Šildymas elektra - pirmas sezonas

Na tai sveikinu! Šildymo sezonas matyt pas daugumą baigėsi, pas mus taip pat. Buvau jau išjungęs balandžio antrą savaitę, bet trečią vėl atvėso, vėl įjungiau, bet tikiuosi orų prognozės mūsų neapgaus ir šio įrašo nereiks koreguoti.

Šiame straipsnyje apie elektrinio šildymo pasirinkimą išdėsčiau visus argumentus, kodėl nusprendžiau šildytis gryna elektra, kas kiek kainavo ir kaip visi darbai buvo atlikti. Kas neskaitėt - pasiskaitykit - straipsnis buvo rašytas blogo pradžioje - su didele motyvacija ir užsidegimu:)

Labai trumpai apie mano šildymo sistemą - pasirinkau šildymą gryna elektra paklojant DEVIflex elektros kabelį pirmo aukšto pamato plokštėje, antrame aukšte neįrengiant jokio šildymo. Šildymo valdymas vyksta per 2 išmanius DEVIreg Smart termostatus - vienas skirtas šiltesniai zonai (svetainė ir virtuvė), kitas - vėsesniai (miegamas, sandėliukas). Visa šildymo sistema su papildomomis medžiagomis, reikalingomis jo sumontavimui mums kainavo 629 EUR (2017 metai). Taigi pas mus nėra jokio šilumos siurblio, dujų, dyzelinių cisternų ir katilų, jokio centrinio šildymo.

Išmanūs DEVIreg Smart termostatai

Na kas labai jau tingi skaityti mano minėtą senesnį straipsnį - šis video apie "Apelsina šniūrs" visai informatyvus:

Na po tokio intro einame prie šio straipsnio temos - kiek kainavo šildymas, kokie pastebėjimai, ar nesušalom, koks jausmas turėti "šiltas" grindis, ar rekomenduojam.

Šildymo sąnaudas galiu matuoti tiksliai, nes šildymui elektros skydinėje pastačiau elektros skaitliukus. Bet šiaip dabar jų gal ir nestatyčiau, nes DEVI išmaniųjų termostatų programėlė fiksuoja paskutinių 7 ir 30 dienų sąnaudas - ir jos parodymai nedaug skiriasi nuo tų skaitiklių. Žemiau sunaudota elektra kWh ir eurais 100 kv.m, 360 kubinių metrų tūrio šildomam plotui (70 procentų naudoju naktinės ir savaitgalio energijos):

2019 spalis     132 kWh / 15 EUR
2019 lapkritis 335 kWh / 38 EUR
2019 gruodis  411 kWh / 46 EUR
2020 sausis    414 kWh / 52 EUR
2020 vasaris   346 kWh / 43 EUR
2020 kovas     296 kWh / 38 EUR
2020 balandis 97 kWh / 12 EUR   
VISO:           2031 kWh / 244 EUR

Pirmame aukšte svetainėje ir salone dieną temperatūra būdavo apie 23 C, naktį kiek Dievas duodavo, o miegamajame - naktį 21 C, o dieną - kiek Dievas duodavo. Įdomumo dėlei įlindau į savo straipsnį apie mūsų namo energetinį vertinimą. Na ir ką - man energetinis vertintojas "išprognozavo" 2525 kWh poreikį šildymui metams. Turint omeny, kad vietoj žiemos turėjome rudenį - tai tos prognozės labai taiklios. Man gaila vieno dalyko - kad šiame straipsnyje negalėjau pasidalinti elektros sąnaudomis per tikrai šaltą žiemą. Teks palaukti ir man, ir jums tarp vienerių ir daugiau metų.

Jei pasistatytumėte geoterminį, oras-vanduo, oras-oras šilumos siurblius, jūsų sąnaudos šildymui būtų apie 3 kartus mažesnės, taigi sakykime mano namui šildymas kainuotų 80 EUR sezonui, sutaupyčiau 160 EUR per metus.

Dar reikia paminėti 2 dalykus - vėsinimo ir karšto vandens gamybos poreikį tokiems namams. Karštą vandenį mes gaminamės paprasčiausiu elektriniu 160 ltr Dražice katilu ir nedidelei šeimynėlei kol kas pakanka apie 20 EUR mėnesiui. Poreikis augs, nes auga Dzūkiškos pirkios paveldėtojas. Labai daug sunaudojantys karšto vandens turėtų šį skaičių pasidauginti iš 2-3 kartų.

Vėsinimas - gaila, bet elektriniai kabeliai nevėsina namo, o itin šilti namai, kokius dabar reikalaujama statyti Lietuvoje, vasarą perkaista. Dėl vėsinimo dar aš jums neturiu ko kompetetingai patarti - buvau laimingas iki ausų įrengtu žemės šilumokaičiu, tačiau laimė dingo, kai išsiaiškinau situaciją su radono dujomis - apie tai rašiau šio straipsnio pabaigoje. Šiemet statysimės Zehnder ComfoFond vėsinimo priedelį, jungiamą prie rekuperatoriaus - bet įspūdžiais galėsiu pasidalinti tik vasarą. Kaip racionalų sprendimą galima būtų rinktis ir oras-oras siurblius, kurie dar iš šildytų namus.

