Tinklinė tvora ir vartai

Jau dvejus metus leidžiu susigulėti namo idėjai, sklypo vietoms ir karmoms. Gražus laikas, kai niekas neskubina, nereikia niekur lėkti - kažką pasidarai, vaizdas pasikeičia. Nemažai laiko tiesiog pragulėta hamake. Taigi per tuos 2 metus pasidariau porą B ir C lygio darbelių. Prie B lygio darbų priskirčiau tvorą.

Impulsas tvorai buvo mano nuostabūs kaimynai, turintys sodybą su hektaro teritorija ir labai mylintys savo šunį, kuris iki šiol dažniausiai būdavo pririštas. Pasikalbėjom apie jų planus, pasiūlė tvertis kartu ir aš sutikau. Taigi viso mums reikia 600 m. tvoros. Mūsų bendra tvora - 80 metrų, mano vieno - 140 metrų. Dar turiu -apie 90 m. bemirštančios tvoros, kuri skiria mus nuo kitų kaimynų - jos kol kas mes neliečiame.

Taigi man reikės įsigyti 180 m. tvoros, 2-jus vartus ir 3-jus vartelius. Kam 2 vartai? Sklypas yra L-formos, ir kažkada gal bus pastatytas svečių namelis. Žiūrint dešimtmetį į priekį nusprendžiau tuo pačiu pastatyti kitoje "L" sklypo kraštinėje atskirus paprastesnius vartus "dėl visa pikta", tuo labiau, kad jie kainavo ne tiek daug - 360 EUR.

Kam 3-ji varteliai? Dveji varteliai prijungti prie vartų (beja taip tauposi vienas stulpas), o treti varteliai - pas kaimynus. Man atrodo, jei nei vienam kaimynui nekyla klausimo dėl vartelių per bendrą tvorą, tai yra geras ženklas.

Kad nepavargtumėte skaityti, porą foto su vartais:

Stumdomi pagrindiniai vartai

Varstomi vartai "su perspektyva"

Dižiausias klausimas buvo - segmentinė, ar tinklinė tvora. Segmentinė atrodė lyg ir patikimesnė, tvirtesnė, ilgaamžiškesnė. Be to ir skirtumas kainų nepasirodė neįkandamas. Kai pradėjau važinėti po namų rajonus, kaip tyčia negelėjau parodyti gero tinklinės tvoros pavyzdžio žmonai. Nu labai prastai pastatyti visur tinklai. Lemtingas posūkis įvyko, kai susitikau su architektu - jis teisingai pastebėjo, kad tinklas gražiau žiūrėsis prie miško, tuo labiau, kad tikslas yra, kad tvora kuo mažiau kristų į akį. Segmentinė tvora labai išsiryškina ir labiau įrėmina sklypą. Kaimynui reikėjo 3 kartus daugiau tvoros, dėl to kainos skirtumas jam jautėsi labiau. Taigi apsistojome ties tinklu, bet rimčiau gilinomės į tvėrimo technologiją.

Žiūrint dabar, jau po tvoros pastatymo - su segmentu nelygiame sklype matytųsi perkritimai - jie tiesiog būtų staigūs. Tuo tarpu su tinkline tvora nuolydis gali būti tolygus. Statydami patys tvorą buvome labai priekabūs sau ir kuomet nuiminėjome viršutinius lygius, tai darėme su baltu šniūreliu. Jis labai gerai pagelbėja lygiuojant tvorą, bet kai užsideda miške pasislepiančios spalvos tinklas, visi lygiavimai nebepastebimi arba pastebimi kur kas mažiau, nei "atmušinėjant" su baltu šniūreliu.

Dėl spalvos nekilo klausimų. Pasirinkome žalią. Kažkaip buvo ant tiek aišku, kad nesvarstėm kitų variantų. Bet kažkur Statau sodyba pakomentavo, kad landšafto specialistai būtent šią spalvą atmeta pirmiausiai. Sėdžiu dabar, žiūriu į tvorą ir man nieko, bet po ilgo žiūrėjimo beveik sutinku su kolege - tamsi pilka (jei tokios būna prie standartinių spalvų) būtų dar geriau. Patarimas visiems - pamastykite apie spalvą kritiškai ir pasitarkite su specialistais!

