Stogas

Darbai name įsibėgėjo, vakarais ir šeštadieniais dirbu ir pats ir surasti laiko išsamiems straipsniams vis sunkiau. Šeimai skiriu vieną dieną savaitėje - sekmadienį - ir bandau dar čia surasti laisvų langų:). Bet man dalintis savo patirtimi tikrai patinka, darau tai nuoširdžiai, tik informacija kiek vėluoja:) Važiuojam!

Dėl stogo dangos tradicinei Dzūkiškai pirkiai nebuvo sunku apsispręsti. Skiedrų stogą atmečiau - tikrai gražu, bet gyvename XXI amžiuje, manau tradicinė architektūra taip pat turi evoliucionuoti ir šiuo metu tikrai yra didelis praktiškesnių medžiagų pasirinkimas. Iš šiuolaikiškų medžiagų tiek man, tiek architektams labiausiai namui derėjo bituminės čerpės arba Classic tipo skarda. Bitumines atmetėme, nes mačiau, kas su jomis darosi miško apsuptyje. Girdėjau, kad yra dabar ir bituminių kažkuom padengtų, ypatingų, kurios mažiau samanoja, na bet šia naujoves leisiu kam nors kitam patikrinti:)

Kas liečia skardą - dar ir dabar ant senų pirkių galima pamatyti valcuotos skardos dangą. Berods tarpukariu ar grįžę iš Amerikos lietuviai, ar šiaip prakutę turėjo galimybę dėtis skardą. Dzūkijoje viena buvusi sena mokykla iki šiol su tokia stovi, ji lyg ir švedska (švediška) buvo:). Be to man tokia danga labai graži. Ji dabar beveik bendrinį "Classic" pavadinimą gavo - ar būtų lenkiška, ar suomiška Ruukki - stogdengiai ją tiesiog Classic vadina.

Dangą rinkausi jau pavasarį, kažkaip pasitikiu tarptautinėmis įmonėmis, tai Ruukki man buvo, kaip bendrinis kokybiškos skardinės dangos pavadinimas:) Kodėl jų partneriais pasirinkau Montem - nežinau - skaičiau Verslo žiniose, kad atsidarė naujas Ruukki partnerio salonas, jis buvo pakeliui į Litexpo, kažkada užsukau per statybų parodą, su vadybininku Mindaugu sutapo karmos ir susidraugavom. Tiek pavasarį, tiek jau perkant dangą spalį galiojo akcijos. Priklausomai nuo komplektacijos galima buvo susikomplektuoti iki 25% nuolaidą. Mano stogui iki maksimalios nuolaidos trūko Ruukki difuzinės plėvelės, sniego gaudyklių ir berods naujo produkto - medžio imitacijos skardinių pakalimų. Paskutinių dviejų dalykų man nereikėjo, nes pakalinėsiu tomis pačiomis dailylentėmis, kaip ir namą, o sniego gaudykles, jei reiks užsidėsiu vėliau. Dėl difuzinės plėvelės papasakosiu vėliau kiek išsamiau. Taigi susikomplektavau 22% nuolaidą, kas mano manymu yra visai cool! Beje nuolaidos galioja iki berods lapkričio galo. Pasirinkau Classic C Ruukki 50 Plus dangą, kuriai galioja 50/20 metų garantija (techninė/estetinė).

Dabar trumpai apie pinigus. 192 kv.m. stogas man kainavo:

Ruukki stogo danga ir priedai 3363 EUR (danga, kraigas, vėjalentės, akustinės tarpinės, sraigtai ir kita);
Ruukki lietaus nuvedimo sistema 413 EUR;
SIGA Majcoat difuzinė plėvelė 240 EUR;
SIGA Wigluv lipni juosta difuzinei plėvelei suklijuoti 100 EUR;
Mediena (kalibruoti horizontalūs ir vertikalūs grebėstai) 854 EUR;
Medsraigčiai 80 EUR;
Darbas 1652 EUR (4 EUR/kv.m. stogo grebėstavimas su plėvele, 4 EUR/kv.m. stogo dangos klojimas, 4 EUR/m. lietvamzdžių tvirtinimas);
VISO VISO: 6702 EUR už 192 kv.m. stogo arba 34,90 EUR/kv.m. 

Reikia atkreipti dėmesį, kad paprastai stogo konstravime be grebėstavimo ir pačios dangos klojimo yra namo gegniavimas, kurį man stogą stačiusi komanda vertina 4 EUR/kv.m. Tačiau pas mus gegnių nebuvo, nes dėjome SIP skydų stogo plokštes. Jei jūsų namas ne SIP - reikia įsivertinti ir šias išlaidas (kartu su papildoma pačia mediena).

Žemiau pateiktoje foto matosi, kur prasidėjo stogdengių Vyto, Alvydo ir Zenono iš Varėnos darbas - perdaviau SIP skydų stogą, kurio viršutinė dalis - OSB. Vyto komanda kloja SIGA Majcoat 130 plėvelę (pirkta Ottensten, kaip ir kita SIGA produkcija bei medsraigčiai), deda vertikalius 45x25 mm. grebėstus (makaronus) bei 100x32 mm horizontalius grebėstus, Difuzinė SIGA Majcoat 130 plėvelė tarpusavyje suklijuojama SIGA Wigluv 60 lipnia juosta.

Turiu paaiškinti kelis momentus. Paprastai horizontalūs grebėstai naudojami 22-25 mm. O mes naudojome 32 mm. Tai darėme dėl to, kad standartiniuose stoguose gegnės būna dažniausiai kas 60 cm arba 90 cm. Mūsų atveju SIP skydai tarpusavyje jungiami kas 125 cm (jungiama mediniais stogo skydų storio - 40 cm - brusais). Ruukki Classic montavimo instrukcijoje leidžiama gegnes dėti ir kas 120 cm, tačiau grebėstai turi būti 32 mm. Mums storesni grebėstai reikalingi dar ir dėl to, kad frontonuose stogas iškišamas apie 65 cm. ir danga toje vietoje laikysis tik ant tarpusavyje surištų grebėstų. Va apie ką aš čia:

"Grėblio" šukuosena

Man išsikišusio stogo frontone reikia dėl tradicinės architektūros - statome Dzūkišką pirkią juk. Kitas dalykėlis, kurį turiu paaiškinti - kodėl pasirinkau SIGA Majcoat difuzinę plėvelę. SIGA technikai garantavo, kad viskas bus gerai, jei ją klosiu tiesiai ant SIP skydų OSB. Tuo tarpu Ruukki savo difuzinę reikalavo pakelti dar vienais vertikaliais grebėstais (makaronais) - gautųsi OSB->vertikalūs grebėstai->Difuzinė->Vertikalūs grebėstai->Horizontalūs grebėstai->stogo danga. Norėjau išvengti dar vieno sluoksnio grebėstų ir pasirinkau SIGA. Beje SIGA Majcoat labai patvari plėvelė - buvau pasigaminęs hamaką iš šios plėvelės ir netyčia pačioje žemiausioje hamako vietoje įpjoviau 2 cm. - ta įpjova nuo pavasario nepadidėjo - hamake kelias karštas naktis net nakvojau, kaba pastoviai lauke po visais UV spinduliais, lietumis - manau sėkmingai ir peržiemos.

Na ką, važiuojam toliau. Mūsų stogdengiai stogus dengia tik Dzūkijoje ir pirmą kartą jie naudojo specialias juostas (Ruukki Purband Pro) po vertikaliais grebėstais (makaronais), kurios apsaugo stogo dangą nuo drėgmės patekimo per medsraigčio padarytą skylutę. Tuo tarpu Montem sakė, kad stogdengiai jau pradėjo klausti šio produkto - taigi šviečiasi ir tobulėja:) Štai foto (priklijuojama prie kiekvieno "makarono"):

Vyto komanda turi labai stabilią pertraukėlių ir darbo valandų sistemą - Darbas prasideda 8.00, Kava 10.00, Pietūs 12.00 ir Vanduo karštą dieną - 15.00. Darbas baigiasi 17.00. Stengiausi prisijungti prie pietų - labai smagu pabajinti apie Dzūkiją - žmonės vyresni, daugiau ir žino, o be to aš ir ne viecinis, nors ir labai prijaučiantis šiam kraštui. Čia tokia romantiška nuotraukėlė su vyriokais:)

Kas man labai patiko, kad Vyto komanda palaikė mano mintį apie pačią Dzūkišką pirkią ir jie dalino patarimus, taip net prisidarydami papildomų darbų sau. Sakykime man žymiai ramiau buvo, kai jie pasakė, kad reikia stogą į šonus (už frontono) paleisti tiek ir tiek cm, taip pat, lietvamzdžių latakus norėjo tvirtinti būtent prie gegnių, o jos pas mane buvo per retos (kas 125 cm) ir būtų reikėję jas užkalti lenta vien dėl latakų. Tai jie pasiūlė padvigubinti gegnių - tiesiog prisuko gegnių galiukus dėl grožio ir atsirado galimybė jų nepaslėpti. Atvežė knygų apie Varėnos kraštą - sutarėm, kad pasiskaitysiu jas vėliau, kai pasistatysiu namą:) Taip pat vyrai nepradėjo manęs mokyti, laidyti "nesąmonė", "taip niekas nedaro" - kur prašiau, ten sandarino su sandarinimo juostomis, nors tai niekada ir nebuvo darę. Čia visas kolektyvo darbas judesiuke:

Na ką, kai vyrai sugegniavo ir sugrebėstavo namą, išvyko 3 savaitėms kitų stogų dengti, o mums per tą laiką pagamino pačią stogo dangą su visom papildomom dalim. Štai ilgai laukta mašinytė:

O čia sugryžusi Vyto, Zeniaus ir Alvydo komanda deda pirmą skardos lakštą. Kas nesusidūrę su statybom gal net nežinote, kad Classic tipo danga supjaunama pagal namo stogo išmatavimus ir klojama per visą namo šlaitą:

Jei stogo grebėstavimas vyko labai labai geru oru, tai skarda dėjosi jau orui subjurus ir nepagavau tinkamos saulėtos dienos fotosesijai. Kai kuriose nuotraukose spalva lyg į melsvumą. Žodžiu tikrai stogas ne mėlynas, bet pačios populiariausios tamsiai pilkos (antracito) spalvos (Ruukki spalva RR23, kai parinkinėjau cokoliui spalvą pagal RAL, artimiausia - RAL 7024). Bandžiau gaminti timelapse filmuką, bet subjurdavo oras, vyrai uždengdavo ją, pamiršdavo atidengti - tai žodžiu labai trūksta vizualo, bet bent kažkiek įspūdžių žemiau:

Pamiršau paminėti - tiek vertikalūs grebėstai (makaronai), tiek horizontalūs buvo kalibruoti (turėjo būti vienodų matmenų, lygūs lygūs), o horizontalius klojome kas 20 cm. Geriau būtų kas 10 cm., dar geriau - ištisinis grebėstų ar OSB paklotas, o dar geriau turbūt koncentruotis ne į pakloto tankinimą, tačiau ant grebėstų arba tiesiai ant OSB dangos kloti specialią difuzinę membraną su tokiu kaip velto valo pluoštu - būna kojom valyti kilimėliai su tokiu veltu pluoštu - principas panašus. Tokiame pluošte vyksta ir ventiliacija, ir ji amortizuoja visus galimus grebėstų ar OSB nelygumus. Tokias membranas naudoja mūsų namo statytojai sips.lt, rodė man tą medžiagą, tačiau greituoju būdu nerandu internete.

Mano atveju prie tam tikro saulės kampo ar oro sąlygų šiek tiek matosi grebėstų atsikartojimas skardoje. To nepastebėjo iki šiol nei žmona, nei tėtis, tačiau aš žinojau, kad taip gali būti, nes mačiau tai ant stogo, kur buvo naudojami nekalibruoti grebėstai. Pamaniau, kad mano kalibruoti grebėstai tai išspręs, tačiau kartais prie tam tikrų sąlygų jie gali pasimatyti. Manau tai įtakoja ir mano status 45 laipsnių stogas. Mano foto to nesimato, sunku ir perteikti, kas tai per vaizdas - tikrai nieko baisaus ir tik žinantis tai gali pastebėti, bet sakykime statydamas kitą namą - dėčiau tą veltą pluoštą - tokiu atveju būtų padaryta maksimumas. Aš manau, kad jei tankinčiau grebėstus, jie vis tiek matytųsi. Nežinau, kaip būtų su ištisiniu paklotu - gal tai ir išspręstų viską. Bet kuriuo atveju - nesiskundžiu, tik dalinuosi visa informacija. 

Ir ką. Ir viskas - viskuom esu patenkintas, visiems prisidėjusiems - dėkui! Aš nelabai suprantu - kol kas statybos man per daug sklandžiai vyksta - tai nieko gero, nes pagal tikimybių teoriją tas problemų statybose procentas vis tiek kažkoks yra ir gali būti, kad jis tik artėja, nes iki šiol praktiškai viskas, kaip per sviestą. Dabar reiks surasti laiko namo sandarumo straipsniui, nes namas sandaresnis 3 kartus daugiau, nei norma. Šiuo metu dirbame su gipsu, išorine namo apdaila - apie einamus darbelius kartas nuo karto iššaunu facebook.com/dzukiskapirkia - visada laukiami!

Langai

Kai rinkausi langus, visų pirma pasidariau analizę iš informacijos, kurią jau buvau sukaupęs kelis metus skaitydamas forumus ir blogus - fiksuodavau informaciją, kas kur ką yra pirkę, kolegų pastebėjimus, pliusus ir minusus. Išsitraukiau tuos konspektus, dar permečiau pagrindinių forumų įrašus apie langus ir pasidariau pliusų minusų lentelę - kas kokius langus dėjosi ir kur gaminosi.

Kadangi forumus ir blogus skaito ir rašo manau vidurinis gyventojų sluoksnis, tai ir kolegų pasirinkimai yra ne kosminiai - bet geriausio kainos ir kokybės santykio. Dažniausi pasirinkimai buvo šie langų profiliai - Veka Softline 82 MD (pirmoje vietoje) ir Kommerling 88 (antroje vietoje). Abiejų šių profilių bei standartiškai siūlomų 3 stiklų paketų parametrai panašūs. Gyvai pačiupinėjus langus - tiek vieni, tiek kiti patiko.

Jau anksčiau buvau priėmęs sprendimą dėtis baltus plastikinius langus. Pas mus langai ir šiaip balti numatyti, tai įvertinus, kad medinius reikia laikas nuo laiko perdažyti ir tai, kad tik devintais metais bute nusipirkome liustrą ir dar turime sienose kyšančių laidų - nusprendžiau, kad nenusidėvintis plastikas mūsų šeimai bus geriau, nei medis, kuris greičiausiai laiku nebus prižiūrėtas. Dar turiu paminėti, kad šiltajai namo daliai ieškojome šiltų langų, tačiau pas mus bus dar langai nešildomame tambūre - uždarose gonkelėse - jiems buvo keliams vienintelis reikalavimas - kaina, nes šiltumas ten visiškai nereikalingas. Turiu pasakyti, kad šį įrašą rašau dar neįstačius tų nepagrindinių šaltųjų gonkelių langų - kai juos turėsiu - papildysiu - skubu rašyti, kad neužsimirštų įspūdžiai ir svarbios detalės.

Kas liečia lauko duris - pagrindines duris gaminsimės atskirai ir bus atskiras įrašas, tuo tarpu nešildomose gonkelėse greičiausiai bus dvivėrės plastikinės durys iš tų pačių langų gamintojų - dėl jų labiausiai ir strigau - investuoti į jas nesinori, sugadinti Dzūkiškos pirkios vaizdo - taip pat. 

RESTA 2018 parodoje kalbėjausi ir apie kiek šiltesnius langus - su VisiVisi direktoriumi apie lenkiškus Drutex Iglo Energy langus, kuriuos pasirinko ir yra patenkintas kolega Dzūko sodyba bei Adams LT atstovų siūlomais lenkiškais Passive Line langais. Abu produktai paliko gerą įspūdį. 

Taigi atlikus namų darbus iš karto po parodos susisiekiau su pagrindiniais langų gamintojais/atstovais: Visi Visi, Adams LT, Gipura, Viva Langai, Statchema, InnoSystem, Janlanga. Janlanga atsirado vėliausiai, bet apie juos pakalbėsime atskirai. Užduotį formulavau labai aiškiai - nusiunčiau savo langų išmatavimus, pageidaujamus šilumos laidumo reikalavimus (jie buvo užduoti jau energetinio vertinimo) bei laukiau langų pasiūlymo tiek su trimis, tiek su keturiais stiklais. Kadangi pas mus langai dėl architektūros yra su skirtukais, keturių stiklų su jais niekas nesiėmė daryti (kap supratau keturių siklų paketas yra storsnis ir dėl šios priežasties neblieka vitos skirtukams ižorėje). Ir aplamai dauguma dar labai kratosi tų keturių stiklų - dėl nepatirties, dėl to, kad gyventojai skundžiasi, kad tokie langai apšarmoja iš lauko (jei pas jus langas apšarmojo iš lauko - žinokite, kad jis yra itin šiltas!). Ir dar vienas momentas - 4 stiklų paketai praleidžia mažiau šviesos, o mūsų namas tarp miškų, langų nėra tiek daug. Taigi vietoje to kai kas atsiuntė tiesiog šiltesnius 3 stiklų sprendimus.

Kai kurie tiekėjai matomai žvejojo galinčius mokėti daugiau ir po rimtesnių pokalbių kainą sumažino net iki 30%, kai kurie iš karto siūlė galutines kainas. Galutiniame variante 3 Kommerling 88 tiekėjai siūlė panašias kainas (skirtumas iki 8%), o va su Veka Softline 82 MD galutiniame variante brangiausias pasiūlymas buvo 51% brangesnis nei pigiausias. Suprantama, kad kainą nulemia ne tik profiliai, bet ir stiklo paketai, tačiau visų paketų šilumos laidumo koeficientas buvo tikrai labai panašus. Iš mano minėtų tiekėjų Lietuvoje langus gamino tik Viva Langai, Gipura ir InnoSystem (berods jie pakeitę pavadinimą šiuo metu). Visi kiti langus gamina Lenkijoje. Gipura kainos konkurencingos, InnoSystem pasiderėjus kainos irgi konkurencingos, bet Viva Langai man gavosi patys brangiausi.

Patys šilčiausi langai gavosi Adams LT Passive Line Ultra (vitrina Passive Line Plus) - lango šilumos laidumo koeficientas Uw 0,61 w/m2K. Esu tikras, kad šie langai verti kiekvieno savo euro, bet jie man būtų kainavę 2,300 EUR brangiau, aš labai griežtai seku namo biudžetą, noriu tilpti į t.t. sumą ir aš pasirinkau antrą pagal šiltumą (Uw 0,73 w/m2K) ir pirmą pagal kainą variantą.

Mūsų namui neskaitant pagrindinių šiltų durų reikės 23 kv.m. šiltų langų (įskaitant vitriną) ir 10 kv.m. šaltų langų ir šaltų durų. Bendras pasiūlymas gavosi 4,412 EUR (2,401 EUR - šilti langai, 1,561 EUR - šalti langai ir 450 EUR - montavimas). Šiltieji langai Kommerling 88 MD, šaltieji bus KBE. Šalti langai brangesni už kvadratą gavosi dėl to, kad yra durys, kurių kvadratas brangesnis. Beje nauji Kommerling profiliai yra 7 kamerų - ankstesni Kommerling 88+ buvo 6 kamerų. Kokie pas mus langai, galite pažiūrėti čia:

Šiltieji langai bus 6 varstomi plius varstomos vitrinos durys bei 4 nevarstomi. Kiekviename gyvenamame kambaryje bus bent po vieną varstomą langą. Taip pat, kad neišsiskirtų vaizdas - vienoje namo plokštumoje buvo arba varstomi, arba nevarstomi langai.

Ir matyt visiems įdomu, ką gi aš pasirinkau:) Ogi Janlanga. Tai nedidelis kolektyvas, kuris langus deda mano SIP skydinių namų statytojui www.sips.lt (UAB Makrus) visiems statomiems namams. Jų ši įmonė pastato tikrai daug, langus čiupinėjau, montavimas patiko. Tačiau ne kaina nulėmė pasirinkimą. Pasirinkimą nulėmė tai, kad pas mane langai montuojami nešančiojo SIP skydo sluoksnyje (lango išorė yra toje pačioje plokštumoje, kaip ir nešančiojo skydo išorė) ir dalis rėmo uždengiama apšiltinamuoju sluoksniu (mano atveju pusSIPiu - neoporas su vienu OSB sluoksniu). Langistai turi įsiterpti tarp šių dviejų skydų montavimo etapų, nepavėluoti, o namo statytojai turi užleisti tiek, kiek reikia - ir šios abi komandos yra susidirbusios. Streso nebuvimas šioje vietoje man sužaidė lemiamą momentą, bet aišku malonu, kad kaina žemiausia, o langai - atitinka mano šiltumo poreikius. Langus montuoja pats savininkas Jan Rynkun, 8 611 77759 bei jo padėjėjas, beje varėniškis. Prieš tai savininkas mano žiniomis ilgai dirbo didelėje lietuvių langų gamybos įmonėje.

Dabar apie pačius langus - gamykla Lenkijoje nėra didžiausia - manau lietuviškų gamyklų lygio. Kommerling profiliai, kaip ir visoms langų gamykloms atkeliauja iš Vokietijos, o stiklo paketai gaminami pasaulinio koncerno Pilkington vienoje iš 30 gamyklų (Lenkijoje). Garantija langams (tiek profiliams, tiek stiklams) - 5 metai. Man svarbus buvo www.sips.lt, kurie statosi šiuos langus ir pastatė mums SIP skydų dėžutę rekomendacijos, nes jie langais yra patenkinti. Bendrai per visas namo statybas pasinaudojau krūva jų rekomendacijų ir žinau, kad jie nenaudoja pigiausių sprendimų, kadangi kažkam nepasiteisinus, jiems galioja garantinis laikotarpis ir jie paskui atsakomybės nesikrato.

Apie pačius langus, kas pradeda tik jais domėtis - labai paprastai paaiškinta kolegos Rolando namas straipsnyje. O mano langų parametrai yra šie (kalbu tik apie šiltuosius, nes šaltiesiems buvo svarbiausias kainos kriterijus):

Vidutinis langų šilumos laidumo koeficientas Uw 0,73 w/m2K;
Stiklo paketų šilumos laidumo koeficientas Ug 0,5 w/m2K;
Langų tarpinės 3 ir jos lengvai keičiamos vietoje. Čia svarbus klausimas, nes po kelių metų dėl nusidėvėjimo jas gali tekti pasikeisti ir dalies gamintojų tarpinės yra sudėta gamykliškai, kas reiškia, kad gamykliškai tik ir galėtų būti keičiamos.
Stiklo paketas 48 mm: 4T/18AR/4/18AR/4T;
Šviesos laidumo koeficientas LT 72%;
Saulės faktorius g (arba saulės energijos pralaidumas) 0,51;
Stiklo paketo rėmeliai - plastikiniai TGI. Swisspacer rėmeliai laikomi dar geresniais, bet mano manymu taupymas bus menkai juntamas. Svarbu, kad rėmelis ne aliuminis.

Viską išklojau apie langų paieškas, pasirinkimą ir pinigus. Dabar apie langų montavimą - kam neįdomu techniniai reikalai, nežinau, ar verta skaityti toliau, nes bus daug teksto ir specifikos. Montuotojais esu patenkintas (vienas jų - Janlanga savininkas), langus sumontavo tvarkingai ir greitai. Langus sandarinausi ir apsipūtinėjau putomis aš pats - gal nieko ir nesutaupiau, bet buvau nusprendęs visą sandarumą atlikti pats nuo a iki z.

Jau minėjau pradžioje, bet dar sykį paminėsiu - langus mes montuojame tuo metu, kai yra namo nešančiosios sienos ir paskui uždengiame apšiltinimo sluoksniu. Langų (išskyrus vitriną) plokštuma yra toje pat plokštumoje, kaip ir nešančiosios sienos (žiūrint iš lauko) - vėliau labai paprastai užsidengia apšiltinimo sluoksniu.

Visų pirma reikia atskirai paminėti vitrinos montavimą. Mūsų pamatų statytojas ir statybų tinklaraštininkas Jonas, kuris konsultuoja mane ir šilto namo klausimais, pamato betone ir jį apšiltinusiame XPS polistirole palaidojo stiklo pluošto laikiklius (siekiant išvengti šalčio tilto) - apie jų montavimą galite pasiskaityti straipsnyje apie plokštuminius pamatus. Mūsų darbas dabar buvo apšiltinimo sluoksnyje išsipjauti 10 cm. pločio juostą vitrinai iki tokio gylio, kur yra laikikliai. Nuo betono mes vitriną atitrauksime 2 cm. Atleiskite vaizdas visai ne sexy (vitrina šalia - dar nesumontuota):

Vitrinos aukščio gaudymas plastikinėmis kaladėlėmis

Ir esmė vitrinos montavimo apačioje į putplastį, o ne prie pamato betono ne tame, kad rėmą papildomai apšiltinti (mūsų atveju vitrina nusileido apie 2 cm - daugiau negalėjome, nes būtų nesivarsčiusios durys), bet tame, kad betoninį pamatą pilnai izoliuoti nuo šalčio, o langų rėmai ir rėmo sandūra su betonu būtų vienas šalčio šaltinių. Šiuo montavimu esu visiškai patenkintas - viskas praėjo sklandžiai ir be siurprizų. Tokiu pat principu bus pastatytos ir pagrindinės lauko durys, kurios jau užsakytos.

Štai taip atrodo įleista vitrina:

Pačią vitriną prie sienų tvirtinau dažytos fanieros juostelėmis. Galima buvo stiklo pluošto kronšteinais, bet brangu. Galima buvo metaliniais laikikliais - ir manau, kad sekantį sykį tokiame name taip ir daryčiau, kadangi galiausiai visi langų rėmai yra uždengiami apšiltinimo sluoksniu ir tie metaliniai laikikliai neturi sąlyčio su lauku. Su fanieros laikikliais reikėjo daugiau žaidimo apdirbti visus angokraščius. Juos apdirbome XPS juostomis. Kaip viskas atrodo prieš ir po matosi čia:

Tarpeliai tarp XPS dar buvo užpurkšti putomis

Vitrina kartu su būsimomis lauko durimis, priešingai, nei visi langai, bus statomos ne vienoje plokštumoje su nešančia siena (žiūrint iš lauko), o išnešta 2 cm nuo nešančios sienos per visą rėmo plotį - taigi į apšiltinimo sluoksnį įsikirs apie 11 cm.

Langų popalanginiai profiliai yra pagaminti iš tokių tuščiavidurių ertmių, kurios man labai nepatinka. Jei jose būtų kažkoks apšiltinimas - būtų geriau. Kodėl to dauguma nedaro gamykliškai - nežinau - tą daro itin šiltų langų tiekėjai. Nusprendžiau tai padaryti pats su dvikomponentėmis putomis (berods Penosil iš Senukų). Jos pavirsta tokiomis kietesnėmis putomis, panašesnėmis į XPS polistirolą, bet mano atveju jos buvo reikalingos tam, kad uždaroje ertmėje jos sukietėtų. Nes jei tarkime į kokį vamzdį supurkštumėte paprastas putas, jos sustingtų vamzdžio galuose, o viduryje negavusios oro liktų skystame pavidale be savo gerųjų savybių. Tam reikėjo nusipirkti kažkokių vamzdelių, kurie būtų pakankamai standūs, ilgi (60 cm.) ir užsimautų ant balionėlio. Tam panaudojau varinius vamzdelius iš santechnikos skyriaus. Bet problemėlė ta, kad paaiškėjo, jog šie vamzdeliai telpa tik į 2 iš 7 kamerų. Likusios 5 taip ir liko tuščiavidurės. Po tokio akibrokšto, ši triuką atlikau tik su 6iais iš 10 langų:

Taigi po kokių 3 valandų darbo rezultatas atrodė sekančiai:

Langai buvo montuojami elementariais metaliniais laikikliais. Langai dar neužpūsti putomis, bet jei toks namas turi rakinamas duris, jį jau galima ir apdrausti. Taip taip - namas dar niekur nepriduotas, neturi registracijos numerio, bet jei turi duris ir langus, nepriklausomai, ar jis įrengtas, ar dar tik statomas - jam galimas tiek pastato, tiek turto draudimas. Greičiausiai ne visose draudimo įmonėse, bet Swedbanke - taip. Apdraudžiau jį tą pačią dieną, kai statė langus. Uždaviau krūva klausimų, gavau krūvą email atsakymų - juos saugosiu, jei prireiktų, bet šiaip tai nerealus dalykas. 100 kv. namo draudimas kainavo 271 EUR metams. Tame tarpe ir turtas 35,000 EUR, ir ne tik pačiame name, bet ir aptvertoje teritorijoje esančiuose pagalbiniuose pastatuose.

Laikinos durys ne kažką, šalčiausia namo dalis, bet su inicialais:):

Na ką, langai stovi, dabar juos reikia paruošti apšiltinimo sluoksniui. Tuos langus, kurie yra vienoje plokštumoje su nešančiųjų sienų skydais labai elementariai apklijuoju su SIGA Wigluv juostomis (plačiau apie SIGA produktus papasakosiu sandarumo straipsnyje, kuriam jau yra beveik visa reikalinga medžiaga). sips.lt vyrai savo iniciatyva prieš klijuojant apšiltinimo skydus ant langų rėmo užklijavo savaime išsiplečiančią juostą:

O čia matosi, kaip atrodo dalis lango uždengta jau su apšiltinimo skydais (tą patį galima daryti, jei tai būtų šiltinama polistirolu mūrinį namą):

Lango rėmus uždengus apšiltinimo sluoksniu rizikingiausia vieta - apatinės lango dalies ir apšiltinimo  sluoksnio sandūra. Tas vietas mes užtepame SIGA Meltell mastika. Ji šiaip skirta labiau naudoti viduje, bet čia buvo ekspromtu priimtas savavališkas mano sprendimas "dėl visa pikta":

Kadangi vitrina yra ne vienoje plokštumoje su nešančiosios sienos skydais, jos taip elementariai nebuvo galima užsandarinti iš lauko. Mes ją iš lauko užsandarinome jau sumontavus apšiltinimo skydais plačiomis SIGA Fentrim IS 15/135 juostomis (15 mm. užsiklijuoja ant lango rėmo, o 135 mm - ant apšiltinimo sluoksnio:

Iš vidaus jau namą apšiltinus apšiltinimo skydais atrodė taip, kaip foto žemiau. Neužpūtinėjau putomis iki apšiltinant nešančias sienas, kad jos neišsipūstų ir apšiltinimo skydas geriau priglustų prie lango rėmo:

O taip atrodo mano apipūsti langai. Pūčiau su Soudal Flexifoam, liaudyje dar vadinamomis "mėlynomis" putomis:

Apipūčiau Soudal Flexifoam "mėlynomis"

Palanginio profilio šaltumą sušvelninau iš vidaus užpūsdamas putomis - palangė nebus kišama po langu, bet glaudžiama prie lango. Taip jau 10 m padaryta pas mus bute ir neturiu jokių problemų.

Nors plačiau bus aprašyta sandarumo temoje, užbėgdamas už akių pateikiu kelias foto, kad langų bei vitrinos rėmai viduje SIGA Corvum 12/48 lipnia juosta yra sujungti su garo izoliacine plėvelė Majpel 25. "12/48" - tai lipnios juostos padalinimas: 12 mm - nuplėšus apsauginę juostelę, klijuojama ant lango rėmo, o vienas gipso lakštas tokią paslepia. likę 48 mm. klijuojasi prie garo izoliacinės plėvelės. Visa tai reikalinga, kad drėgmė nepatektų į sienas. Keletas foto žemiau:

Ištisinėje plėvelėje lango nišoje išpjaunama dalis garo izoliacinės plėvelės (lango šonuose paliekant angokraščio pločio "ausis")

Viena angokraščio garo izoliacinės plėvelės dalis sujungta SIGA Corvum 12/48 su lango rėmu

Įsižiūrėjus matosi, kad dalis lipnios juostos (12 mm) priklijuota prie lango rėmo, kita dalis klijuojama prie apatinio angokraščio garo izoliacinės plėvelės dalies

Jei dar kas nors gyvas, tai yra vienas labai svarbus momentas šioje langų temoje. Angokraščiai ir lauko palangės. Mūsų namas tradicinės architektūros, bet kaip matote naudojame labai daug netradicinių medžiagų. Jau vien uošvienės ir kaimyno pasibaisėjimas, kad namas "be kamino":) Dabar apie angokraščius. Jie yra labai gilūs (iš lauko pusės) - beveik 26 cm. Jie turi būti balti. Tradiciškai būdavo daromi mediniai. Kaip atrodo gilios angos radau Trakų teismo rūmuose. Rekomendavo pasidairyti mūsų architektai. Ten angos keliais cm mažiau gilios, medinės, bet man tikrai atrodė liuks. Tačiau man labai patiko mūsų namo statytojų angokraščių apskardinimas. Ir aš nusprendžiau surizikuoti, o rizika man labai pasiteisino. Gavau turbūt vieną nuoširdžiausių žmonos komplimentų, o jų man jinai nedalina be reikalo. Apskardinus lango angas ir užmetus palanges gavome super rezultatą:

Pirmame aukšte aplink langus vietoje makaronų naudojome makaronų storio platesnes lentas, kad būtų "mėsos" langinių tvirtinimui. Antrame aukšte langinių nebus. Visi angokraščiai apskardinti taip, kad paskui tvarkingai apsidirbtų išorės dailylentėmis. Visas know-how atmuštas daugybėje mūsų statytojų SIP namų, sunku būtų papasakoti kas ten kaip išsilanksto ir kas į ką susimauna, bet jei reiktų tokio sprendimo, galėčiau rekomenduoti Aurimą ir Žygimantą - jauni Vilniaus veisėjiečiai, su kuriais susipažinau savo statytojų kito namo statybų aikštelėje. Aurimo tel. 8 629 89228, Žygimanto tel. 8 622 10974. Man 65 ilginiai metrai kainavo 400 + 390 eurų (skardos ir palangės + darbas). Rezultatu esu hyper patenkintas.

Man atrodo, kad šiame sakinyje likau vienas, greičiausiai nėra žmonių, kurie skaitytų tokius ilgus straipsnius šiais "scrolinimo" laikais. Dėl to baigiu įrašą ir aš, jungiu šviesą ir einu miegoti:) Prieš miegą tradiciškai kviečiu visus mus sekti facebook.com/dzukiskapirkia.