Dar vienas dalykas - antrame aukšte pas mus šildymo nėra jokio. Šiltas oras kyla į viršų, be to rekuperatorius paduoda beveik tokio pat šiltumo orą, kaip ištraukia (veikia 95% efektyvumu) - maniau susisuksiu be jokio šildymo. Jei antrame aukšte būtų tik miegamieji - šildymo ir nereiktų - miegui optimali temperatūra 16-20 C. Niekam II aukšte negyvenant (mūsų pagrindinis miegamasis - pirmame aukšte) - temperatūra laikydavosi apie 18-19 C. Jei kas nors atvažiuoja pasisvečiuoti - temperatūra sukyla 1 C - tačiau 19-20 C nepakanka vaiko ar darbo kambariui. Bet, kaip sakoma "Vanka ne durnius - Vanka protingas" - iš anksto nusimatėme rozetes elektriniam radiatoriam. Tiesiog antro aukšto kambariai turės nedidelio galingumo radiatorius, kuriais ir pasikelsime temperatūrą tais 2-3 C.

Ir dar svarbi vieta moterims. Dzūkiškos pirkios moteris sako, kad nei velnio pirkia ne šilta, nes grindys - ne šiltos. Noriu paaiškinti - grindys juntamai šiltos yra tik ten, kur namai yra šalti ir/ar nesandarūs - tuomet reikalingas didelis šilumos poreikis ir grindys įkaitinamos labiau. Mūsų namas šiltas ir jei svetainėje grindis laikytumėm 27 C, kad jau kažkiek tą šilumą jausti - name būtų 26 C, kas yra per karšta. Taigi grindys iš po nakties, kai mes užšildome namus rytui, gal ir pasiekia 25-27 C, bet per dieną vėsta ir tos šilumos savo basomis kojytėmis nepajausi. Na taip jau yra - sunku paaiškinti vienam pirkios gyventojui, bet gal kada nors pavyks.

Tai tiek tos žiemos buvo, tiek ir informacijos apie šildymą - klauskit, atsakysiu, sekite mus facebook.com/dzukiskapirkia.

PVC grindų danga

PVC grindys - ta dalis, kurioje aš dalyvavau ir dalyvavau pagrinde vienas. Tai kaip ir gaunasi, kad visai keliuosi uodegą ir didžiuojuosi atliktu darbu. O šiaip tai, jei turite rankas ir lygias grindis - jūs esate PVC grindaklojys. Tai visiškai DIY produktas ir šį darbą gali atlikti bet kas - vadinasi - ir jūs!

Tradiciškai pradėkime nuo kainų (130 kv.m, paklota, pirkta su atsarga 145 kv.m,):

Moduleo Impress Castle oak 55152 PVC dailylentės 3475 EUR - 24 EUR/ kv.m. - kiek žinau šiandien, t.y. jau po 2 metų,  kainos stipriai šovusios į viršų;
Klijai ir instrumentai (šukos su geležtėmis, 2 kamštinės mentelės) - 186 EUR;
Pagalbinis darbas 50 EUR;
Savaime išsilyginantis mišinys (67 kv.m.) 584 EUR;
Išlyginamojo sluoksnio liejimas 267 EUR (4 EUR/kv.m.);
VISO 4562 EUR už 130 kv.m. arba 35 EUR/kv.m. neskaitant savo darbo klijuojant grindis.

Viską pirkome Vilniuje, Dangų centras salone - labai paslaugi ir operatyvi vadybininkė Inesa, email: inesa@dangucentras.lt, 8 620 71440, direktorius padėjo su praktiniais patarimais, kaip grindis kloti. Rekomenduoju.

Pradėkime nuo II a., kur grindų danga atsirado pirmiausia. Perdangą mes darėmės taip pat patys, finalinis sluoksnis, ant kurio klijavome PVC buvo Durelio plokštės - čia jau ir nebesiplėsiu - pasiskaitykite mano išsamų straipsnį "Perdanga".
I a. mano grindys yra plokštuminiai pamatai. Nors ir turėjau vilčių, kad galima būtų iš karto klijuoti PVC dangą, bet supratau ir pats, kai jau ant keturių kojų klojau tas stebuklingas lenteles, kad tokio lygio plokštuminius pamatus galima gauti nebent liejant didelį plotą kokiam prekybcentriui ar sandėliui. Kuomet yra mažas plotas, išlindę vamzdžiai ir kiti niuansai - taip grindys neišsilies. Taigi reikėjo išlyginamojo sluoksnio, kurį man išliejo Ruslano kolektyvas. Jie man darė ir vidaus apdailos darbus. Kontaktus rasite straipsnyje "Vidaus sienų apdaila". Išlyginamasis sluoksnis išssiliejo, bet dabar atkreipiu dėmesį, ko neturėtumėte daryti - nepirkite pigiausio savaime išsilyginančio mišinio Sakret. Mums grindys suskilinėjo. Šio mišinio mums ir pritrūko, tad įsigijome kito, kurio čekyje neatpažinau - nėra pavadinimo - tai vat kitas mišinys kuo puikiausiai išsiliejo be jokių skilinėjimų. Tačiau įskilimai nebuvo dideli, tose vietose riebiau tepiau klijų ir manau tie įtrūkimai užsipildė it jau pusę metų nejaučiu jokių problemų.

Gerai, turime lygias grindis - tiek pirmame, tiek antrame aukštuose. Toliau jau klijavimas vyksta tokiu pat principu, tokiomis pačiomis medžiagomis ir įrankiais - nepriklausomai - ant betono ar Durelio plokštės klijuojama. Ant betono tik susinaudoja daugiau klijų, nes betonas toks labiau įgeriantis skysčius reikalas. Tiek betoninėse grindyse, tiek ant durelio plokštės neturėtų būti prilipusių iškilumų - juos reikia nuskusti. Jei yra išmuštų nedidelių duobučių - jas reikia kažkuom pertepti - ar išlyginamojo sluoksnio mišiniu, ar plytelių klijais, ar silikonu - iš principo kažkuo, ką turite po ranka. Taigi bet kokiom grindim prieš klojant PVC dangą reikia pasidaryti inspekciją keturiomis - aš tiesiog delnais praėjau kiekvieną grindų centimetrą ir esant reikalui prielipas nukrapštydavau, o duobutes užtaisydavau.

Jei prie šios foto pridėtumėm lipnią dažymo juostą, tai būtų viskas, ko jums reikia pakloti PVC grindims:

Gulsčiukas - pjauti PVC lentutėm išilgai, kampuotis - pjauti skersai, klijai (didžiajai daliai ploto  - paprasti, o sanmazgams - specialūs su kietikliu), klijų šukos, kamštinės medžiagos mentelė dangos prispaudimui, peiliukas (gali būti įprastas gipsui pjaustyti).

Kas man buvo labai super - tai, kad lenteles įpjauni, perlenki ir nulūžta - jokių spec. staklių, dulkių ir siurblių. Va taip va:

Labai patogu ir lentutes prisimatuoti - ne su liniuote, bet po priešpaskutine lentute dedi paskutiniąją, pristumi iki sienos galo ir pjauni - viena nupjauta dalis gulasi, kaip paskutinė, kita - kaip kitos eilės pirma lentutė. Žemiau bus šioks toks video - bus aiškiau, o dabar, apie tai, kaip aš klijavau.

Šiaip man labiausiai pasiteisino iš anksto susimatuoti ir susipjauti lentutes vienam kambariui - tarkime iš karto kokių 13 eilių. Lentutes gali susidėti nepriklijavus ir paskui klijuojant - niekas nepasikeičia. Lentutes aš susižymėdavau lipdukais su numeracija (eilės ir lentutės numeriu):

Vienu klijų tepimu paprastai suklijuodavau 4 eiles, pieštuku nusibrėždamas linijas kad iki tos linijos tepčiau klijus. Ties numatoma paskutine darbo dienos eile užsiklijuodavau dažymo juostą - būtų geriau, kad kitai diena nepasiliktų senų klijų, nes paskui tiesiog užima laiko juos nuo grindų pašalinti. Klijai tepami metalinėmis šukomis, prispaudžiami kamštine mentele ir viskas:

Įprastoms grindims naudojau UZIN KE 2000 S klijus. Atsakingiausias darbas - priklijuoti pirmąją eilę kambaryje (kartais ji eina per 2 kambarius). Ji eina ne palei siena, t.y. - ne pirma eilė, nes siena gali būti nelygi. Be to reikia iš anksto pasimatuoti - kad nebūtų vienoje kambario pusėje plačios lentos, o kitoje labai siauros  (tarkim 3 cm) - geriau, kad skirtinguose kambario galuose eitų vidutinio siaurumo lentutės. Tai va - ta pirmoji pagrindinė eilė turi būti tiesi tiesi - paskui jau eini ir į vieną, ir į kitą pusę nuo jos. Nepergyvenkite - priklijavus ir dar klijuojant antrą eilę - galima kažkiek paprievartaut tą pirmąją ir kiek pataisyt situaciją. Na ir su įprastomis grindimis matyt viskas. Čia šioks toks video silpnam šešetui, bet vis tiek kažkiek bus aiškiau apie ką aš čia:

Kiek kebliau yra su PVC lentučių klijavimui sanmazguose. Ten naudojami specialūs klijai su kietikliu, kurie pavirsta beveik į plastiką ir jei paliksi nenuvalytas vietas - jų vėliau ir nebenuvalysi. Be to klijai greitai stingsta ir idealu visą plotą pasidaryti vienu ypu, arba skelti per pusę ir daryti per dvi dienas, kai jau galima stotis ant priklijuotų grindų. Mes darėme taip, kaip matosi foto - pasidarėme tiltelius vaikščiojimui, išsitepėme visą plotą ir paskui tuos tiltelius patraukus greitai greitai daklijavome paskutinę eilę:

Dar reiktų paminėti, kad tik dušo padui dėjome plyteles, o viskas, kas už jo sanmazge, taip pat atskirame vonios kambary bei mažajame tualete - tos pačios PVC lentelės.

Ir kaip mes jaučiamės su šiomis grindimis? Labai gerai! Danga kiek minkštesnė net nei medis jei kas nors krenta, lengvai prižiūrima - mėlynių uogienės gali kristi - ne problema, kaip kad tarkime su alyvuotomis parketlentėmis. Gerai praleidžia grindinį šildymą. Minusų jokių nematau - labiausiai žavi tai, kad gali pats susidėti ir jaustis rimtu kailiu!

Dar keletas fotkyčių ir sudie!

O tankesniam bendravimui - susibėgam Facebook ir Instagram!

Rekuperatoriaus paleidimas

Šį straipsnį buvau parašęs jau rudenį, bet norėjau, kad jis būtų kuo informatyvesnis, dėl to laukiau žiemos, šalčių, nes pas mus rekuperatorius iki šiol veikė kartu su žemės šilumokaičiu ir namą ne tik vėdina, bet ir vasarą - vėsino, o žiemą turėjo pateikti šiltesnį orą. Šalčių taip ir nesulaukiau, bet kai kas nutiko, dėl ko arba reiktų laukti kitos žiemos, arba paleisti straipsniuką dabar. Nusprendžiau, kad kitą žiemą iškepsime kitą straipsniuką arba papildysime šį.

Ankstesniame straipsnyje jau buvo išdėstyti visi argumentai, kodėl pasirinkau Zehnder ComfoAir Q 350TR modelį, kainos ir t.t. Kartotis čia nematau prasmės - kokias kainas sutarėme, tokias ir gavau. Čia daugiau bus apie patį rekuperatoriaus paleidimą ir įspūdžius. Beje 2019 m. rudenį Zehnder peržiūrėjo kainodarą Lietuvoje, nes lietuviai pradėjo rekuperatorius vežtis iš Nyderlandų, kur Zehnder labai stiprūs, rekuperatorių rinka didelė ir kainos - labai patrauklios. Tai mano rekuperatorius šiuo metu kainuotų nebe 3300 EUR, bet apie 1850 EUR. Šiaip tai yra tokia kaina, už kurią jūs gaunate viską - patrauklią kainą, vietinį servisą, jei kyla klausimų ir super produktą - kokybišką, efektyvų ir labai patogų naudoti.

Montavimas vyko sklandžiai - vėdinimo ortakiai buvo išvedžioti 2018 m. lapkritį, o pats rekuperatorius paleistas 2019 birželį - iš karto po įtempiamų lubų pakabinimo. Namas buvo perkaitęs, nes buvo nevėdinamas ir kaip tik turėjome rekordinius karščius. Be to ir įtempiant lubas I a. kambariai buvo įkaitinami iki 50-60 C temperatūros. Bet bet bet - mūsų namas orą iki  šiol pasiimdavo ne kaip visi - iš lauko, bet iš lauko oras praeina per betoninius kanalus 2 m. po žeme ir namą vėsina - apie šį čiūdą galite pasiskaityti straipsnyje apie Žemės šilumokaitį.

Kokie įspūdžiai. Visa instaliacija vyko sklandžiai. Vienintelis dalykas - pavėlavo speciali elektrinė sklendės pavara, kuri automatiškai uždaro tarkime oro paėmimą tiesiai iš lauko ir atidaro padavimą iš žemės šilumokaičio. Tačiau man elektrinė pavara jau nebebus reikalinga ir straipsnio gale paaiškinsiu, kodėl.

Šiaip su vėdinimu didysis darbas - išvedžioti ortakius. Jie pas mus plastikiniai, 75 mm diametro, vedžiojama buvo porą dienų. Keletas foto:

Nežinau, ką pasakoti apie ortakių vedžiojimą - 3 Ventek žmonės pasidalinę darbus dirbo, klausinėjo, tikslinosi dėl difuzorių vietos - kur reikėjo nukrypti nuo projekto - nukrypom, bet šiaip viskas praėjo sklandžiai ir be streso. Namo Vakarinėje sienoje darėme 20 cm. diametro oro išmetimo angą, o Šiaurinėje - oro paėmimo. Tik tiek, kad pas mus oras beveik pastoviai imamas iš Žemės šilumokaičio, kurio vamzdis ateina iš po pamato ir klausimas, ar naudojant Žemės šilumokaitį - oro paėmimas namo sienoje yra reikalingas iš viso. Turbūt sienoje daryčiau tik oro išmetimą, o paėmimą tik iš Žemės šilumokaičio:

Oro padavimas iš Žemės šilumokaičio

Čia dar foto, kaip atrodo rekuperatoriaus kambariukas prieš rekuperatorių:

Pačio rekuperatoriaus laukiau, kaip vaikas naujausio žaislo. Nežinau, kažkokia keista meilė rekuperatoriams. Na pas mus jis yra svarbiausias įrenginys namie. Ir štai -  Jo Rekuperatorybė Zehnder ComfoAir Q350TR:

Difuzorius pirkome taip pat Zehnder - jie man patiko dėl to, kad išorinis storis visada vienodas, nepriklausomai, kokiam oro srautui jis atsukamas - foto matosi tarpinė plokštelė, kuri yra arba arčiau arba toliau nuo lubų, o išorinis dangtelis visada vienodai nutolęs nuo lubų. Yra net kažkokia metodika, kaip su šiais difuzoriais susireguliuoti oro srautus be srauto matuoklio, bet kadangi matuoklis buvo, į metodiką nesigilinau:

Antrame aukšte oro padavimas kambariuose yra grindyse ir srautų reguliavimą atlieka ortakį užkemšantis porolono intarpas, kuris savyje turi 8 ovalias skyles, kurias galima užkimšti arba atkimšti - taip ir susireguliuoji pageidaujamą oro srautą:

O čia ir srauto matuoklis. Paleidimo dieną viskas vyko taip greitai, kad neišsiaiškinau net kokie buvo nustatyti oro srautai kiekvienai patalpai. Tiesiog pasitikėjau profesionalais:

Mes ventiliacijos difuzorius statėme šiose patalpose:

Pagrindinis miegamasis (paduodamas oras)
Svetainė (paduodamas oras)
Virtuvė (ištraukiamas oras)
Rekuperatoriaus kambariukas (ištraukiamas oras)
Pagrindinis sanmazgas (ištraukiamas oras)
Drabužinė (ištraukiamas oras)
Mažasis tualetukas (ištraukiamas oras)
II a. vonia (ištraukiamas oras)
II a. pirtelė (ištraukiamas oras)
Svečių kambarys (paduodamas oras)
Uošvienės kambarys (paduodamas oras)

Kaip matote daliai kambarių oras yra paduodamas, daliai - ištraukiamas. Paduodame miegamiesiems kambariams ir svetainei ("švarioms" patalpoms), ištraukiame iš "purvinų" patalpų - virtuvė, sanmazgai, drabužinė, rekuperatorinė. Tarpas durų apačioje 12-15 mm. ir to orui cirkuliuoti užtenka.

Pas mus rekuperatorius drėgmės negrąžinantis ir žmonės klausia, kaip pas mus su drėgme. Tai su drėgme pas mus yra maždaug apie 40%. Idealu būtų turėti 50%, bet mes diskomforto nejaučiame. Iš po nakties virtuvėje drėgmė būna apie 34%, bet prasidėjus eiliniam rytui (vanduo, arbatinukas, kava, maistruoša) - greitai sukyla iki 40%. Lauke esant 92% drėgmei, į namus paduodama maždaug 32% drėgmė.

Kadangi dar su Ventek greičiausiai susitiksim, tuo pačiu signalizaciją sujungsime su rekuperatoriumi dėl 2 priežasčių:
1. Išvykus iš namų ir įjungus signalizaciją, rekuperatorius žiemą įsijungtų minimaliai (minimizuotų šilumos nuostolius), o vasarą - maksimaliai - maksimaliai rotuotų orą, kuris yra vėsinamas - taigi maksimaliai vėsintų patalpas;
2. Įvykus gaisrui, būtų išjungiamas rekuperatorius, taip stabdomas deguonies padavimas į namą, kuris reikalingas ugniai.

Nenoriu lysti į detales, kaip valdomas rekuperatorius - bet ten yra viskas labai patogu - programėle gali valdyti ir greičius, ir keisti paduodamo oro srautus, matyti lauko, paduodamo oro bei ištraukiamo oro temperatūras ir drėgnumą. Žodžiu statybų forumuose niekas nesiginčija, kad rekuperatorius, tiek jo valdymas - labai vykęs. Anksčiau ten būdavo keliamas tik per aukštos kainos klausimas, bet šio antiargumento nebeliko.
Kalbant apie patį rekuperatorių - jis daro viską, ką tik reikia rekuperatoriui daryti, bet išskirčiau jo ByPass funkciją, kuomet esant reikalui (paprastai, kai namie karščiau, nei pageidautina) oras imamas tiesiai iš lauko, aplenkiant šilumokaitį - taigi sakykime iš namų ištraukia 26C, o paduoda naktį lauke esančią 17C tempertatūrą. Kiek girdėjau dalis populerių konkuruojančių rekuperatorių netobulai šią funkciją atlieka.

Na o pabaigai, kas gi "šis tas" mums nutiko. Vasarą negalėjau atsidžiaugti Žemės šilumokaičiu - per didžiuosius 2019 m. vasaros karščius, kai lauke temperatūra dieną būdavo virš 30C, naktį virš 25C, oras praeidavo pro po žemėmis esančius betoninius kanalus, atvėsdavo ir į namą buvo paduodamas 21C oras, o name laikydavos 25-26 C šilumos. Patikėkite - kai lauke 33C, miegant po difuzoriais iš kurių ateina 21C oras, o kambaryje laikosi 26C  - buvo tikra palaima šeimos kailiui, o kailienei buvo net per vėsu. Foto bendram įsivazidavimui:

Kas dar tik planuojasi statyti gyvenamą namą - turėkite omeny, kad jums didesnis galvos skausmas bus ne šildymas, bet vėsinimas. Kol nepasistatai namo, sunku suvokti, bet pasistačius namą pagal dabartinius energetinius reikalavimus tu gali jį šildytis, kad ir tepaliniu radiatoriumi ir ne tiek jau daug sumokėsi. O kaip vėsintis? - tai priklauso ir nuo šildymo sistemos. Sakykime racionalus pasirinkimas būtų oras-vanduo šilumos siurbliai, kurie atlieka ir vėsinimo funkciją. Aš kaip optimalų šildymo sprendimą pasirinkau elektrinį kabelį pamate, II aukšte neturiu jokio šildymo, nes šiluma kyla į viršų ir tikėjausi, kad II a. kambariai prišils nuo pirmo. O vėsinimą pasirinkau Žemės šilumokaičiu. Ir tikrai tikrai labai rekomenduočiau šį miksą, jei ne faktas, kad atviro tipo žemės šilumokaitis gali į namą atnešti ne tik vėsą, bet ir ... RADONO DUJAS!

Šių dujų temą apjungsiu su formaldehidų tema ir parašysiu atskirą straipsnį, bet trumpai - prieš darant Žemės šilumokaitį tiek jo, tiek pamatų vietoje su Radiacinės saugos centro (RSC) specialistu tyrėme radoną grunte - paslauga nemokama, reikia tik pasirūpinti specialisto logistika. Mūsų rodikliai skyrėsi nuo normos 2000 kartų mūsų naudai, t.y. atrodė, kad iki problemos - toli, kaip iki mėnulio. Radono dujų problema nėra didelė Lietuvoje, jų galime gauti ne tik iš grunto, bet ir per statybines medžiagas - - greičiausiai kažkiek jų yra pas visus ir nieko blogo, kol koncentracija yra nedidelė. Bet vis tik per radoną žmogus gauna 50% apšvitos, kai tuo pat metu per mediciną (rentgenai) - 30%, o iš atominių elektrinių - tik 0.01%. Radono dujomis kvėpuojant pastoviai ir ilgą laiką, jos didina plaučių vėžio tikimybę, ypač rūkantiems žmonėms.
1.5 mėn. po vėdinimo paleidimo, išsikvietėme RSC specialistą momentiniams matavimams, kur gavome taip pat liuks parametrus - apie 69 Bq/m3 (Bekeriai kubiniame metre):

Bet tą pačią dieną pastatėme ir ilgalaikius detektorius, 4 mėnesiams:

Lapkričio gale gauname skambutį, kad namie turime vidutiniškai apie 400 Bq/m3. Lietuvoje laikoma, kad iki 300 Bq/m3 - nieko blogo, tačiau, kai pradėjau skaityti skandinavų ir JAV straipsnius - ten metamos didelės pastangos pasiekti iki 100 Bq/m3 rodiklį - šią ribą aš nusprendžiau ir laikyti, kaip nepavojingą. Per didžiuosius karščius aš vasarą rekuperatorių buvau paleidęs beveik maksimaliu greičiu ir turėjau versiją, kad karščiams praėjus ir grįžus į vidutinį rekuperatoriaus greitį tu dujų pritrauksiu dar mažiau, tačiau po mėnesio matavimų rodiklis dar pablogėjo iki 500 Bq/m3. Matyt su laiku tiesiog tos dujos susirado lengviausią kelią pasišalinti iš grunto - ir tas kelias buvo mūsų inžinierinis stebūklas - tiesiai į namus:)

Tai ką daryti? Tiesiog palaidojom 1309 EUR kainavusį Žemės šilumokaitį po žemėmis ir pradėjome orą imti tiesiai iš lauko. Šiuo metu pas mane mėnesį stovi momentinis radono matuoklis, taip pat ilgalaikiai detektoriai - tiksliai išsiaiškinau, kad radonas pas mane ateina iš po žemių - išvykome iš namų porai dienų, paleidau orą iš Žemės šilumokaičio - radome tuos pačius 500 Bq/m3, tačiau, kai grąžini vėl oro paėmimą iš lauko - radonas išsivėdina per porą valandų ir šiuo metu pas mus laikosi apie 70 Bq/m3.

Tai čia beveik ir gavosi straipsniukas apie radoną, o ne vėdinimą:) Ką darysime su vėsinimu? Linkstu taip pat prie Zehnder produkto - ComfoFond, kuriam reiks gręžinyje arba aplink namą užkasti vamzdelius su glikoliu - analogiškai, kaip geoterminiam šildymui - tik tai yra 100 proc. saugu ir jų teigimu dar efektyviau nei Žemės šilumokaitis. Kol kas turiu per mažai informacijos - bet būtinai pasidalinsiu atskiru vėsinimo straipsniu vasarą. Užteks eksperimentų su DIY iniciatyvomis - jie man nepasiteisino. Gerai tik tai, kad įsitikinau, jog vėsinti namą, vėsinant rekuperatoriaus orą - tikrai veikia - belieka tik pasirinkti tinkamą sprendimą.

Nors skaitytojai apleidžia blogus, esu apsisprendęs darbą davesti iki galo - viską suarchyvuosiu -tikiuosi mano patirtis bus naudinga bent kažkam. O greitam vartojimui yra Facebook ir Instagram. Ta proga kviečiu ten susirasti ir mus.

Durys

Mūsų name 11 durų - 3 lauko, 7 vidaus ir 1 - pirtelės. 11 durų ir 6 skirtingi gamintojai. Dalį montavome ir dažėme patys, pavyzdžiui nuotraukoje aukščiau.

Pradėkime nuo lauko durų - kaip bebūtų - jos skiria lauką nuo namų, taigi pačios svarbiausios.

Vitrinos durys į terasą - čia mažiausiai kalbėsiu - šias duris labiau reiktų priskirti prie langų - nes tai tokios pačios sudėties, kaip ir šiltieji langai - plastikinės Kommerling 88 MD 7-ių kamerų profilio durys. Apie langus ir šias duris rašiau Langų temoje. Kas su šiomis durimis pavyko - tai labai minimalus tarpas tarp atidarytų į vidų durų ir grindų dangos (apie 7 mm), nes visa vitrina buvo įleista maksimaliai žemiau grindų dangos į apšiltinimo sluoksnį. Pats slenkstis gaunasi tik apie 2 cm. - tiek iš vidaus, tiek iš terasos pusės:

Pusantro "Gaidelio"

Trys "Gaideliai"

Antras dalykas - džiaugiuosi, kad nedariau slankiojančių vitrinos durų - mes taip dažnai jas varstome, kad su sunkiomis slankiojančiomis tai kiekvieną sykį daryti labai užknistų. O darinėjame duris, nes vasarą saugome name esančią vėsą, nenorime pelių draugijos ir turime katę, kuri pas mus lauke būna tik su mūsų priežiūra. Na taip jau yra.

Vasarą vitrinos durys tikrai pagrindinės, o atėjus šalčiams - varstomos vis rečiau ir pereiname prie vaikščiojimo per uždaras gonkeles:

Gonkelių (tamburo) durys - per šias duris įeinama į nešildomą patalpą - šiais laikais tai vadinama tambūru, o senuosiuose tradiciniuose namuose tai vadinama gonkelėmis. Kas įdomiausia - tiek šiais laikais Passive House Institute rekomenduojama patalpa, tiek anais mūsų senelių ir prosenelių laikais šios nešildomos patalpos atlieka ir atliko tą pačią funkciją - sulaiko tiesioginio šalčio, vėjo įsiskverbimą į namą. T.y. iš pradžių įeini į nešildomą patalpą, uždarai duris, ir kuomet visi sniegai, vėjai ir dideli šalčiai už durų - įeini per kitas duris jau į šiltus namus. Šias duris man gamino tas pats meistras, kaip ir laiptus, bei tikiuosi gamins langines - varėniškis, bet dirba ir aplinkui, tame tarpe Vilniuje - Vaidas Tumėnas, tu.vaidas@gmail.com, +37061648636. Šioms durims, kaip ir gonkelių langams nekėliau šiltumo reikalavimų. Jos pušinės su vieno stiklo paketo intarpais - labiausiai rūpėjo, kad susišauktų su langais - t.y., kad gautųsi kuo panašesnis durų stiklų suskirstymas skirtukais - kaip ir langų. Šiaip projektavimo stadijoje buvo suplanuota dvivėrės 2x70 cm. durys, bet kai Vaidas atvažiavo apsimatuoti - labai teisingai pasakė - dažnai senuose namuose su tokiomis gonkelėmis jos atlikdavo tik vizualinę gerųjų durų funkciją, jos paprastai būdavo atsuktos į gatvę, bet per jas niekas dažniausiai nevaikščiodavo, šios gonkelės dažnai būdavo užgrūstos, o atidarydavo jas pavyzdžiui per laidotuves, kai reikėdavo platesnės angos karstui išnešti. Toks juodas durų scenarijus:) Taigi - tikrai gražu tos dvivėrės durys, bet juk mes vaikščiosime kasdien - per 65 cm. duris (5 cm. kiekviename šone dar reikia staktai) su dviem maišais gali ir nepralysti, antrų durų atidarinėti nesinorės, o anga jau buvo tokia, kokia buvo - langai sustatyti ir nebepaplatinsi. Taigi perplanavom duris ir padarėm 80 cm varčias, o nepanaudotą erdvę išnaudojome šoniniais intarpais. Durys dar nematė gilios žiemos - galėsiu pasidalinti kitais metais, kaip jos peržiemojo. O kol kas porą foto, tik soriukas, dar pačios gonkelės neįrengtos:

Gonkelių durų kaina su montavimu - 730 EUR ir papildomai 127 EUR - rankena, vyriai, spyna, suktukas. 127 EUR - kiek brangoka už durų "furnitūrą", bet tos durys prašėsi tamsios, klasikinės rankenos ir vyrių - na ir tai išpūtė kainą, nes laiko paieškom nebuvo.

Užėjome į nešildomas gonkeles, o dabar prašome užeiti į namą per pagrindines šiltąsias duris:

Pagrindines šiltąsias namo duris gamino Kalsto gaminiai. Neišsigąskite - jų puslapis seniai neatnaujintas - valiuta - Litas. Bet mačiau gyvai labai prabangiame name jų gaminius - vidaus durys gal 3.5 metrų, žmogus ne pirmame name jų gaminius dedasi. Tiesiog tai turbūt viena retų įmonių, kur klientai eina vieni per kitus, negauna jokių nuolaidų - žodžiu panašu, kad jiems joks marketingas ir puslapio atnaujinimas, nei FB paskyra - nereikalingi. Beje Kaune jų show room irgi veikia tik tuomet, kai direktorė ten būna - kitaip tariant reikia susitarti. Štai čia ir direktorės kontaktai: Rasa, +37069803202, info@kalstogaminiai.lt.

Duris montavo, kaip ir vitriną - į apšiltinimo sluoksnį, o apie tai galite pasiskaityti Langų temoje. Sandarinau iš vidaus- lygiai tokiu pat principu, kaip ir langus - patikimos Siga juostos ir kruopščios ir atmuštos mano rankytės. Iš lauko pusės dar ne viskas padaryta, bet montuotojai turėjo rimtų juostų - jos prie durų priklijuotos, o prie sienų - laukia savo eilės, nes gonkelės dar neįrengtos.

Pačių durų varčios storis - 90 mm, užpildas - poliuretanas. Durys turi 3 tarpines, karkasas - klijuota pušis, dengiamoji durų medžiaga - atspari drėgmei 6 mm. MDF. Slenkstis - kietmedis, langelis - dviejų paketų, 52 mm  storio su TGI rėmeliais. Spyna - vokiška, pritraukiama (kad užrakinti, turi rankeną kilstelti į viršų - taip durys papildomai pritraukiamos). Šilumos perdavimo koeficientas - 0,61 W/m2K. Šios durys dar žiemos nematė, bet pavasario-rudens įspūdžiai tikrai geri. Ypač patinka pačių durų raštas ir rombo formos langelis.

Ir visas išvardintas aukščiau džiaugsmas su pristatymu ir montavimu kainavo 1235 EUR. Vien pristatymas  - 130 EUR - galvojau pats iš Kauno atsivešiu, bet kai atėjo laikas jas montuoti, neturėjau tinkamų ratų:) Kalsto gaminiai gamina ir vidaus duris, jos pakankamai brangios, dėl to nors ir kaip norėjau - vidaus durims ieškojau pigesnių variantų. Pasidžiaugiame keliomis svarbiausiųjų durų foto ir keliaujame į vidų:

Pirmo aukšto vidaus durys pas mus aukštesnės - 240 cm. Tai pasiteisino bute, pasiteisino ir Dzūkiškoje pirkioje. Aukštos durys sukuria ir aukštesnių lubų efektą. Jei lubos nėra aukštos - labai rekomenduoju pasvarstyti šį variantą. Taip pat čia naudojome beapvadinę staktą - tai reiškia, kad įprastų apvadų nėra. Prakonkursavome mūsų bute stačiusius Aigipto durys, mūsų pagrindines lauko duris stačiusius Kalsto gaminiai, gerai durų rinkoje kotiruojamus Vytuko durys, o pasirinkome Langveda. Duris statėme, kai jau buvo išleistos visos santaupos, buvo aišku, kad viršysime biudžetą - taigi kaina kaip niekada buvo svarbi. Ir Langveda pasiūlymas buvo 30% pigesnis nei pigiausias kitų trijų gamintojų, o konkrečiai kainos tokios:

Durų kaina 375,10 EUR / vnt;
Montavimas 30 EUR / vnt;
Transportas 40 EUR / už visas;
Rankenos, spynos, suktukai - 88.47 EUR - visoms durims, pirkta Vairema.
Viso: 1749 EUR arba 437 EUR už vnt.

Durimis patenkintas, Langvedą galiu drąsiai rekomenduoti - www.langveda.lt, Darius, langveda@gmail.com, +37061545771. O čia pora fotkių:

Antro aukšto vidaus durims nekėlėm aukštų standartų. Šiuo metu antrame aukšte praleidžiame kokius 5% laiko - antras aukštas skirtingais etapais bus naudojamas skirtingų artimųjų, bet mes, brandusis jaunimas, žadame visad laikytis pirmojo aukšto. Tai su ta sąlyga, kad antrame aukšte būname mažai - kaina vėl vaidino svarbų vaidmenį. Taigi pasirinkome jau gruntuotas duris iš DEPO. Pačios durys atkeliavusios iš spalvingosios Brazilijos. Mes jas patys dažėme ir montavome. Vienam kambariukui vieną durų pusę nudažėme ryškiai geltonai, kitas dvejas duris - baltai. Kadangi ties šiomis durimis dirbome daugiausiai, daugiausiai foto ir turime:

Kas liečia dažymą - iš pradžių galvojau, kad gruntuotos durys - gera mintis. Bet šiaip prie to grunto nebūtinai labai gerai lips jūsų dažai. Be to gruntas gali būti blizgus, jūsų dažai - mažiau ir t.t. Jei dabar rinkčiausi pačiam duris dažytis, greičiausiai rinkčiausi ne gruntuotas - tai pasidaryčiau savo dažais, nes būčiau tikras, kad pirmas sluoksnis pamils andrą, o anas - trečią.

Pačios durys tikrai nebrangios, bet jos, skirtingai nuo kitų panašių kainų, nėra lengvos - viduj nemažai presuoto kartono. Duris dažėme voleliu, Viva Color Green Line Furniture dažais. Baisiausia buvo dažyti geltonai jau išdažytame baltai kambaryje su šviesiomis grindimis. Bet viskas pavyko - nei vienos geltonos dėmelės niekur nepalikau. Kalbant apie kainas - perkant iš pradžių atrodė kainos nedidelės, bet kai pradėjom sumuoti viską, tame tarpe ir pusbrolio, kuriam mokėjau nors ir ne rinkos, bet vis tiek darbo kainą - susidarė ne tiek ir mažai. Nagi paskaičiuojam:

Dažai, voleliai, akrilas, montavimo putos - 85,25 EUR;
Durys, staktos, praplatinimai, apvadai, tarpinės - 454,69 EUR už 3 duris;
Rankenos, suktukai, vyriai, spynos - 87,62 EUR - visoms durims, pirkta Vairema;
Darbas 250 EUR;
Viso: 877.56 EUR arba 292.52 EUR už vienas duris.

Pirties durys - paskutinės. Pirtelė pas mus ne kaip pas normalius žmones - II aukšte. Nesu didelis pirtininkas, kaip ir žmona - nedidelė vonios mėgėja, dėl to šiuos du malonumus sukėlėme į antrą aukštą, kad neišauginti pirmojo aukšto ploto - siekėme kuo kompaktiškesnio namuko. Maloniai nustebino pirtelės durų kaina - stiklinės 70x200 cm. grūdinto stiklo durys su stakta ir apvadais kainavo 106 EUR. Pusbrolio darbas - 50 EUR - ir viskas - 156 EUR ir turime duris į pirtį. Duris, kaip ir kitus pirties reikalus pirkome pas gerus atsiliepimus turinčius Geras Garas:

Tai va tokia ilga istorija apie 11 durų iš 6 gamintojų, kuria pasidalinsiu ir facebook.com/dzukiskapirkia bei instagram.com/dzukiskapirkia.