Dar vienas dalykas, kurį galbūt keisčiau - žeminčiau tvorą. Realiai užtektų ir 1,2 m tinklo - Briedis perliptų ir per 1,5 m., o kaimynai šuniukai neperšoktų ir 1,2 m. Be to būtumėm ir simboliškai sutaupę.

Kadangi reikia ne tiek mažai - 0,6 km. - tvoros, nusprendėme paskelbti nacionalinį konkursą. Buvo pabandytas ir tarptautinis (Lenkija), bet jis nelabai pavyko (papasakosiu vėliau). Konkursą skelbėme 1,2 m. aukščio segmentinei tvorai bei 1,5 m. aukščio tinklinei tvorai bei tokių aukščių vartams ir varteliams. Na su vartais irgi nebuvo daug mokslo - turėjo būti pigiausi 5 m. automatiniai vartai (be automatikos - ji atsiras, kai atsiras namas) ir 4 m. varstomi vartai. Suprantu, kad vartai nedzūkiški, bet su sodyba aš nenoriu padaryti etnografinio muziejaus. Tiesiog yra gražus tikslas pasistatyti šių laikų Dzūkišką pirkią.

Aš biški prie užsirašančių naudingą info esu ir labai pagelbėjo kolegos Niuniausko tvortiekėjų sąrašiukas. Aš jį papildžiau ir gavau šį sąrašą (būtinai paskaitykite pačią straipsnio pabaigą, nes yra 2021 m. atnaujinta info):

Metalo prekyba - su aptarnavimu labai prastai. Ten kiek girdėjau reikia važiuoti, kai žinai, ko reikia. Patarimų nulis, tvoros irgi ne pagrindinis jų produktas - kai ką turi, kai ko neturi. Nu atmečiau iš karto.
Tvorų tiekimas - šiauliečiai. Rimti. Gamina stulpus, vartus ir vartelius patys. Vilniuje, Savanorių pr. turi aikštelę, kai ką turi vietoje. Bet mane vadybininkas Arūnas nusiuntė namo pasiskaityti internete apie tvoras. Nu maždaug turėčiau ateiti, paprašyti vartų. Jis man parodo juos, duoda kainą ir aš perku arba ne. Nors buvau jau apsiskaitęs, įsižeisti neįsižeidžiau ir viską sudėjus juos įtraukiau į A lygio tiekėjų sąrašą.
Ryterna - kaip ir visi, prekiauja tiek tinklinėm tvorom, tiek segmentais. Labai patiko pirmas įspūdis - Gintaras kalbėjo profesionaliai, pasiklausinėjęs apie vietą, pats pasiūlė tinklą, kaip geresnį variantą (nors jis pigesnis). Siūlė Betafence produkciją, atsakinėjo į klausimus - na bendravo taip, kaip ir turi bendrauti. A lygio tiekėjas. Kas gerai pradedančiam tvortveriui - Betafence puslapyje esantys klipukai, kaip tveriama tvora - tai kelia pasitikėjimą tiekėju ir savo jėgomis.
Morionis - priskyriau prie A lygio tiekėjų, nes bendravo telefonu ir email, bet gal ne taip išsamiai. Produkcija - iš Belgijos (greičiausiai pagaminta Kinijoje), turi didelius sandėlius Vilniuje. Na šiaip rimti.
Senukai - vadybininkė bendravo geriausiai iš DIY (pasidaryk pats) tipo parduotuvių. Bet vis tiek info buvo nepakankama, viskas buvo orientuota į kainą. Taigi Senukus, kaip ir kitus DIY (Moki-Veži, Ermitažas, B-A, Lytagra, Lemora) aš atmečiau - renkamės vieną nebrangiausių tvorų tipų, bus įdėta nemažai SAVO darbo, dėl to norisi aukštos kokybės, o ne žamiausios kainos. Iš principo ten labai sunku susikomplektuoti kokybišką tvorą - jei kažkas plius minus, kitkas - minus minus. Tai masiniai mažmenininkai, kurie koncentruojasi į prekybą iš pardavimo salės, į klientus, kurie sugalvojo vakar, kad šiandien reikia tvoros, atvyksta su priekaba na ir išvyksta pasikrovę kažkokią tvorą.
Vaidmina - gražiai bendravo, Klaipėdiškiai, žadėjo pristatyti nemokamai į Dzūkiją, bet kažkaip nedaviau A raidės.
Ometa - DĖMESIO! - Labai šaunus kolektyvas - skiria daug dėmesio bendravimui. Vilniaus vadovas gulėdamas ligoninėje atsakinėjo į klausimus - nu labai jiems svarbus klientas. Bet jie stipresni yra segmentinėje tvoroje. Prekiauja Lenkijoje ypatinga technologija Wisniowksi koncerno gaminama segmentine tvora, vartais ir pan. Skirtumas jų yra toks, kad visos dalys (tiek segmentinės, tiek kitokios tvoros, vartų ir pan.) būna jau sugręžiotos, suvirintos ir pan ir tuomet viskas cinkuojama, nardinama ir dažoma. Kitur skylės daromos jau nucinkavus ir nudažius dalis - taigi tose dalyse nuo lietaus atsiranda rūdys. Nelabai tiksliai aš čia pasakoju, bet patikėjau jų kokybe. Mačiau gyvenamuosiuose kvartaluose tvoras (ne segmentines) ir man tikrai jos patiko. Resta 2016 turėjo stendą ir tiesą pasakius nors kaina buvo aukštesnė, aš ją buvau pasiruošęs mokėti. Taigi A lygio tiekėjas, bet labiau segmentinės tvoros, o ne mūsų ieškomos tinklinės.
Serfas - kosminė kaina. Nesigilinau iš kur, bet be jokių išskirtinumų dvigubai didesnės kainos. Tiesiog atmečiau, kaip brangiausius ir neypatingus.
Tvora.eu - sureagavo labai greitai ir buvau besidžiaugiantis, kad turiu rimtus pagalbininkus. Bet jie nustojo bendrauti. Nei emailus atsakinėjo, nei telefonu kėlė. Nežinau, gal atostogos. Vieną kartą atsiprašė, kad ilgai neatsakė, bet po antros ilgesnės pertraukos atsiprašymo nebesulaukiau. Na jei tokia pradžia pamaniau, tai geriau toliau su jais neeiti.
Tarptautinis konkursas - buvau išsiuntęs labai neilgą laišką kokiems 7 skirtingiems Betafence lenkų atstovams skirtinguose regionuose. Laišką labai taisyklingai parašiau anglų kalba, su labai konkrečiomis pozicijomis, išverčiau iš anglų į lenkų (manau geresnis vertimas), prisistačiau nepamenu, kokiu, lenkišku vardu ir išsiunčiau. Tai nežinau, ar vertimas skambėjo labai juokingai, ar tie atstovai emailais nebendrauja, bet negavau nei vieno atsakymo.

Čia A lygio ir poros C lygio sumos 600 m. tvoros, vartams ir varteliams:

Na ir ką, pasirinkau Ryterną. Tarp jų ir pigiausio pasiūlymo buvo 400 EUR skirtumas per abu kaimynus - tai 7%, kuriuos nusprendžiau sumokėti nes:

1. Dėl kokybiško bendravimo, Ryterna užsitarnavo mano pasitikėjimą;
2. Buvo daug kalbama apie kokybę, specialių instrumentų, palengvinančių tvoros statymą, naudą kokybei ir mūsų laikui;
3. Tai vieninteliai atstovai, kurie nesiūlė naudoti įtempimo vielas ir garantavo kokybę, statant tvorą pagal instrukcijas. Įtempimo vielos - tokie tvoros spalvos trosai, kurie net 2 ar 3 eina per visą tinklą. Tas man tikrai nepuošė tvoros.
4. Betafence - kaip suprantu tarptautinė įmonė, nežinau, kiek gamyklų turi, bet visiškai nenusistatęs prieš Lenkiją, kurioje ir pagamintas mano tinklas. Garantija - 20 metų.

Mano pirkinio dalis - 180 m. 1,5 m. aukščio tinklo, 2,3 m. aukščio stulpai, dveji vartai ir treji varteliai su visomis tvirtinimo detalėmis, cementu ir žvyru, nevertinant mūsų darbo, atsiėjo 3,107 EUR.

Jei kažkam būtų naudinga, čia yra Excel neredaguotas darbinis failas su tiekėjų kainomis ne tik tinklinei, bet ir segmentinei tvorai. Sutarkime, kad kažkada jis dings, dėl to, jei manote, kad tai gali būt naudinga, atsisiųskite dabar. Jei skaitote šį įrašą po kelių mėnesių ir failas neatsidaro - reiškia taip turi būti.

Galėčiau toliau rašyti apie tvoros tiekimą, Ryternos bendravimą bei pačios tvoros statymą, bet pavargau. Bijau, kad jūs pavargsite skaityti. Dėl to lai būna ši dalis - komercinė, o šiame straipsnyje paskaitysite apie pačios tvoros tvėrimą. Ją parašysiu vėliau. Jei kažkas kaip tik šiuo metu renkasi tvorą ir nenori laukti sekančio posto, iš anksto užbėgu už akių, ir pasakau, kad su Ryterna jokių nemalonumų nebuvo ir viskas vyko daugiau mažiau sklandžiai.

!!! 2021 m. birželio mėnesio atnaujinimas!!! Po penkerių metų su kitais kaimynais tvėrėmės tinkline tvora, bet teko pakeisti tiekėją - kaip supratau Ryterna nebeužsiima tinkline tvora ir parduoda tik tai, ką turi sandėlyje iš seniau. Naujas tiekėjas - 2016 m tiekėjų sąraše pas mane buvo, kaip antras pasirinkimas - UAB Morionis (Marius, +37061844828, marius@morionis.lt). Bendravimu esu labai labai patenkintas - reaguoja operatyviai, emailus atsako net vėlais vakarais, lankstūs, prisiėmė perteklių, standartinius vartelius (prireikė nestandartinių). 

2021 m. birželio mėnesio medžiagų kainos (su PVM) buvo tokios:

Trumpai 117 m tvoros (galėtų būti 8.4 a, 29x29 m sklypas) su dviem metro pločio varteliais kainavo 1590 EUR arba 13.60 EUR už 1 ilginį metrą. Pavasarį buvome apsitarę tvortos montavimo kainą 11 EUR už ilginį metrą, bet pavėlavom - meistrai gavo didelį užsakymą ir tvorą, kaip senais gerais laikais, susimontavome dviese per 4 dienas (paskutinė, tinklo tempimo diena buvo po savaitės pertraukos - leidom betonui sukietėti).  






Projektas - Dzūkiška pirkia

Generaliai idėja tokia - apie 100 kv.m. A+ klasės, SIPS skydų, plokščiaisiais pamatais, be kamino, garažo ir balkono, elektra šildomas namas išlaikant Dzūkiškos pirkios tūrius ir dalį puošybos, bet prisitaikant prie šių laikų poreikių ir tendencijų. Name aišku būtų rekuperatorius, greičiausiai plokštelinis su žemės šilumokaičio pagalba jam.

Kodėl A+? Ogi todėl, kad tai ateitis, tai taupys pinigus, o ryšium su minimaliom investicijom į šildymo sistemą statybų neišbrangins, arba išbrangins jas nežymiai.

Kodėl SIPS skydai? Greita statyba, lengvas sandarumo užtikrinimas, stipriai sumažėsiantis poreikis samdyti skirtingas brigadėles, kurias sunkoka surasti provincijoje.

Kodėl plokštieji pamatai? Todėl, kad namas lengvų konstrukcijų, šiltas ir gavęs saulės gali greitai perkaisti. Plokštieji pamatai - bus didelis šilumos ir vėsos akumuliatorius - pašvietus saulei, suakumuliuosiantis jos šilumą. Be to, kadangi šildysimės elektra, gerai būtų išnaudoti naktinę kainą. Dar plokštieji pamatai yra patys šilčiausi ir, kaip susidariau įspūdį iš kitų blogerių, viską susumavus nėra brangesni.

Kodėl be kamino? Todėl, kad nors ugnis labai gražu, bet ji tokiam name būtų žiebiama itin retai, o kaminas yra šalčio tiltas. Kaminas kada nors bus kitame pastatėlyje - pirtyje, svečių namelyje ar pan. (lauksime architektų pasiūlymų).

Kodėl be balkono? Todėl, kad iš jo naudos mažai (dauguma turinčiųjų naudoja jį retai), o problemų daug (vandens nutekėjimas, sandarumas ir t.t.).

Kodėl be garažo? Todėl, kad kaip ir arkliams, taip ir mašinoms - ne vieta gyvenamajame name. Be to tai tik transporto priemonė, kuri visai neblogai turėtų jaustis tiesiog lauke, na gal pavėsinėje.

Kodėl elektra šildomas? Todėl, kad itin šilto namo energijos poreikis itin mažas, o gyvas eenamas pavyzdys rodo, kad 130 kv.m. šilto namo šildymui ir karšto vandens ruošimui elektra metams sunaudojo tik 6000 kWh, kas dieniniu šios dienos tarifu reiškia 780 EUR, o naktiniu - 576 EUR. Tam atvejui, jei viskas nebus taip gražu, kaip pas eenamas, arba elektra išbrangs iki nepatenkinamo lygio, projektuojant namą bus numatyta oras-oras kanalinio (montuojamo į vėdinimo sistemą) šilumos siurblio ir fotovoltinės elektrinės (kuomet jos atpigs iki katalikiško lygio) pajungimo galimybė.

Kodėl Dzūkiška pirkia? Mūsų gyvenvietėje esantys namai yra dvišlaičiai, dažnai medine apdaila, regionas - Dzūkija. Norint išsiskirti, reiktų brangaus išpildymo, o Dzūkiškos pirkios koncepcija mane asmeniškai žavi tuom, kad lyg ir būtų tęsiamos tradicijos, tuo pačiu judant į naujus laikus. Aišku, kad atsiras elementai, kurie pakeis tradicinę architektūrą (gal vitrina, gal stoglangiai, kamino nebuvimas) ir čia reiktų būti atsargiems ir nepadaryti kičo. Su kiču kovosime architektų ir valstybinių specialistų pagalba. Kam įdomu, atsirado Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengtos šiuolaikiško Dzūkiško namo gairės "Kaimo statyba. Dzūkija". Tokios gairės parengtos visiems regionams. Be to Dzūkiškos pirkios forma yra palanki energetiškai efektyviam namui.

Čia pavyzdys, kuriuo neturėtumėm sekti:

Matosi daug puošybos (Lėkiai, vėjalentės, skliautų apdaila, langų apvadai, kertės), bet langai viską sugadina - nėra perskyrimų, langai išdėstomi netradiciniais žingsniais, langų proporcijos netinkamos.

O čia keletas vizualizacijų iš minėtų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos paruoštų gairių:

Yra toks dalykas, kad aš esu lankstus visuose momentuose. Tarkime jei dzūkiška architektūra (langai tarkime) neleis man pasiekti A+, svarstysiu tiesiog nedidelį šiltą namuką, arba jei labai norėsiu dzūkiškos pirkios, galbūt leisiu nukabinti vieną "+" nuo didžiosios raidės A. Tas pats ir dėl šildymo ar pamatų - tarsimės su specialistais. Mano nuomonė susiformavo per porą metų skaitant jūsų, kolegos, blogus bei forumus - tai čia nėra tik karšta tik ką užsidegusi lemputė.

Yra dar viena tokia mintis - jei tikrai pavyktų A+ Dzūkiška pirkia, galbūt paleisčiau savo projektą, kaip tipinį nemokamai bet kuriam norinčiam. Kas iš to? Ogi Dzūkijos kaimų architektūros išlaikymas. Būtų smagu, jei naujakuriai statytųsi naujus, bet tęsiančius seną liniją namus. Man absoliučiai negaila, kad pridygs panašių namų, nes jei pasivažinėtumėte po Dzūkijos kaimus - jie visi labai panašūs. Tai taip pat galėtų būti argumentas derantis dėl kainos su SIPs, vėdinimo sistemų ar langų gamintojais -juk  kartotinis projektas gali reikšti ir kartotinius klientus.

Dėl kartotinio projekto dar pažiūrėsim. Gal architektai man neleis to daryti. O gal nesigaus tradicinė architektūra, tuomet nematau prasmės labai populiarinti namuko.

O kas liečia darbus - dalį atiduosime specialistams, kažkurią dalį darysimės patys - ieškosime kainos, laiko ir kokybės santykio:)

Vieta

Šiek tiek apie vietą papasakojau, bet dabar plačiau. Pačio sklypo pasirinkimą labai palengvino draugų gimtadienio šventimas irgi Dzūkijoje. Užlipau į antrą aukštą, pasižiūrėjau per stoglangį ir pamačiau brandžią pušį bei voverę. Užsikabinau už medžio ir pasakiau, kad mūsų sklype privalo būti brandžios pušys ar bent viena. Atranka dar susiaurėjo ir visiškai dėl to nepasunkėjo, bet palengvėjo. Ir ką, turime L formos 34 a. sklypą su 4 brandžiom pušim ir 1 beržu, keliasdešimt keliamečių pušaičių, lentiniu nameliu grėbliams pasikabinti, niekur nefiguruojančiu rūsiu su elektra bei šuliniu. Čia keletas nuotraukų:





Žiema

Vasara

Čia vyksta ir pirmieji blogo įrašai

Kartais galiu pasidaryti ofiso dieną gamtoje - antros nuotraukos kairėje ir trečioje ofisiuką jūs ir matote. Staliukas stovi ant XIX a. pabaigos 6 m pločio akmeninio grindinio, kuriuo anksčiau ponios atvykdavo karietomis (kur, sužinosite vėliau:)). Radau atsitiktinai ir tokio gėrio turiu 20 metrų - su architektais spręsime, ką su jais daryti. Diskusija vyksta ir su brangiąja - man labai norisi atsikasti viską ir rodyti, jai užtenka tik žinoti, kad autentika yra po žolyte ir ji juk niekur nepabėgs dar XIX amžių:) 




Rūsys

Rūsio stogas man labai keistas - gal kas nors turi versijų, kam tokie nuolydžiai šonuose buvo padaryti? Dėl rūsio - jis buvo pastatytas arba tarpukariu arba jau po antro pasaulinio karo. Galėjo būti laikomos maisto atsargos. Rūsyje yra elektra, kaminas pamūrytas jau šiais laikais buvusių savininkų. Žadu kažkiek apsišiltinti, hidroizoliuoti ir užmėtyti žemėmis.

Šios pušys lėmė sodybos vietos pasirinkimą. Pušis - vienas dalykų, kas asocijuojasi su lietuvišku. Man tai pats gražiausias medis. Beja - kažkur girdėjau, kad Vilniaus Vingio parke yra pačios seniausios pušys Lietuvoje, kadangi ten ilgą laiką buvo parkas ir medžiai nebuvo pjaunami malkoms ar statyboms - nuvažiuokite ir pasiganykite po parką, pakelkite galvą - medžiai neralūs! 



Ką mes čia veiksim? Primenu - kilometro spinduliu yra ežeras, aplink miškai, už kelių kilometrų - miestelis su visa reikalinga infrastruktūra miestiečiui.  Vieta - Dzūkija. Aš -  vilnietis. Bet mane vaikystėje kiekvienais metais ištremdavo į kaimą trims mėnesiams be dviejų savaičių, o ten darbai nesibaigdavo dėl to, kad pasibaigus A lygio darbams, atsirasdavo B lygio darbai, o jei ir juos padarydavome - prasidėdavo nesibaigiantys C lygio darbai. Prie C lygio darbų priskiriu akmenų rinkimą iš laukų, kad dalgiai nesikabintų bei laukinių obelų derliaus rinkimas gyvuliams. Taigi darbo nebijau, bet meilė jam atsirado tik, kai tapau vyru ir nusipirkome savo sklypą. Kitaip tariant, savo prerijas ravėti tapo mieliau, nei ne visai savo:) O veiksime mes čia štai ką:

 - Statysiu namą;
 - Laikysim bites ir suksim medų;
 - Grybausim;
 - Uogausim;
 - Žvejosiu;
 - Važinėsim dviračiu;
 - Maudysimės;
 - Pirtinsimės;
 - Slidinėsim lygumų slidėmis;
 - Gaminsime maistą;
 - Prižiūrėsime mini darželį su šiltnamiu;
 - Šienausiu žolę, deja (kol nenustos vogti elektrinių avių);

Manau, kad tikrai ne viską išvardinau. Gal atsiras naujų pomėgių - nardymas, karstymasis medžiais ar raketų konstravimas - nežinau. Slaptas tarpinis planas - gyventi pusę metų sodyboje ir dirbti mieste (mėnesį jau tai darome). Slaptas optimistinis, svajoninis mano planas - kažkada keltis gyventi čia ir taškas. Gal su papildomis sąlygomis, bet jaučiu, kad tai yra man ir labai tikiuosi, kad tai galėtų kažkada būti mums.

Šiaip darbo rinkoje atiranda vis daugiau darbo pasiūlymų, kuomet darbo vieta nėra svarbi. Mano atvejis būtent toks - galiu dirbti iš ofiso, namų ar sodybos. Mūsų Lietuvos ofiso kolegė lietuvė tarkime dirba Estijoje, nes yra ištekėjusi už esto. Mūsų sodybos kaimynai - jauna pora prieš savaitę nusprendė irgi pagyventi metus čia, darbuotis Vilniuje. Mano brangiosios darbas tokios galimybės kol kas nesuteikia, deja.

Gal apie vietą pradžiai ir užteks.

Pradžia

Sveiki draugai,

Dzūkiška pirkia - blogas apie sodybos statybas. Esu nemažai perskaitęs statybų blogų, forumų. Yra visokių - nekokių, tiesiog naudingų ar praktiškų, įdomių - visokių. Bet visiems rašytojams pagarba. Patinka man skaityti blogus - į kai kuriuos įsijauti taip, kad atrodo per savaitę vakarais beskaitydamas kartu su blogeriu pastatai visą namą:)

Yra kelios priežastys, kodėl aš rašysiu:

- Nežinau, kodėl;
- Gauti naudingų patarimų iš visų jūsų;
- Įdomios perspektyvos blogų ir kaip žanro, ir kaip reklamos kanalo - tiesiog norisi suprasti, kaip viskas veikia;
- Šiokia tokia paslaugų ir prekių tiekėjų kontrolė, kad savo darbą atliktų kokybiškai;
- Dienoraštis sau;
- Tikiuosi kažkam bus naudinga ar įdomu.

Aš asmeniškai naudingus patarimus konspektuojuosi prie atskirų temų (pamatai, vėdinimas, sienos, stogas ir pan.) - labai gerai permesti užrašus, konkrečias nuorodas su komentarais, kai prieini prie konkretaus etapo.

Jeigu mes su žmona neturime kitų planų, savaitgalius leidžiame dabartinėje sodyboje Dzūkijoje. Nusipirkom nedidelį namuką, sustvarkėme kažkiek, bet planuose visada buvo naujas namas. Kuomet pradėjome rimčiau apie tai galvoti, paklausėme savęs ir ar dabartinė vieta yra būtent ta, kur norime investuoti nemažai pinigų ir laiko. Ir, nors dabartinis namelis, kaimynai, vieta brangi, nes čia jau leidžiame 7 metus, vis tik nusprendėme pasižvalgyti aplinkui.

Pasižvalgėm, dar daug kartų pasižvalgėm ir kai paskutinį kartą žvalgėmės, nusipirkome sklypą. Sklypas 34 a., Dzūkijos miškuose, turime 3 kaimynus - 2 rąstiniai namukai ir į kultūros paveldą įtrauktas plytinukas. Už kilometro yra simpatiškas ežeras, už kelių kilometrų - miestelis. Nenoriu atskleisti vietos bei pavadinimų, bet tą padarysiu, kai į namuką įsikelsime.

Pats nesu iš Dzūkijos, o iš Vilniaus, bet žmonos tėveliai dzūkeliai, kilę iš visiškos kaiminystės. Miškai ir vietos jau buvo pažįstamos. Prieš penkiolika metų šiuose miškuose pramogavome su buvusia darboviete - žodžiu viskas labai tinka. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad aš užsivedęs labiau, nei mano brangioji, bet manau, kad kai viskas bus padaryta, kaip visada bus kuom ir didžiuotis:)

Dar kalbant apie sodybų paieškas - kai ieškojome dabartinės sodybos, daviausi į visas puses - Molėtų, Ukmergės ir pan. Bet brangiąjai kažkaip nepakildavo nei dėl vieno objekto. Ir tada ji tiesiog pasakė - jei nori, kad man būtų gera, žiūrėkim Dzūkijos pusėn. Ir aš labai dėl to dėkingas. Įsimylėjau šį kraštą, žmogelius, žmonos giminaičius ir kaimynus.

Taigi mes Dzūkijoje. Apie Dzūkiškos pirkios vietą daugiau informacijos bus naujuose įrašuose.

Iki!