garinamas ir virsta klampesniu medumi. Ten pat laikoma bičių duonelė - taip pat bičių maistas - žiedadulkės užpiltos medumi. Na ir galiausiai tose pačiose akutėse lervutės virsta bitutėmis. Tai va kiek visko vyksta tame vaške ir visuom tuom mes ištriname suoliuką, jį išpoliruojame rankiniu būdu. Suoliukas gaunasi blizgantis ir švelnus.

Vaško (medaus) rėmelis

Vaško gabaliukas
Pikio tirpalas gaminamas iš pikio, jį ištirpinus 97% spirite. Bitės pikį renka nuo medžių lipnių pumpurų ir naudoja plyšiams užsandarinti, pvz. plyšiams tarp jau aprašytų medaus rėmelių. Net bitėms per didelę laką jos gali susimažinti iki tiek, kiek reikia. Taigi, jei tik bitės norėtų, galėtų su pikiu išgauti 100% sandarumą ir turėti A+ energetinės klasės avilį:). O pikio bitininkas randa ant rėmelių - žemiau foto - tamsiausi tokie sukietėję lašeliai ir yra pikis:

Pikis ant rėmelio
Vašką aš įtrindavau gryną, paskui imdavau kempinę ir įtrindavau iki blizgumo. Su pikio tirpalu - paprasčiau - lakuoji, kaip bet ką kita 2 kartus. Po pirmo karto suoliukas pasišiaušia, pašveiti su smulkiu švitriniu popieriu ir nutepi dar sykį.

Kuris suoliukas man labiau patiko - vaškuotas ar pikiuotas?  Pirmas įspūdis - gal vaškuotas, bet jis turi minusą - jei dedi karštą puoduką, aišku, kad tas vaškas aptirpsta. Galima vėl įtrinti, nes tai nieko sunkaus, vaško pas mane pilna. Bet juk ne pas visus po ranka jis mėtosi:) Apdirbtas pikio laku suoliukas yra grubesnis. Kol kas bandau tiek vieną, tiek kitą, priklausomai nuo to, kuri sofos pusė man atitenka:)


O pabaigai tiesiog dar daugiau foto iš suoliukų "jazz'inimo" vietos:







Jei kažkas norėsite padžiazuoti su vašku, parašykite, padovanosiu pasibandymui. Mus galima rasti Vilniuje ir Varėnos raj.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą