Na tai sveikinu! Šildymo sezonas matyt pas daugumą baigėsi, pas mus taip pat. Buvau jau išjungęs balandžio antrą savaitę, bet trečią vėl atvėso, vėl įjungiau, bet tikiuosi orų prognozės mūsų neapgaus ir šio įrašo nereiks koreguoti.
Šiame straipsnyje apie elektrinio šildymo pasirinkimą išdėsčiau visus argumentus, kodėl nusprendžiau šildytis gryna elektra, kas kiek kainavo ir kaip visi darbai buvo atlikti. Kas neskaitėt - pasiskaitykit - straipsnis buvo rašytas blogo pradžioje - su didele motyvacija ir užsidegimu:)
Labai trumpai apie mano šildymo sistemą - pasirinkau šildymą gryna elektra paklojant DEVIflex elektros kabelį pirmo aukšto pamato plokštėje, antrame aukšte neįrengiant jokio šildymo. Šildymo valdymas vyksta per 2 išmanius DEVIreg Smart termostatus - vienas skirtas šiltesniai zonai (svetainė ir virtuvė), kitas - vėsesniai (miegamas, sandėliukas). Visa šildymo sistema su papildomomis medžiagomis, reikalingomis jo sumontavimui mums kainavo 629 EUR (2017 metai). Taigi pas mus nėra jokio šilumos siurblio, dujų, dyzelinių cisternų ir katilų, jokio centrinio šildymo.
 |
| Išmanūs DEVIreg Smart termostatai |
Na po tokio intro einame prie šio straipsnio temos - kiek kainavo šildymas, kokie pastebėjimai, ar nesušalom, koks jausmas turėti "šiltas" grindis, ar rekomenduojam.
Šildymo sąnaudas galiu matuoti tiksliai, nes šildymui elektros skydinėje pastačiau elektros skaitliukus. Bet šiaip dabar jų gal ir nestatyčiau, nes DEVI išmaniųjų termostatų programėlė fiksuoja paskutinių 7 ir 30 dienų sąnaudas - ir jos parodymai nedaug skiriasi nuo tų skaitiklių. Žemiau sunaudota elektra kWh ir eurais 100 kv.m, 360 kubinių metrų tūrio šildomam plotui (70 procentų naudoju naktinės ir savaitgalio energijos):
2019 spalis 132 kWh / 15 EUR
2019 lapkritis 335 kWh / 38 EUR
2019 gruodis 411 kWh / 46 EUR
2020 sausis 414 kWh / 52 EUR
2020 vasaris 346 kWh / 43 EUR
2020 kovas 296 kWh / 38 EUR
2020 balandis 97 kWh / 12 EUR
VISO: 2031 kWh / 244 EUR
Pirmame aukšte svetainėje ir salone dieną temperatūra būdavo apie 23 C, naktį kiek Dievas duodavo, o miegamajame - naktį 21 C, o dieną - kiek Dievas duodavo. Įdomumo dėlei įlindau į savo straipsnį apie mūsų namo energetinį vertinimą. Na ir ką - man energetinis vertintojas "išprognozavo" 2525 kWh poreikį šildymui metams. Turint omeny, kad vietoj žiemos turėjome rudenį - tai tos prognozės labai taiklios. Man gaila vieno dalyko - kad šiame straipsnyje negalėjau pasidalinti elektros sąnaudomis per tikrai šaltą žiemą. Teks palaukti ir man, ir jums tarp vienerių ir daugiau metų.
Jei pasistatytumėte geoterminį, oras-vanduo, oras-oras šilumos siurblius, jūsų sąnaudos šildymui būtų apie 3 kartus mažesnės, taigi sakykime mano namui šildymas kainuotų 80 EUR sezonui, sutaupyčiau 160 EUR per metus.
Dar reikia paminėti 2 dalykus - vėsinimo ir karšto vandens gamybos poreikį tokiems namams. Karštą vandenį mes gaminamės paprasčiausiu elektriniu 160 ltr Dražice katilu ir nedidelei šeimynėlei kol kas pakanka apie 20 EUR mėnesiui. Poreikis augs, nes auga Dzūkiškos pirkios paveldėtojas. Labai daug sunaudojantys karšto vandens turėtų šį skaičių pasidauginti iš 2-3 kartų.
Vėsinimas - gaila, bet elektriniai kabeliai nevėsina namo, o itin šilti namai, kokius dabar reikalaujama statyti Lietuvoje, vasarą perkaista. Dėl vėsinimo dar aš jums neturiu ko kompetetingai patarti - buvau laimingas iki ausų įrengtu žemės šilumokaičiu, tačiau laimė dingo, kai išsiaiškinau situaciją su radono dujomis - apie tai rašiau šio straipsnio pabaigoje. Šiemet statysimės Zehnder ComfoFond vėsinimo priedelį, jungiamą prie rekuperatoriaus - bet įspūdžiais galėsiu pasidalinti tik vasarą. Kaip racionalų sprendimą galima būtų rinktis ir oras-oras siurblius, kurie dar iš šildytų namus.
Dar vienas dalykas - antrame aukšte pas mus šildymo nėra jokio. Šiltas oras kyla į viršų, be to rekuperatorius paduoda beveik tokio pat šiltumo orą, kaip ištraukia (veikia 95% efektyvumu) - maniau susisuksiu be jokio šildymo. Jei antrame aukšte būtų tik miegamieji - šildymo ir nereiktų - miegui optimali temperatūra 16-20 C. Niekam II aukšte negyvenant (mūsų pagrindinis miegamasis - pirmame aukšte) - temperatūra laikydavosi apie 18-19 C. Jei kas nors atvažiuoja pasisvečiuoti - temperatūra sukyla 1 C - tačiau 19-20 C nepakanka vaiko ar darbo kambariui. Bet, kaip sakoma "Vanka ne durnius - Vanka protingas" - iš anksto nusimatėme rozetes elektriniam radiatoriam. Tiesiog antro aukšto kambariai turės nedidelio galingumo radiatorius, kuriais ir pasikelsime temperatūrą tais 2-3 C.
Ir dar svarbi vieta moterims. Dzūkiškos pirkios moteris sako, kad nei velnio pirkia ne šilta, nes grindys - ne šiltos. Noriu paaiškinti - grindys juntamai šiltos yra tik ten, kur namai yra šalti ir/ar nesandarūs - tuomet reikalingas didelis šilumos poreikis ir grindys įkaitinamos labiau. Mūsų namas šiltas ir jei svetainėje grindis laikytumėm 27 C, kad jau kažkiek tą šilumą jausti - name būtų 26 C, kas yra per karšta. Taigi grindys iš po nakties, kai mes užšildome namus rytui, gal ir pasiekia 25-27 C, bet per dieną vėsta ir tos šilumos savo basomis kojytėmis nepajausi. Na taip jau yra - sunku paaiškinti vienam pirkios gyventojui, bet gal kada nors pavyks.
Tai tiek tos žiemos buvo, tiek ir informacijos apie šildymą - klauskit, atsakysiu, sekite mus facebook.com/dzukiskapirkia.
